sniegopilys.lt
Kodėl svarbus yra tikėjimas? Todėl, kad tikėjimas turi įtakos mūsų tarpusavio santykiams ir gebėjimui atskirti gėrį nuo blogo. Ar tikėjimas turi vadovavimo, derinimo ir taisomąją galią?
Dangaus ir žemės klausimas dar ilgai bus ginčų objektas
Šioje istorijoje pateikiami teisėjo pasakojimai, kuris apklausė teisiamuosius už sunkius nusikaltimus dėl jų tikėjimo. Teisėjas prieš egzekuciją paklausė nusikaltėlių:
- Ar nebijote atpildo už savo neteisėtus veiksmus?
Teisiamieji pažvelgė į teisėją ir atsakė:
- Teisėjau, tai tik prietaras, jei pažvelgus į tai materialiniu požiūriu?
Bet teisėjas atkakliai tvirtino:
- Ar tikrai nebijote, kad kitame pasaulyje teks atsakyti už visus padarytus blogus darbus?
Tuo metu teisiamieji prarado kantrybę ir vienas jų pasakė maždaug tą patį:
- Kur tas kitas pasaulis? Aš užaugau visuomenėje, kur mano tėvai ir mokytojai sakė, kad pomirtinio gyvenimo nėra. Niekada nemačiau nei pragaro, nei dangaus, nei Dievo, nei velnio. Anksčiau ar vėliau aš mirsiu. Nesvarbu, kokio amžiaus žmogus miršta – jaunas ar senas. Mirė ir nebėra ko bijoti.
Tada teisėjas vėl ramiai paklausė:
- Ar tikrai manote, kad nėra vietos, kur žmonės, padarę didelių nuodėmių, turėtų atsakyti už savo nusikaltimus po mirties? Ar nusikaltėliai nusikalstų, jei tvirtai tikėtų principu, kad pomirtiniame pasaulyje bus baudžiama už blogį, o už gėrį bus atlyginta?
Tuo metu jie suglumę pažvelgė į teisėją ir sumurmėjo:
– Jei žinotume, kad tokia vieta tikrai egzistuoja, niekada nebūtume žudę.
Taigi, jei šie žmonės būtų buvę auklėjami tikėjimu, kad už blogį bus baudžiama, o taikus pomirtinis gyvenimas bus geras, jei jie tikėtų gyvenimu po mirties, jie neišdrįstų žudyti.
Nors šiems nusikaltėliams trūksta moralinių principų, kurie galėtų sušvelninti blogus ketinimus ir norus ar net visai jų atsisakyti, dar griežtesnę bausmę reikia skirti tiems, kurie sąmoningai atėmė iš žmonių galimybę sužinoti dieviškuosius principus, kuriais grindžiama visa moralė.
Panašu, kad dangaus ir žemės klausimas dar ilgai bus ginčų objektas.
Net mokslininkai, kurie turi būti kuo racionalesni ir viską labiau pagrįsti tyrimais ir duomenimis, dažnai negali atmesti minties, kad turi būti aukštesnis intelektas, nes atsitiktinumas būtų pernelyg atsitiktinis, kad atsirastų visi šioje Visatoje veikiantys stebuklai, dėsniai ir principai.
Seras Francisas Baconas, žinomas kaip mokslinio dieviškųjų klausimų metodo įkūrėjas, manė, kad organizuotai rinkti ir analizuoti duomenis būtina mokslo pažangai.
„Dievas niekada nesistengė įveikti ateizmą, nes įprasti Jo darbai įtikina dieviškąjį. Iš tiesų, paviršutiniška pažintis su filosofija, nukreipia žmogaus mintis ateizmo link, tačiau gilinantis į tai,
žinoma, galite pasakyti: „ Aš niekada nemačiau ir negirdėjau Aukščiausiojo, kaip galėčiau patikėti Jo egzistavimu?“. Bet reikia nepamiršti, kad matomas neįrodo nematomo nebuvimo“, – teigė Baconas.
Viskas pasaulyje yra labai tikslu ir tvarkinga
Anot jo, mes turime penkis pojūčius: regėjimą, klausą, uoslę, skonį ir prisilietimą, kurie turi labai reikšmingus apribojimus. Pavyzdžiui, garsą žmonės gali girdėti tik diapazone nuo 20 Hz iki 20 000 Hz .
Tas pats pasakytina ir apie regėjimą: mes galime pamatyti tik objektus, skleidžiančius matomą šviesą, o matoma šviesa yra tik maža juosta plačiame elektromagnetinių bangų diapazone. Šiuolaikinė kosmologija naudoja dinaminius metodus galaktikoms tirti ir gauti bendrą galaktikų masę, kuri visada yra daug didesnė už matomų galaktikų masių sumą. Moksliniai tyrimai rodo, kad nematomos medžiagos Visatoje yra bent šimtus kartų daugiau nei matomos.
Mokslininkai nustatė, kad viskas pasaulyje yra labai tikslu ir tvarkinga. Jei visos natūralios konstantos, tokios kaip elektrono krūvis, protonų masė, sąveikaujančių jėgų jungimosi konstantos ir panašiai, būtų šiek tiek kitokios, atomai nesijungtų, žvaigždės nesudegtų, o žemėje nebūtų gyvybės. Taigi, kodėl žmonėms reikia tikėjimo?
Kitas pavyzdys. Daugiau nei prieš 200 metų didysis mokslininkas Isaacas Newtonas, susitikęs su užkietėjusiu ateistu, parodė jam orbitą, skirtą žvaigždėms ir Saulės sistemai stebėti. Svečias stebėjosi orbitos tikslumu ir paklausė:
– Kas tai padarė ir kaip?
Niutonas nuotaikingai pasakė:
– Spontaniškai ir netyčia. Todėl jei manote, kad net maža žvaigždžių orbita negali atsirasti spontaniškai, atsitiktinai ir netyčia, tai kodėl jūs reikalaujate, kad ši didžiulė Visata ir viskas joje atsirastų atsitiktinai ir netyčia?
Iš to paaiškėja, kad tikėjimas neapsiriboja tik tikėjimu į Dievą. Tikėjimas yra pripažinimas, kad visame kame yra kažkas daugiau, kažkas, ką esame įpratę laikyti galutine tiesa.
parengta pagal nspirement.com
