Keli svarbūs dalykai, išduodantys, kad žmogaus vaikystė buvo sunki

Augant, žmogus išsiugdo tam tikrus charakterio bruožus. Bet daug problemų, net ir suaugus, kyla nuo pat mažumės. Jei vaikas buvo apsuptas tėvų dėmesio ir rūpesčiu nuo vaikystės, tada jis užauga mylintis, gailestingas ir užjaučiantis kitus žmogus. Bet neretai nutinka ir atvirkščiai.  Sunki vaikystė neretai palieka gilų pėdsaką žmogaus gyvenime.

Taigi, apžvelgsime penkias svarbiausias  problemas, dėl kurių vaikystė gali būti sunki ir nelaiminga.

1. Trūko arba nebuvo darnių tarpusavio santykių su tėvais

Yra tėvų, kurie nuo ankstyvos vaikystės aiškina savo vaikams, kad niekuo negalima pasitikėti, aplinkui yra vien egoistai, išdavikai ir apskritai blogi žmonės. Tėvų baimės neretai būna nepagrįstos. Negana to, pasakodami  vaikams baisumus, jie net linkę kelis kartus pagrąžinti. Dėl to užaugęs vaikas  nepasitiki kitais ir stengiasi nieko neįsileisti į savo gyvenimą.

2. Menkina ir kritikuoja vaiką

Tėvai dažnai kalba apie vaiko klaidas, kad jis ką nors padarė ne tą, kad kaimynų vaikai daug geresni nei jis ir panašiai. Nuolat jį kritikuoja ir tuo pačiu menkina jo pasitikėjimą savimi. Todėl toks vaikas suaugus bijo priimti bet kokius sprendimus, nuolat abejoja savimi ir savo jėgomis.

3. Netiki gražiais žodžiais

Žmogus, kuris vaikystėje negirdėjo gražių žodžių, pagyrimų savo adresu, suaugus priima kitų komplimentus kaip norą įsiteikti, pataikavimą ar net pasityčiojimą. Jis paprasčiausiai netiki, nes  laiko save blogesniu, nei yra iš tikrųjų. Taigi, tokio žmogaus savivertės problemos kyla nuo ankstyvos vaikystės.

4. Būna agresyvus

Kai vaikas dažnai patiria smurtą vaikystėje, tai suaugęs jis paprastai tampa agresyviu žmogumi. Turima omenyje ne vien fizinis, bet ir psichologinis smurtas. Pavyzdžiui, vaikas vaikystėje nuolat patyrė ne tik savo tėvų, bet ir kitų įžeidimus, pažeminimus, iš jo buvo tyčiojamasi, jis buvo mušamas  ir panašiai. Todėl nėra ko stebėtis, kad užaugęs jis išlieja savo daug metų kauptą nepasitenkinimą ir pyktį ant kitų.

5. Neturi savo nuomonės

Pavyzdžiui, jei nuo vaikystės žmogui buvo kalama į galvą, kad jis yra nevykėlis, kvailas ir niekam tikęs, tėvai nuolat jį lygina su kitais vaikais, pabrėždami, kad jie yra daug pranašesni, gerai mokosi,  sugeba padaryti tą ir tą, užaugęs toks vaikas neturi nei gyvenimo tikslų, nei savo nuomonės. Nežino ko imtis ir ką galima gero nuveikti. Dažnai blaškosi ir pasuka neteisingu gyvenimo keliu.