sniegopilys.lt
Papuošta eglutė, dovanos ir šventinis stalas su šeima – tokios daugumos vokiečių Kalėdos. Kaip anksčiau buvo švenčiamos Kalėdos Vokietijoje? Įdomu tai, kad daugelis papročių, kurie šiandien neatsiejami nuo Kalėdų, dar nebuvo girdėti.
Jau tais laikais žmonės šventės išvakarėse namus puošė eglių šakomis
Senovėje pagonių gentys šventė žiemos saulėgrįžą, kuri įvykdavo gruodžio 21 d. Iki krikščionybės atsiradimo daugelis germanų tautų garbino dievų panteoną, tai yra, jie buvo pagonys. Pagoniškos šventės buvo vadinamos „Julfest“. Žmonės džiaugėsi, kad dienos vis ilgėja. Šiandien žodis „Jul“ kai kuriomis skandinavų kalbomis reiškia „Kalėdos“.
45 m. prieš Kristaus gimimą buvo įvestas naujas Julijaus kalendorius. Pagal šį kalendorių žiemos saulėgrįžos diena buvo atidėta gruodžio 25 d. III amžiuje po Kristaus gimimo įkurta krikščionių bažnyčia, uždraudusi pagonių šventę. Bet šis paprotys jau buvo giliai įsišaknijęs visuomenėje.
Bažnyčios sprendimu gruodžio 25 d ieną jie pradėjo švęsti Kristaus gimimą.
Jau tais laikais žmonės šventės išvakarėse namus puošė eglių šakomis. Visžalės šakos simbolizavo vaisingumą ir gyvybingumą.
Šventės tradicijos laikui bėgant keitėsi. Nuo XVIII amžiaus vidurio vokiečių namus puošia eglutės.
Kalėdos tapo šeimos švente, kurios metu įprasta likti namuose ir leisti laiką su artimaisiais.
Svarbu pabrėžti, kad ir kaip pasikeistų papročiai, Kalėdos visada išlieka pagrindine vokiečių švente, nes čia nėra įprasta švęsti Naujųjų metų taip, kaip pas mus. Naujieji metai yra susitikimų su draugais, triukšmingų jaunimo vakarėlių metas, o Kalėdos lieka rami šeimos šventė.
Paprotys dovanoti dovanas artimiesiems ir draugams išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo. Daugumos vokiečių turtas pagerėjo ir jie galėjo sau leisti papildomas išlaidas.
Pamaldos bažnyčioje šiandien nepriklauso privalomiems Kalėdų šventimo atributams. 2017 metais atliktos apklausos duomenimis, tik 29 procentai vokiečių patvirtino dalyvaujantys kalėdinėse pamaldose bažnyčioje.
Vienas iš šio laikotarpio simbolių yra kalėdinis vainikas (Adventskranz) su keturiomis žvakėmis. Pirmojo Advento metu uždegama pirmoji žvakė, kiekvieną kitą sekmadienį – kita. Taigi Kalėdų išvakarėse visos keturios žvakės dega ant vainiko. Per gruodžio mėnesį vokiečiai dažniausiai praleidžia daugiau laiko su šeima ir draugais, kepdami tradicinius sausainius (Plätzchen) ir mokydamiesi kalėdinių dainų.
Svarbi ir įdomi šventė vokiečių vaikams yra gruodžio 6-oji, Šv. Nicholaso diena. Šią dieną vaikiški batai ir kojinės (iš anksto išvalyti!) tarsi magiška lazdele pamojus užpildomi saldumynais!
Pasak legendos, būtent Šv. Nicholasas (Stebukladarys) buvo toks dosnus, kad atidavė viską, ką turėjo, vargstantiems ir vaikams. Tačiau šią dieną dovanų gauna tik tie vaikai, kurie visus metus elgėsi gerai. O neklaužados gauna pašalpą iš Nicholaso padėjėjo, Ruprechto tarno.
Beje, Šv. Nicholas yra mūsų Kalėdų senelio prototipas.
Turi iš kartos į kartą perduodamą kalėdinio patiekalo receptą
Taigi, uždegamos keturios žvakės ant vainiko, visi saldainiai iš Advento kalendoriaus suvalgyti, aplink namą jau seniai kabo šviečiančios girliandos, puošiama eglutė ir vyniojamos dovanos – atėjo Kalėdų išvakarės. Kas vyksta šią dieną, per Kūčias? Kadangi oficialiai tai yra darbo diena, visa šeima vėlai po pietų susirenka į namus. Kol vieni šeimos nariai užsiėmę virtuvėje ruošia šventinę vakarienę, kiti rengia Kristaus gimimo sceną (skulptūrinį Kristaus gimimo vaizdavimą pagal katalikų tradiciją).
Nėra aiškaus atsakymo, kas ruošiama kalėdiniam stalui. Tačiau tiesa, kad beveik kiekviena šeima turi iš kartos į kartą perduodamą kalėdinio patiekalo receptą, kuris tarsi maža paslaptis suartina visus šeimos narius. Po šventinių vaišių kai kuriose šeimose skaito ar dainuoja kalėdines dainas.
Tada ateina ir dovanų dalijimo metas, kurio nepaprastai laukia visi vaikai.
Yra daugybė šeimos ar romantiškų kalėdinių filmų, kuriuos daugelis vokiečių žiūri metai iš metų.
Vienas jų – vokiečių mėgstamas serialas „Loriot“, tiksliau, 14-ąjį serijos epizodą, skirtą Kalėdoms. Serialas rodo paprastos vokiečių šeimos – senelio Lorioto, tėčio, mamos ir sūnaus – gyvenimą. Vokiečiai yra ganėtinai ironiški žmonės ir mėgsta pasijuokti iš savęs. Ir ypač dėl visų tų taisyklių ir papročių, kuriuos jie patys sugalvojo. „Weihnachten bei Hoppenstedts“ epizode rodomos tipiškos Kalėdos vidutinėje vokiečių šeimoje.
Nepaisant visų kalėdinių atributų – chorinės muzikos, eglutės, supakuotų dovanų ir pasipuošusios šeimos – šventės jausmo iš to, ką matote, nėra. Viskas atrodo kaip nuotraukose „Lūkestis – realybė“. Epizode sėkmingai pavaizduota vokiečių meilė tvarkai ir planavimui. Tėvai negali susitarti, kas pirmiausia turėtų vykti pagal šventės programą – sūnaus eilutė ar dovanų išpakavimas. Neįtikėtina, bet net ir toks dalykas, kaip atsipalaiduoti, jaustis patogiai (gemütlich machen), yra įtrauktas į vakaro planą!
Tačiau, kad ir kokie sunkūs buvo praėjusieji metai, Kalėdos vokiečiams yra magijos ir laimės metas. Tai laikas, kurį įprasta praleisti su artimaisiais, laikas, kai malonu dovanoti ir gauti net ir pačias mažiausias dovanas. Vadinasi, tai yra stebuklų metas!
