Kaip sėkmingai išlaikyti egzaminą nežinant dalyko

„Egzaminų testuose, kur turite pasirinkti atsakymus iš kelių variantų, galite pasinaudoti paslėptais modeliais ir gauti aukščiausią balą“, – teigia šio reikalo asai.

Moksleivių mokymąsi mokykloje dažnai lemia kontrolinių darbų ir baigiamųjų egzaminų testai.  O ir suaugus dažnam tenka laikyti eismo taisyklių, profesinės kvalifikacijos egzaminus ir panašiai.  Daugelis šių testų yra pagrįsti principu pasirinkti teisingus variantus iš kelių siūlomų. Jei nežinote atsakymo, tiesiog belieka atsitiktinai uždėti varnelę ar kryžių. Bet ar šiuose testuose yra paslėptas modelis, kuris leistų tiksliai pasirinkti tinkamus variantus?

„Teisingų“ atsakymų paprastai būna daugiau nei „neteisingų“

Savo srities specialistai  apdorojo 100 testų statistiką – 34 iš jų buvo mokykliniai ir universitetiniai, dar 66 – iš kitų šaltinių. Iš viso juose buvo 2456 klausimai.

Be egzaminų mokyklose ir universitetuose, tai buvo profesionalūs testai, tikri ir mokomieji kelių  eismo taisyklių bilietai, laikraščių viktorinos apie naujienas, sportą ir pramogų verslą, žurnalo „Cosmopolitan“ viktorina („50 vyrų išraiškų“) ir panašiai.

Žmogus iš prigimties yra pasirengęs veikti atsitiktinai – nesvarbu, ar jis loš kortomis, ar loterijoje renkasi skaičius.

Kiekvienas testo rašytojas turi savo požiūrį. Vieni rimtai susimąsto, kurį variantų pažymėti, kai nežino tiksliai atsakymo. Kiti apie tai visai negalvoja. Tačiau atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad yra keletas bendrų modelių ir juos galima naudoti nieko nežinant apie testo objektą.

Pradėkime nuo testų, kur yra tik du atsakymų variantai – „tiesa“ ir „klaidinga“. Mokytojai juos naudoja, nes juos lengviau rašyti ir patikrinti. Tokio testo sudarytojas pagal apibrėžimą palengvina sau užduotį. Ir tai yra gerai, kai rafinuotai atspėjami teisingi variantai.

Taigi, testuose paprastai išryškėja du modeliai. Pirmiausiai „teisingų“ atsakymų paprastai būna daugiau nei „neteisingų“. Vidutiniškai ši dalis siekia nuo 56 proc. iki 44 proc.

Paaiškinimas yra paprastas: teisingi teiginiai ateina į galvą lengviau. Lengviau prisiminti realų faktą nei sugalvoti neegzistuojantį faktą. Kompiliatorius eina mažiausio pasipriešinimo keliu ir pateikia teisingesnių atsakymų testą.

Kita vertus, kaip ir tikėtasi, tokiose anketose yra daugiau „tiesa-klaidinga-tiesa-klaidinga“ pakaitų, nei turėtų būti visiškai atsitiktine seka.

Iš tikrųjų ši seka nėra tokia atsitiktinė, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Vienas būdų įvertinti atsitiktinumą yra suskaičiuoti, kiek kartų po teisingo atsakymo (nesvarbu, koks jis yra – „teisingas“ ar „klaidingas“) seka kitas teisingas atsakymas. Pavyzdžiui, tai gali atsitikti septynis kartus iš 19 (po 20-ojo klausimo niekas neseka).

Kitaip tariant, yra 63 proc. tikimybė, kad kitas atsakymas skirsis nuo dabartinio. Visiškai atsitiktine tvarka ši vertė teoriškai turėtų būti 50 proc.

Tikėkimės, kad jums nereikės spėlioti kiekvieną kartą. Tarkime, jūs žinote daugumą teisingų atsakymų į klausimus, iškylančius prieš ar po tų, apie kuriuos jums trūksta žinių. Tada galite įveikti šį testą naudodami šią strategiją:

1. Peržvelkite visus klausimus ir, prieš pradėdami spėlioti, pažymėkite visus žinomus atsakymus.
2. Pažvelkite į teisingus atsakymus, kuriuos žinote prieš ir po tų klausimų, dėl kurių nesate tikri. Jei abu žinomi atsakymai yra vienodi (tarkim, „klaidingi“), atspėkite priešinga kryptimi (šiuo atveju „tiesa“).
3. Jei žinomi atsakymai skiriasi, pasirinkite „tiesa“ (nes vidutiniškai yra daugiau „teisingų“ atsakymų).

Kuo daugiau galimybių žmogus turi, tuo mažiau jis renkasi atsitiktinį variantą

Populiarioje studentų išmintyje gausu įvairiausių patarimų, kaip atspėti egzaminų testus. Vienas jų – pasirinkti variantą viduryje. Bet kai kurių „specialistų“ žiniomis, ši taktika neduos didelės naudos. Testuose, kuriuose yra trys variantai (tarkime, A, B ir C), visi atsakymai turi maždaug vienodas galimybes būti teisingi. Pasirinkus keturis variantus, antrasis pasirodė teisingas šiek tiek dažniau nei kiti (28 proc. atvejų, kurių laukiama vertė buvo 25 proc.).

Jei yra penki variantai, paskutinis buvo dažniausiai teisingas (23 proc.). Vidutinis (B) buvo mažiausiai populiarus (17 proc.).

Panašu, kad testų autoriai intuityviai parenka teisingas atsitiktinių skaičių proporcijas klausimams su trim pasirinkimais, tačiau jei jų yra daugiau, prasideda problemos. Tai atitinka eksperimentų rezultatus, kurie parodė, kad kuo daugiau galimybių žmogus turi, tuo mažiau jis renkasi atsitiktinį variantą.

Taigi klausimuose su keturiais atsakymais pasirinkite antrąjį (B), o penkių variantų klausimuose – paskutinį (D).

Bet yra dar vienas netikėtas dalykas: tokie atsakymai kaip „visi aukščiau išvardyti“ ar „nė vienas iš aukščiau išvardytų“ turi daug didesnę galimybę būti teisingi. Viename universiteto vadovėlyje šie atsakymai buvo teisingi 65 proc.!

Dar viena kuriozinė taisyklė: yra didelė tikimybė, kad ilgiausias atsakymas bus teisingas. Pavyzdžiui, atsakant į kai kuriuos kelių eismo taisyklių egzamino klausimus.

Testo autoriai turėtų suformuluoti teisingus atsakymus, kad jie nekeltų painiavos. Tam dažnai reikia paaiškinimo. Ir kartais jie nerūpestingai sugalvoja neteisingus variantus.

Kaip ir dviejų pasirinkimų klausimynuose, taip ir testuose su daugybe pasirinkimų, teisingi atsakymai dažnai keičiami neteisingais.

Pavyzdžiui, testuose teisingo atsakymo eilės numeris niekada nebūna toks pat kaip ankstesnio klausimo.

Testuose, kuriuose buvo trys variantai (A, B, C), teisingo atsakymo eilės numeris dažnai sutampa su ankstesniu tik 25 proc. atvejų (visiškai atsitiktinė imtis duotų 33 proc.). Taigi egzaminuojamasis gali padidinti būrimo veiksmingumą paprasčiausiai pasirinkdamas variantą, kuris nėra tas pats kaip ankstesnis.

Ir dar viena paprasta taisyklė: pasitikėk savo intuicija. Tai veikia net be jokios sistemos.

Jei visiškai nežinote atsakymo, paklauskite savęs: kuris iš variantų yra šiek tiek panašus į tiesą? Teisingas atsakymas dažnai atrodo pažįstamas. Galbūt kartą gyvenime tai jau esate girdėję, o paskui pamiršote ir lieka tik jausmas ar nuojauta. Pasitikėkite ja.

Nė vienas iš šių metodų, žinoma, nepakeičia kruopštaus pasirengimo egzaminams. Bet jei iš jaudulio viskas išlakstė iš galvos, pabandykite pasikliauti bent jau aukščiau aprašyta sistema ir savo šeštuoju pojūčiu.

parengta pagal explainthatstuff.com