Pasitelkus mintis ir mąstymą, pakanka tik susikoncentruoti į norimą rezultatą ir įsivaizduoti jį taip, lyg jis jau egzistuoja realybėje. Archyvo nuotrauka

Kaip  manote, ar galima pakeisti tikrovę vien svajojant ir tikintis, kad pokyčiai yra įmanomi ir tikri? Kaip teisingai suformuluoti mintis apie naują aplinkinį pasaulį? – rašo „Scientific journal“.

 

Minties galia galima daryti stebuklus

Londono universiteto neurofiziologas ir biochemikas Joe Dispenza padarė nuostabų atradimą: smegenims nėra skirtumo tarp tikrojo ir įsivaizduojamo. Kitaip tariant, mūsų smegenų ląstelės nesupranta skirtumo tarp to, kas iš tikrųjų gali įvykti ir tarp svajojamo dalyko.

Viskas prasidėjo nuo to, kad mokslininką partrenkė automobilis – gydytojai pasakė, kad teks kentėti nuo kūno nejudrumo išvien su visą gyvenimą trunkančiu skausmu, nes į stuburą įkišo implantą. Tačiau Dispenza atkakliai nusprendė  ne tik atsistoti ant kojų, bet ir išmokti vaikščioti pats. Ir jis tai padarė, neįtikėtinai gydytojų nuostabai. Mokslininkas, padedant mintims, pagerino savo būklę, o po to pradėjo tyrinėti sąmonę.

Jis daug metų rinko istorijas apie žmones, patyrusius panašius „stebuklingus išgijimus“, ir viską aiškino moksliniu požiūriu. Ir mokslininkas padarė išvadą, kad minties galia galima daryti stebuklus ir pakeisti tikrovę.

Tiesą sakant, visose religijose yra panašus teiginys – nors, žinoma, tada nebuvo jokių mokslinių įrodymų apie tai, kaip veikia smegenys ir kas yra sąmonė. Tačiau senovės išminčiai įvairiose pasaulio vietose sakė, kad reikia nusiteikti geriausiems dalykams ir tikėti kokybiniais pokyčiais.

Vienuoliai, įvaldę kovos menus Azijos kalnų vienuolynuose, atlieka protines praktikas. Jogai daro tą patį. Ir jų kūnai iš tikrųjų keičiasi, o raumenys tampa įtempti ir stipresni. Maždaug taip pat veikia  ir jogos praktika, kai žmogus ištaria sankalpą (ketinimą) – ir jo tikrovė pasikeičia, nors fiziškai nedaromi jokie judesiai.

 

Pakanka tik susikoncentruoti į norimą rezultatą

Mokslininko tvirtinimu, neuroniniai tinklai keičia fizinę būseną. „Neuroniniai ryšiai smegenų ląstelėse atsiranda dėl to, ką mes darome. Arba apie ką mes galvojame. Ir jau šie nauji ryšiai veikia fizinio kūno būklę“, – teigė Dispenza.

Mokslininkas išsiaiškino, kad būtent neuroniniuose tinkluose saugomi prisiminimai apie pasaulį apskritai ir apie smulkiausias asmenines detales. Ši programa verčia mus tam tikru būdu reaguoti į specifinius išorinius dirgiklius – bėgti ar sustoti, verkti ar džiaugtis. Tačiau visos šios reakcijos yra gryna chemija.

„Minties galia galima sukurti naujus neuroninius ryšius. Taip pat veikia ir atvirkštinės reakcijos“, – tvirtino jis. Kitaip tariant, pasitelkus mintis ir mąstymą, pakanka tik susikoncentruoti į norimą rezultatą ir įsivaizduoti jį taip, lyg jis jau egzistuoja realybėje.

Tai reiškia, kad jums nereikia sėdėti ir laukti, kol koks nors vedlys jums padės. Viskas, ko reikia – tai pakeisti savo mintis ir daugiau dirbti su savo sąmone. Ir tada aplinkinis pasaulis taip pat nepastebimai, bet greitai pasikeis.

Kaip teisingai mąstyti? Kad šie pakeitimai duotų teigiamų rezultatų, turite laikytis kelių paprastų punktų. Noras (ketinimas) turėtų būti susijęs tik su savimi ir būti teigiamas. Reikia galvoti: „Ne, aš jau nesergu“, o „aš sveikas“. Ne „noriu numesti tiek kilogramų“, o „turiu sveiką ir liekną kūną“.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą