sniegopilys.lt
„Baltoji santuoka“ – tai yra santuoka su sąmoningu, abipusiu sutuoktinių sąmoningas atsisakymas turėti intymių santykių.
Nenori gyventi dviem frontais
Šio tipo santykiams būdingi keli požymiai. Tai yra iki tam tikro laikotarpio pora turėjo lytinių santykių. Galbūt tai buvo pirmi pora metų. Galbūt tai pirmi pora dešimtmečių. Kiekvienas atvejis gali būti skirtingas. Tačiau vėliau vieno ar abiejų iniciatyva jie priėjo prie išvados, kad daugiau to nedarys. Tačiau jie gyvena bendrą gyvenimą, prisiima bendrus finansinius įsipareigojimus, rūpinasi vaikais, lanko draugus-giminaičius kaip pora. Arba iš dalies pasidalija pareigas, pavyzdžiui, gyvena po vienu stogu, bet kiekvienas turi savo biudžetą ir gyvenimo būdą.
Žodžiu, jie gali gyventi tokiu formatu, kol mirtis juos išskirs. Arba jie gali išsiskirti. Dažniau tai būna tada, kai vienas iš sutuoktinių sutinka meilę ir nenori gyventi dviem frontais.
Štai tipiški scenarijai, kaip toks santykių modelis vystosi šeimose, kur vienas iš sutuoktinių tiesiog nebenori intymumo, susirgo, sutriko sveikata ir panašiai. Arba gimus vaikams moteris sako, kad įvykdė savo misiją ir nebenori tame dalyvauti. Tuo pačiu metu vyras gali patenkinti savo seksualinius poreikius „kairėje“.
Bet kad nenukentėtų šeimos įvaizdis, kad jis nebūtų toks akivaizdus, sutuoktiniai vienas kitam nepriekaištauja ar abu turi romanus už šeimos ribų. Tačiau kol vaikai „lizdelyje“ išlaiko pilną šeimą. Kai vaikai įstoja į universitetus, eina dirbti ir išeina, tada tokios šeimos dažniausiai išsiskiria.
Tai gali būti viena iš vadinamosios „svečių santuokos“ rūšių. Jie dažnai nesimato, kiekvienas gyvena savo „teritorijoje“, susitinka tik virtuvėje. Kiekvienas turi savo gyvenimą, savo santykius. Bendrų interesų gali turėti tik dėl kažkokio verslo, projekto.
Gali būti ir taip, kad vienam iš sutuoktinių reikalingas vedusio / vedusio statusas. Pavyzdžiui, dėl darbo, kai toks statusas yra svarbus
Beje, vienas mano klientas, vyresnis nei 50 metų vyras, tvirtino, kad gyvena su žmona būtent tokiu formatu. Jis pasakojo, kad kai jai buvo per 40 metų, ji pradėjo daug priaugti svorio, nustojo jį traukti kaip moteris. Bandė su ja pasikalbėti, į ką ji pasakė, kad jai ir taip gerai, lieknėti nesiruošia.
Metams bėgant vis sunkiau susirasti draugų
Tačiau merginų, kurių norėtų, nebegalėjo sau leisti. O su žmona jie gyveno kaip draugai, vienas kitą palaikė, gydė. Apskritai buvo artimi žmonės.
Dabar visuomenėje egzistuoja skirtingi santykių formatai, skirtingos tendencijos. Daugelis žmonių yra tolerantiški. Jei tai dviejų suaugusiųjų pasirinkimas, kodėl gi ne.
Bet jei žmogaus atšalimas grindžiamas kokia nors trauma, pavyzdžiui, staigus moters susidomėjimo intymumu praradimas, tai, žinoma, negali būti palikta atsitiktinumui. Bet pasirodo, kad yra nemažai žmonių, beje, tiek moterys, tiek vyrai, kurie tiesiog nenori to suprasti.
Tačiau kai taisyklės aiškios abiem pusėms ir nėra jokių priekaištų, tai iš tiesų tai yra bendradarbiavimas, susitarimas. Metams bėgant vis sunkiau susirasti draugų, sunkiau kuo nors pasitikėti. O štai šalia patikimas draugas, su kuriuo galima dalintis nekilnojamuoju turtu, tvarkyti bendras sąskaitas, prižiūrėti vaikus ir anūkus.
Tačiau gali būti labai skaudu, jei viena pusė iškrito iš meilės, o kita myli, tikisi ir susitaiko su tokiu formatu, bet ima jo nekęsti. O jeigu šalys viena iš kitos pretenzijų ir paslėptų lūkesčių neturi, tai toks formatas joms gali būti net gana saugus.
Bet kokiu atveju klausimas lieka diskutuotinas. Intymumas yra vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių. Nes artumo pojūčio šeimoje nebelieka. Tai jau ne apie tradicinę santuokos instituciją.
psichologė Angelė Kazlauskienė
