sniegopilys.lt
Kas parsinešė namo pirmąjį medį ir iš kur atsirado tradicija puošti eglutes per Kalėdas?
Žaliaskarės suteikia Kalėdoms ypatingo žavesio
Kiekvienais metais prieš Kalėdas ir Naujuosius metus puošiame eglutę žaislais, blizgučiais ir girliandomis. Kai kurie žmonės nori dirbtinio puraus grožio, kuris yra perkamas vieną kartą per daugelį metų. Kiti kasmet perka šviežiai nupjautus medžius iš eglių turgų. Žaliaskarės suteikia Kalėdoms ypatingo žavesio, pripildydamos butus ir namus spygliuočių aromatu. Šis paprotys mums atrodo toks natūralus, kad mažai žmonių susimąsto apie tai, iš kur jis atsirado.
Manoma, kad pirmieji žmonės, žiemos saulėgrįžos metu atsinešę eglutę į namus, buvo pagonys europiečiai.
Pasakojama, kad per Didžiąsias metų šventes Skandinavijos gyventojai papuošė savo namus ir namelius žaluma, norėdami išvengtų blogio. Kadangi žali spygliuoti ir nevystantys augalai simbolizuoja amžinąjį gyvenimą, buvo tikima, kad jų šakos priartina pavasarį ir suteikia sėkmės.
Nėra tiksliai žinoma, kada krikščionys pradėjo puošti eglę per Kalėdas
Medžių garbinimas buvo populiarus ir tarp pagonių europiečių. Jie dekoravo gyvus medžius žvakėmis ir figūrėlėmis, simbolizuojančiomis saulę, mėnulį ir žvaigždes.
Tiesa, nėra tiksliai žinoma, kada krikščionys pradėjo puošti eglę per Kalėdas ir Naujuosius metus. Leidinyje „Lonely Planet“ rašoma, kad Talinas ir Ryga dabar kovoja dėl „pirmojo dokumentais patvirtinto spygliuočių medžių panaudojimo viešosioms Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms“ titulo.
Pasak legendos, Livonijos pirklių sąjunga (Juodagalvių brolija) pirmąją eglutę į Estijos sostinę atvežė 1441 metais. Bet Ryga su tuo nesutinka.
Mat Latvijoje manoma, kad būtent pas juos, prie Juodagalvių brolijos namų ir buvo pasodinta pirmoji eglutė. Yra net paminklas pastatytas Kalėdų žaliaskarei, kuris stovi Rotušės aikštėje. Spėjama, kad būtent toje vietoje ir buvo pastatytas pirmasis kalėdinis medis Europoje. Tiesa, ją lengva suklaidinti su kanalizacijos liuku, nes plokštė montuojama tiesiai į kelio dangą.
