Žmonėms, sergantiems chromatofobija, pasireiškia tokie simptomai kaip pykinimas, galvos svaigimas, dusulys, panikos jausmas, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis, nerimas, galvos skausmas ir drebulys. Tačiau šiuolaikinė psichiatrija gali susidoroti su šia liga, skirtingai nei daugelis kitų

Australijos mokslininkai išsiaiškino, kuri spalva yra bjauriausia, todėl nusprendėme surinkti įdomiausius ir netikėčiausius faktus iš spalvų pasaulio.

 

Raudonas draudžiantis šviesoforo signalas neatsitiktinis

Apie raudoną spalvą galima kalbėti be galo. Anot mokslininkų, vyrai ir moterys raudoną spalvą suvokia visiškai skirtingai. Neatsitiktinai jau daug metų tarp žmonių sklando pokštas, kad vyras neatpažįsta nei „išsigandusios nimfos spalvos“, nei „jūros bangos spalvos“. Taip nutinka visai ne dėl stipriosios lyties atstovų bejausmiškumo ir nedėmesingumo, o dėl to, kad vyriškų smegenų suvokiamas atspalvių spektras yra daug mažesnis nei moters. Tai tiesiogiai priklauso nuo DNR. Faktas yra tas, kad specialus genas, atsakingas už raudonos spalvos aiškinimą, yra X chromosomoje. Ir, kaip žinote, moterims, skirtingai nei vyrams, yra dar viena X chromosoma. Tokia padėtis leidžia moteriai užfiksuoti absoliučiai visus raudonos spalvos atspalvius.

Dar vienas įdomus faktas: pasirodo, raudonas draudžiantis šviesoforo signalas neatsitiktinis. Yra toks dalykas kaip Rayleigho sklaida. Mūsų akis mato išsklaidytas bangas – nuo ​​raudonos (ilgosios bangos) iki violetinės arba mėlynos (trumposios bangos). Šiuo atveju, praeinant per atmosferos orą, trumposios bangos išsisklaido stipriau nei ilgosios. Ši spalva ypač svarbi esant blogam orui – rūkui ar lietui. Raudoną spalvą žmogus greičiau ir aiškiau suvokia dėl savo fizinių parametrų ir dėl šviesos bangos ilgio. Paprasčiau tariant, raudona spalva iš tolo matoma daug geriau nei, tarkime, mėlyna ar violetinė.

Beje, pagal statistiką raudonos spalvos automobiliai dažniau patenka į avarijas nei kiti. Raudona spalva atitinkamai jaudina ir aktyviai veikia nervų sistemą, o vairavimo stilius tampa daug agresyvesnis. Pagrindinis pavojus raudonų automobilių savininkams – tos pačios spalvos automobiliai: dėl neįprasto greičio ir spalvos sutapimo sukuriama iliuzija, kad kitas vairuotojas ketina jus „nupjauti“. Kuo didesnis greitis, tuo stipresnė optinė apgaulė.

 

Skatina kūrybinį mąstymą

Mėlyna yra šilčiausia spalva. Tyrimai rodo, kad mėlyna yra labiausiai mėgstama pasaulyje spalva. Ją mėgsta 40 proc. pasaulio gyventojų. Tokį pasirinkimą vargu ar galima pavadinti atsitiktiniu. Mėlyna neerzina, todėl, ekspertų teigimu, nervų sistema susitvarko visiškai.

Kartą Japonijos mieste Naroje mokslininkai kartu su policija atliko įdomų eksperimentą: labiausiai nusikalstamosiose miesto vietose geltonos šviesos buvo pakeistos mėlynomis. Lygiai taip pat buvo padaryta ir geležinkelio stotyje, kur  dažnos savižudybės. Keista, kad nusikalstamumo lygis šiose vietovėse per rekordinį laiką sumažėjo 9 proc., o geležinkelio stotyje per dvejus metus nebuvo nė vienos savižudybės.

Be ramybės, kurią suteikia mėlyna spalva, ji taip pat suaktyvina smegenis. Kanados universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad mėlyna skatina kūrybinį mąstymą. Juo labiau stebina tai, kad senovės Romoje, anot istorikų, mėlyna spalva buvo nemėgstama dėl to, kad barbarai, su kuriais romėnai nuolat kovojo. Norėdami  išgąsdinti, dažydavo savo kūnus mėlyna spalva.

Geltona yra džiaugsmo ir apetito spalva. Jei svajojate sulieknėti ir ką tik pradėjote laikytis dietos, neskubėkite perdažyti virtuvės sienų geltonai. Dažnai restoranuose ir kavinėse naudojami ryškiai geltoni baldai ar dekoras. Ir taip yra todėl, kad geltona ir oranžinė spalva žadina apetitą. Buvo atlikta nemažai tyrimų, kurie įrodė, kad būtent  šios spalvos skatina skrandžio sulčių gamybą. Be to, šiltoje „šviesoje“ produktai atrodo patrauklesni.

Iš viso spalvų spektro geltona yra šviesiausia, labiausiai švytinti spalva. Dėl šios savybės ji pritraukia daug dėmesio, o kitos spalvos, kartu su geltona, yra geriau suvokiamos akiai. Ryškiai geltonas žymeklis laikomas pirmasis pasaulyje pagal populiarumą.

Tačiau ne visi geltonos spalvos atspalviai yra tokie teigiami. Senais laikais nešvari geltona buvo laikoma nevilties ir sielvarto spalva, todėl psichiatrinėse ligoninėse sienos dažnai buvo dažomos būtent šiuo atspalviu. Be to, senovėje geltona buvo laikoma išdavystės spalva  – Judas dažniausiai buvo vaizduojamas geltonais drabužiais.

Tuo tarpu oranžinė tradiciškai laikoma kita pozityvo spalva, amerikiečiams sukelia visiškai kitokias asociacijas – faktas, kad JAV kalėjimų uniforma yra oranžinė. Tačiau čia nėra ypatingos potekstės – tiesiog oranžinė, kaip ir raudona, aiškiai matoma iš tolo, todėl  prižiūrėtojams nesunku būtų pamatyti pabėgusius kalinius.

 

Mokslininkai nustatė bjauriausią spalvą

Mūsų emocinis atsakas į spalvą yra neįtikėtinai stiprus. Spalvų suvokimas priklauso nuo žmogaus akių fiziologinių ypatybių ir nuo nervų sistemos būklės, nuo gyvenimo patirties ir aplinkos. Visi žinome įprastą posakį, kad optimistai į pasaulį žvelgia pro rožinius akinius. Iš dalies šis teiginys yra teisingas. Kaip išsiaiškino mokslininkai, rožinė turi naudingiausią poveikį mūsų nervų sistemai, net stipriau nei mėlyna. Galvojant apie rožinę spalvą, padeda suvaldyti nevaldomą pyktį ir fizinę agresiją. Todėl ši spalva aktyviai naudojama pataisos įstaigose ir  specialiosiose mokyklose, siekiant išvengti asocialaus elgesio ir sumažinti bandymus žudytis. Taigi, jei norite pakelti sau nuotaiką, apsivilkite rožinės spalvos palaidinukę.

Chromatofobija – spalvos baimė. Tokia liga egzistuoja. Kai kurie žmonės, turėdami šį sutrikimą, stipriai reaguoja į tam tikrus atspalvius, o kiti stengiasi visiškai vengti tam tikrų spalvų. Žmonėms, sergantiems chromatofobija, pasireiškia tokie simptomai kaip pykinimas, galvos svaigimas, dusulys, panikos jausmas, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis, nerimas, galvos skausmas ir drebulys. Tačiau šiuolaikinė psichiatrija gali susidoroti su šia liga, skirtingai nei daugelis kitų.

Astronomai yra nepaprastai romantiški žmonės. Mokslininkai, entuziastingai tyrinėjantys erdvę, teigia, kad visata turi savo spalvą. Siekdami nustatyti tą patį atspalvį 2001 metais Johnso Hopkinso universiteto mokslininkai nustatė 200 000 galaktikų spalvų vidurkį ir gavo smėlio-baltą spalvą, kurią jie pavadino kosmine kava su pienu.

Be to, mokslininkai nustatė bjauriausią spalvą. Jei daugumai žmonių patraukliausia spalva – mėlyna, tai Australijos mokslininkai nusprendė rasti bjauriausią spalvą. Ir jie rado. Ši spalva pagal tarptautinę klasifikaciją vadinama Pantone 448C ir atrodo kaip pelkių srutų ir ekskrementų mišinys. Tyrimas atliktas ne veltui – Australijos valdžia ketina kovoti su rūkymu bjauriausios spalvos pagalba. Kaip?  Naudojant Pantone 448C ant cigarečių pakelių, lemia laipsnišką šių gaminių pardavimo mažėjimą. Kai kurios Europos šalys jau ketina perimti savo užjūrio kaimynų patirtį.

„Desertui“ siūlome pasimėgauti pačiais nebanaliausiais įvairių atspalvių pavadinimais. Pavyzdžiui, be išsigandusios nimfos šlaunies spalvos, yra ir išsigandusios pelytės bei įsimylėjusios rupūžės spalvos. Rožinė vadinama Judo medžio spalva, o artima mūsų mylimam koralui – kurapkos akys. Ypač jaudinantis pavadinimas yra Paryžiaus purvo spalva, kuri, beje, visiškai atitinka tikrovę, Nusikaltimą planuojančio voro spalva (labai panašu į išsigandusią pelę) ir paskutinis papūgos atodūsis.

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą