Gražiausios kalėdinės dekoracijos I dalis (vaizdo įrašas)

Kalėdos jau čia pat! O kas nemėgsta Naujųjų metų ir su jais susijusios šventinės atmosferos – girliandų, papuoštų gatvių, ir, svarbiausia, kalėdinių dekoracijų!

Šiame straipsnyje siūlome žvilgtelėti į eglučių puošimo lobių skrynią – žaislus ir sužinoti bent šiek tiek apie kalėdinių papuošimų istoriją. Taip pat rekomenduosime keletą šaunių vietų, kurias verta aplankyti bent kartą gyvenime, kad pasikrautumėte stebuklingos Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų nuotaikos!

Eglutės viršūnė – tai  Betliejaus žvaigždė

Pradėkime nuo to, kad daug eglučių žaislų iš teminių kolekcijų, pavyzdžiui, „tautų draugystė“, „kosmosas“, legendinis laikrodis „5 minutės“, „derlius“ ir panašiai, buvo labai populiarūs sovietmečio laikais.  Šie žaislai buvo perduodami iš kartos į kartą. Tai ir žaislai, atspindintys tam tikrų metų nuotaiką, pomėgius, augintinius, viską, kas mylima ir svarbu.

Žaislų kolekciją sąlyginai  galima suskirstyti į dvi kategorijas: senus SSRS laikų žaislus ir naujus žaislai, kurie buvo pagaminti ir pirkti šiais laikais

Nupirkti stiklinį žaislą XIX amžiaus pabaigoje sovietų piliečiui buvo kone tas pats, kaip dabar žmogui nusipirkti  automobilį.

Tradicija puošti eglutę per Naujųjų metų (ne Kalėdas) šventes yra įsišaknijusi giliai SSRS istorijoje. Įvairūs burbulai, kurie anksčiau vaizdavo obuolius, simbolizavo uždraustą vaisių, degančios žvakės (dabar tai įvairios degančios girliandos) simbolizavo Kristaus esybę, o eglutės viršūnė – tai  Betliejaus žvaigždė.

Pirmieji eglutės papuošalai buvo valgomi, bet vėliau imta daryti patvaresnius: auksuodavo eglių kankorėžius, gamindavo popierines gėles ir iš vatos meistriškus rankdarbius.

Pirmosios Kalėdų eglutės pasirodė XIX amžiuje. Eglutes pradėjo puošti 1860–1870 metais, atkartodami europietišką madą. Vietinės gamybos kalėdinių žaisliukų tuo metu nebuvo, jie buvo užsakomi Europoje. Jau tada kalėdinės dekoracijos buvo aiškiai skirstomos į puošmenas turtingiesiems ir vargingesniems.

Žaislai taip pat buvo gaminami iš kartono. Eglutes taip pat puošė dailios lėlės popieriniais veideliais, kurios buvo priklijuotos prie korpuso iš nėrinių, audinio, karoliukų. Sovietmečiu buvo ir žaislų iš vatos, kuri buvo pritvirtinama  prie  vielinio rėmo. Taip buvo kuriamos angelų, senių besmegenių, jūreivių, klounų figūrėlės. Ant eglučių taip pat buvo kabinami netikri vaisiai. Jie buvo pagaminti iš aksomo.

SSRS Naujametinė eglutė  paprastai buvo puošiama atitinkančiais komunistinės valstybės idealus ir siekius atspindinčiais žaislais.  Vaikų literatūros pasakų herojus keitė Raudonoji armija, pionieriai, balionai su Lenino ir Stalino portretais. Taip pat žaisliukai dirižablių, parašiutų, orlaivių, tankų pavidalu. O eglučių viršūnę tuo metu buvo galima papuošti tik raudona žvaigžde.

Karo metais ant eglučių buvo kabinamos tankų lėktuvų figūrėlės, stalininiai šarvuočiai. Jie taip pat gamino figūrėles iš improvizuotų medžiagų, pavyzdžiui, medicininių tvarsčių.

Tik po 1947-ųjų pradėti gaminti žaislai „taikios“ tematikos: naujametiniai medžiai vėl buvo papuošti pasakų personažais, miško gyvūnais, vaisiais ir daržovėmis. Be to, kabindavo ant eglučių saldainius, blizgančiais popierėliais!

Buvo madingos senovinės stiklo karoliukų kalėdinės dekoracijos

XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje, kai šalyje buvo didžiulis maisto deficitas, daugelis žaislų buvo gaminami iš vaisių, uogų ir daržovių (žinoma, nevalgomų).

1955 metais Nikita Chruščiovas pradėjo garsiąją kukurūzų kampaniją, norėdamas perorientuoti žemės ūkį į šią kultūrą. Akcija bus nesėkminga, tačiau Naujųjų metų išvakarėse ant visos šalies Naujųjų metų  eglučių sužibėjo stiklinės auksinės burbuolės.

1960-aisiais sovietų šalyje aktyviai vystėsi žemės ūkis. Ir egles papuošė kukurūzai, vynuogės ir citrinos, agurkai, pomidorai, morkos, žirniai, baklažanai, paprikos, svogūnai ir česnakai.

Beje, 1925 metais buvo uždrausta švęsti Naujuosius metus, nes buvo manoma, kad ši šventė kenkia sovietų vaikams.

1935 metais  gruodžio 28 dieną, laikraštyje „Pravda“ pasirodė straipsnis: „Surenkime vaikams puošnią eglutę Naujiesiems metams!“ Tada ir vėl buvo leidžiamos Naujųjų metų šventės ir Kalėdų eglutės.

Ant eglučių pasirodė vaikų literatūros herojai: brolis Triušis ir brolis Lapė, Raudonkepuraitė,  Krokodilas su Totoša ir Kokoša, daktaras Aiskauda.

Iki šeštojo dešimtmečio buvo madingos senovinės stiklo karoliukų kalėdinės dekoracijos: ant vielos suverti ilgi karoliukai. 70-80-aisiais populiariausi buvo įvairūs kūgiai, varpeliai, nameliai, varvekliai, kankorėžiai ir žibintai.

Tada žaisliukus kabindavo ant siūlų ar sąvaržėlių. Puošti eglutę burbulais, mada atkeliavo iš Vokietijos.

Pasak legendos, kartą Vokietijoje nebuvo obuolių derliaus, kuriais visada puošdavo eglutes. Tuomet gyventojai atėjo pas stiklų pūtėjus su prašymu šventei pagaminti stiklinių obuolių. Nuo tada rutuliai ir burbulai buvo pagrindinė eglutės puošmena. Be to, vokiečių stiklo pūtėjai išmoko gaminti įvairias figūrėles.

Tik atidarius eglutės žaislų gamyklas per Pirmąjį pasaulinį karą žaislai tapo pigesni. Ten artelių meistrai pūtė  įvairius stiklo gaminius vaistinėms ir kitoms reikmėms. Tačiau karo metais vokiečių  meistrai išmoko kurti ne tik burbulus, bet ir karoliukus bei kitokias dekoracijas.

Kurkite savo šeimos tradicijas. Netgi toks mažas daiktas kaip kalėdinis žaislas gali daug pasakyti apie jūsų šeimos istoriją jūsų vaikams.

Socialinių tinklų nuotraukos, “YouTube” vaizdo įrašas