sniegopilys.lt
Skaičiai nedžiuginantys: beveik 30 proc. vyrų kreipiasi į urologą su skundais dėl erekcijos. Kodėl taip nutinka? Gal su seksualiniu gyvenimu kas nors negerai? Kaip erekcija susijusi su smegenimis? O koks moterų vaidmuo tame, kas vyksta? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų atsako seksologas Liudvikas Petravičius.
- Ar tiesa, kad erekcijos problemų gali kilti bet kurio amžiaus vyrui?
Būtent taip, bet dažniau su šiomis problemomis susiduria vyresni nei 40 metų vyrai. Būklę, kai erekcijos nepavyksta pasiekti ar išlaikyti sekso metu, gydytojai vadina erekcijos disfunkcija. Tarptautinių tyrimų duomenimis, su tuo susiduria 16 proc. vyrų nuo 20 iki 75 metų amžiaus. Kai kurie tyrimai rodo, kad tik 10 proc. tokio amžiaus vyrų neturi problemų su potencija.
- Dėl kokių priežasčių tai nutinka?
Priežastys gali būti labai įvairios. Faktas yra tas, kad erekcija yra sudėtingas procesas, apimantis hormonus, nervus, raumenis, kraujagysles ir, žinoma, emocijas. Problemos, susijusios su bet kuriuo iš šio sąrašo elementų, gali sukelti erekcijos sutrikimą. Be to, įvairios lėtinės ligos, pavyzdžiui, arterinė hipertenzija, aterosklerozė ir daugelis kitų sukelia erekcijos sunkumų. Bet gana dažnai priežastis slypi paviršiuje. Pavyzdžiui, nesaikingas alkoholio vartojimas, nerimas ir lėtinis stresas gali sukelti erekcijos sutrikimus.
- Ar stresas tikrai veikia erekciją? Tai nėra mitas?
Ne, tai ne mitas. Lėtinis stresas, nerimas, įtampa ir depresija gali sukelti erekcijos sutrikimą. Tiesa, tokiais atvejais erekcijos problemų dažniausiai pasitaiko retkarčiais. Pavyzdžiui, rytinė erekcija išlieka, tačiau intymaus suartėjimo su partnere metu jos pasiekti nepavyks. Kartais nedidelis fizinio streso epizodas gali sukelti nerimą ir tik dar labiau sustiprinti erekcijos sutrikimą, nors kuris tik trumpam sulėtina seksualinę reakciją ir savaime nesukelia erekcijos problemų.
- Ar tokiais atvejais vyrai gali patys kažkaip susidoroti su šia problema? Ar turi eiti tiesiai pas gydytoją?
Gali tai padaryti ir patys, bet ne visada. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnybos specialistai rekomenduoja išgerti ne daugiau kaip 112 gramų alkoholio per savaitę – ir ne viską iš karto. Be to, reikėtų kuriam laikui atsisakyti dviračio – jei važinėjate daugiau nei tris valandas per savaitę. Gydytojai taip pat rekomenduoja nuolat mankštintis, ypač užsiimti vidutinio sunkumo ar intensyvia sportine veikla, tokia kaip greitas ėjimas, bėgimas ir futbolas. Tačiau gydytis vaistais ir maisto papildais tikrai neverta. Svarbu kreiptis į gydytoją, jei bendrieji patarimai nepadeda. Taip pat jei erekcijos problema kartojasi vėl ir vėl. O iš vien atsiranda ir priešlaikinė ejakuliacija.
- Į kokios srities specialistą geriausia kreiptis?
Patartina pradėti nuo vizito pas urologą. Be to, kai kuriais atvejais gali prireikti pasikonsultuoti su terapeutu (bendrosios praktikos gydytoju), endokrinologu, kardiologu, seksologu.
- Kokį gydymą gali skirti gydytojas?
Paskyrimas priklausys nuo priežasčių ir veiksnių, lėmusių erekcijos problemų atsiradimą. Pavyzdžiui, jei erekcijos sutrikimas yra hipertenzijos pasekmė, gydytojas gali pasiūlyti vaistų, mažinančių kraujospūdį. Esant lėtiniam stresui, nerimui ir depresijai, jis gali rekomenduoti psichoterapiją (pavyzdžiui, kognityvinę-elgesio terapiją) ir antidepresantus. Be to, yra nemažai vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti erekcijos disfunkciją. Tačiau kiekvienu atveju tik gydytojas gali paskirti tinkamą gydymą.
- Ar yra kokių nors prevencijos priemonių, norint išvengti erekcijos sutrikimų? Gal daugiau sportuoti?
Taip, galima daugiau sportuoti. Bet apskritai gydytojai rekomenduoja laikytis sveiko gyvenimo būdo. Nerūkyti ar mesti rūkyti, riboti ar net atsisakyti alkoholio, nevartoti narkotikų, būti fiziškai aktyviais ir stengtis vengti įtampos ir streso. Taip pat gali būti naudinga peržiūrėti savo mitybą ir pabandyti subalansuoti ją.
“YouTube” vaizdo įrašas
