Taip pat yra nuomonė, kad pilnatis paveikia tik kai kuriuos žmones, todėl bendri tyrimai neva negali duoti teisingų rezultatų. Archyvo nuotrauka

Daugelis žmonių mano, kad mėnulis gali paveikti žmogaus elgesį – todėl kilo žodis „lunatikas“. Taip pat dar senais laikais buvo manoma, kad  per pilnatį vilkolakiai ir vampyrai eina medžioti. Tikėjimas, kad paprasti žmonės, patekę mėnulio įtakon, taip pat gali prarasti ryšį su tikrove, atsirado prieš daugelį tūkstantmečių ir buvo plačiai paplitęs.

 

Mėnulis neturi nieko bendra su psichikos paūmėjimu

Apklausus policijos ar greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kai kurie iš jų tikriausiai pasakys, kad per pilnatį būna daugiau nelaimių, išpuolių ir beprotiško elgesio. 2007 metais Anglijos kurortinio miesto Braitone policija per pilnatį net įdarbino daugiau darbuotojų.

Mėnulio gebėjimas paveikti žmogaus elgesį neabejotinai yra populiari tema. Ji sukūrė ne tik mitų ir legendų, bet ir šimtų mokslinių tyrimų pagrindą.

Praėjusią vasarą britų mokslininkai atliko eksperimentą ir išsiaiškino, kad per pilnatį miego kokybė sumažėja 15 proc. nepriklausomai nuo to, kad prastai miegojęs žmogus nematė nei paties mėnulio, nei papildomos šviesos. Be to, jiems užmigti prireikė vidutiniškai daugiau penkių minučių.

Šis tyrimas sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, tačiau jame dalyvavo tik 33 žmonės, todėl net patys autoriai neskubėjo daryti toli siekiančių išvadų iš jo rezultatų.

Labiau patikimas gali būti tyrimas, kai atsižvelgiama  į kelių eksperimentų rezultatus. 1985 metais amerikiečių psichologai Jamesas Rottonas ir Ivanas Kelly‘is išanalizavo 37 mėnulio ciklo įtakos žmonėms tyrimų duomenis ir padarė išvadą, kad mėnulis neturi nieko bendra su psichikos paūmėjimu, žmogžudysčių, savižudybių, eismo įvykių ir nusikaltimų skaičiumi.

Studijuodami atskirus darbus, teigiančius tokio ryšio buvimą, jie pastebėjo, kad ši priklausomybė gali turėti kitų paaiškinimų. Pavyzdžiui, pilnatis išpuldavo per atostogas ar savaitgaliais, kai nusikalstama padėtis  ir taip pablogėdavo Rottonas ir Kelly‘is padarė išvadą, kad surinkta statistika nepateikia patikimo žmogaus elgesio prognozavimo. Į savo skaičiavimus įtraukus mėnulio pilnaties fazę, prognozės pablogėjo tik 1 proc.

Nuo to laiko buvo atliekami ir kiti tyrimai, kurių rezultatai – skirtingi. 1992 metais atlikus 20 dokumentų analizę, susijusių su mėnulio pilnatimi, ir jos įtaką bandymams nusižudyti skaičiui,  nebuvo nustatyta jokio įrodyto ryšio tarp šių reiškinių. Vėlgi, tie mokslininkai, kurie matė tokį ryšį, neatsižvelgė į kitus veiksnius. Pavyzdžiui, tam tikras savaitės dienas.

 

Pilnatis gali tiesiogiai paveikti ne gyvūnus

Visi žino, kad pilnatis yra vilkolakių metas. Bet kaip pilnatis gali daryti įtaką paprastiems žmonėms? Galbūt viena iš priežasčių, kodėl mėnulio įtakos žmonėms teorija yra tokia populiari – tai mokslininkų darbas. Jie labiau linkę skelbti tyrimus, nurodančius teigiamą rezultatą, nei tyrimus, kuriuose nepavyksta rasti jokio ryšio tarp veiksnių. Taigi, niekas nežino, kiek tyrimų, paneigiančių populiarų pilnaties mitą, renka dulkes archyvuose.

Kitas ne mažiau svarbus klausimas: kaip tiksliai mėnulis gali paveikti žmogaus elgesį? Viena teorija teigia, kad žemės palydovas vandenyno potvynių metu pritraukia skysčius žmogaus kūne kaip ir vanduo. Tačiau mėnulis yra daug mažesnis nei žemė, o jo gravitacija yra daug silpnesnė. Be to, mėnulio gravitacijos stiprumas nepriklauso nuo fazės. Taip pat yra prielaida, kad mėnulio šviesa gali paveikti žmogų. Tačiau jo intensyvumas per pilnatį yra keturis kartus mažesnis nei žvakės.

„Bet kodėl tada gyvūnai linkę įkasti žmogui per pilnatį?“, – klausia mėnulio teorijos šalininkai.  Karališkosios Bradfordo ligoninės šiaurės Anglijoje  gydytojai peržiūrėjo dvejų metų medicininius duomenis ir nustatė, kad per pilnatį ligoninė priėmė dvigubai daugiau pacientų, patyrusių šuns, katės, žiurkės ir arklio įkandimus, lyginant su mėnulio jaunatimi. Bet ar tikrai tai buvo susiję su pilnatimi, nebuvo įmanoma nustatyti. Net nebuvo aišku, ar visi šie įkandimai įvyko tamsoje.

Ekspertai teigė, kad pilnatis gali tiesiogiai paveikti ne gyvūnus, o parazitus, gyvenančius ant jų odos ar kailyje. Tačiau tame pačiame mokslo žurnalo numeryje buvo paskelbtas dar vienas tyrimas – mokslininkai išanalizavo metinę šunų įkandimų Australijoje statistiką ir nustatė, kad daug kas priklauso nuo savaitės dienos,  o ne mėnulio pilnaties.

 

Galbūt tai yra vadinamasis patvirtinimo šališkumas

Taigi, yra labai mažai įtikinamų mokslinių įrodymų apie mėnulio pilnaties įtaką elgesiui. Tad kodėl tiek daug žmonių  yra įsitikinusių, kad šis ryšys vis dėlto egzistuoja? Galbūt tai yra vadinamasis patvirtinimo šališkumas – žmogus yra linkęs pastebėti ir prisiminti informaciją, kuri atitinka jo įsitikinimus. Policininkas ar greitosios medicinos pagalbos gydytojas pastebi pilnatį ir sieja tai su savo budėjimu naktį, kai ji būna labai įtempta. O jei danguje pastebės „ploną pjautuvą“ vargu ar įstatymo tarnas tai pastebės ir ar padarys kokią nors išvadą.

Taigi, kaip šis mitas galėjo atsirasti? Yra įdomi teorija: kol žmonija sugalvojo gatvių apšvietimą, benamiai, linkę į psichikos sutrikimus, galėjo trukdyti miegui dėl ryškios pilnaties šviesos, o tai savo ruožtu išprovokavo paūmėjimus.

Taip pat yra nuomonė, kad pilnatis paveikia tik kai kuriuos žmones, todėl bendri tyrimai neva negali duoti teisingų rezultatų. Šio požiūrio šalininkai teigia, kad reikia tikslingai ištirti tik tuos asmenis, kurie mano, kad juos veikia mėnulis.

Galbūt šis požiūris anksčiau ar vėliau suteiks galimybę įsitikinti, kad pilnatis kai kuriems žmonėms pažadina žvėrį. Tačiau kol kas galima teigti, kad taip nutinka tik romanuose ir siaubo filmuose.

P.S. Šis straipsnis skirtas tik bendrai informacijai ir neturėtų būti suprantamas kaip gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto patarimo pakaitalas. Jei nerimaujate dėl savo sveikatos būklės, kreipkitės į gydytoją.

 

parengta pagal sciencemag.org

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą