sniegopilys.lt
Anksti 1995 metais balandžio 15 d. Jennifer Morey grįžo į savo butą Hiustone, praleidusi naktį su draugais. 25 metų advokatė gyveno name, kurio saugumui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Pirmiausia tai aukšta tvora bei visą parą budėjo apsaugos darbuotojas. Tačiau tai neišgelbėjo jaunos moters nuo siaubingo išpuolio, vos nekainavusio jai gyvybės, rašo honey.nine.com.au.
Moteris pradėjo rėkti ir spardytis
Paskubomis persirengusi ir išsivaliusi dantis moteris įlipo į lovą ir greitai užmigo. Labai greitai ji bus pažadinta, tačiau negalės iš karto suprasti, kas vyksta jos pačios bute.
„Manau, kad buvau jau pakankamai giliai įmigusi, kai staiga pajutau, kad pabundu ir kažkas guli ant manęs, – vėliau pasakojo Jennifer. – Kažkas savo svoriu spaudė ir laikė mano kūną, griebė apatinius ir bandė juos nuplėšti. Nesupratau, kas vyksta“.
Staiga jai prie gerklės buvo prikištas peilis. Moteris pradėjo rėkti ir spardytis. Jos manymu, įnirtingai priešinantis, supykdė nusikaltėlį ir šis smogė jai peiliu į dešinę veido pusę. Tą akimirką Jennifer pamanė, kad jai pataikė į akį. Ir nors iš žaizdos trykštantis kraujas buvo sunkiai matomas, moteris buvo pasiryžusi kovoti už savo gyvybę.
„Tiesiog jaučiau, kad turiu visa tai sustabdyti. Aš negalėjau būti išprievartauta ir negalėjau būti nužudyta“, – sakė moteris.
Jennifer Morey toliau kovojo ir rėkė. Kažkuriuo momentu nusikaltėliui tai atsibodo. Jis staiga atlošė moters galvą ir perpjovė gerklę. Tada nutempė ją į vonią ir, uždaręs duris, pagrasino, kad jei ji išeis, nužudys.
Jennifer liko sąmoninga ir gulėdama ant grindų klausėsi, kaip užpuolikas blaškosi po jos butą. Staiga ji suprato, kad vonios durys neturi spynos, o vyras bet kurią akimirką gali sugrįžti.
Sukaupusi paskutines jėgas, moteris pritūpė prie durų ir padėjo kojas ant vonios, norėdama sulaikyti nusikaltėlį, jei jis mėgintų įeiti į vidų. Po to pasiekė tualetinio popieriaus ritinėlio ir užsispaudė juo gerklę, tikėdamasi sulėtinti tekantį kraują, ir sustingo, laukdama baigties.
„Tada išgirstu musės zyzimo garsą, keli žingsniai ir… tyla, – sakė moteris. – Bet vis dar laukiau, o kraujas telkšojo“.
Tačiau Jennifer suprato, kad laikas dabar ne jos naudai, nes jei ji liks vonioje, ji tiesiog mirs nukraujavusi. Ir moteris nusprendė veikti. Šiek tiek pravėrusi duris ji apsidairė ir bandė įjungti šviesą, tačiau nieko neišėjo: užpuolikas prieš tai bute buvo išjungęs elektrą. Apgraibomis moteris susirado laidinį telefoną, tačiau jo laidai buvo nutraukti. Laimei, Jennifer turėjo mobilųjį telefoną, kuris 1995 metais dar buvo gana neįprastas net dideliam JAV miestui.
Jennifer Morey paskambino bendruoju pagalbos numeriu 911.
Moeyi: „Prašau padėti. Nežinomas vyras ką tik bandė man perpjauti gerklę“.
Operatorius: „Kas nutiko, ponia?“.
M: „Visur daug kraujo, aš plūstu krauju. Jis žinojo mano vardą, bet aš nežinau, kas tai buvo. Žinau, kad užrakinau duris, bet kažkaip jis pateko į butą.
O: „Gerai, ponia, pabandykite šiek tiek nusiraminti“.
M: „Kodėl kas nors turėtų daryti kažką panašaus?“.
O: „Nežinau, pas mus yra pamišusių žmonių šiame pasaulyje. Bet aš noriu, kad liktumėte linijoje“.
M: „Koks tavo vardas?“
O: „Mano vardas Richardas“.
M: „Atsiprašau, aš nusiraminau“.
O: „Viskas bus gerai“.
Tuo metu Jennifer pranešė 911 dispečeriui Richardui Everettui, kad kažkas beldžiasi į jos namų duris. Ji pamanė, kad atvyko policija, tačiau operatorius suabejojo.
O: „Neatidarykite durų dabar“.
M: „Kas ten?“
M: (911 operatoriui) „Jis pasakė, kad tai apsauga“.
O: „Ar tai apsaugos darbuotojas?“
Beveik iš karto buvo rasti įrodymai, visiškai paneigiantys apsaugininko versiją
Moteris pasakė operatoriui, kad atėjęs žmogus siūlo pagalbą. Tačiau operatorius primygtinai reikalavo, kad niekas nebūtų įleistas į butą, išskyrus policiją. Jennifer sutiko ir galiausiai tai išgelbės jos gyvybę.
Vėliau atvykusi policija prie advokatės durų sutiks namo apsaugininką Brianą Gibsoną. Jis pasakė policininkams, kad į pastatą įsiveržė vyras, užpuolė jį, o paskui Jennifer. Atsigavęs Gibsonas atskubėjęs į pagalbą moteriai.
Kol medikai ligoninėje kovojo dėl nukentėjusiosios gyvybės, policija pradėjo apžiūrėti įvykio vietą. Beveik iš karto buvo rasti įrodymai, visiškai paneigiantys apsaugininko versiją. Policininkai ant Gibsono dešiniojo delno pamatė pastebimą įspūdingą pjūvį, kuris yra būdingas sužalojimas užpuolikui peiliu. Be to, moters namuose buvo aptiktos vyriškos apatinės kelnės, diržas, pirštinė, galvos apdangalas ir peilis. Nesunku buvo atspėti, kad visa tai priklausė Gibsonui. Vyriškis buvo sulaikytas vietoje.
Tyrėjai išsiaiškino, kad būsimasis apsaugos darbuotojas pastaruosius trejus metus dirbo „Pinkerton Security“. Vadovybė nuolat gaudavo klientų skundų dėl jo, tačiau užuot atleidę, tiesiog perkėlė Gibsoną į kitą objektą. Taip jis atsidūrė name, kuriame gyveno Jennifer Morey. Apsaugos įmonės vadovybė, matyt, itin nesijaudino dėl savo reputacijos ir samdė visokius marginalus. Pakanka pasakyti, kad per 4 metus iki Jennifer išpuolio 130 „Pinkerton Security“ apsaugos darbuotojų buvo nuteisti už sunkius nusikaltimus vien Teksase. O ši įmonė dirbo visoje Amerikoje …
Apklausos pradžioje Gibsonas bandė įtikinti, kad jis taip pat tapo nepažįstamo vyro užpuolimo auka, tačiau greitai suprato, kad detektyvai juo netiki. Tada jis prisipažino. Kaip motyvą apsaugininkas nurodė savo staigų seksualinį potraukį, kai pamatė moterį tą naktį įeinančią į daugiabučių namų kompleksą.
Į ligoninę kritinės būklės paguldyta Jennifer Morey buvo skubiai operuota. Ją išgelbėjo tai, kad užpuolikas, perpjaudamas gerklę, nekliudė miego arterijos. Ir peilio smūgis vis dėlto lietė ne akį, o šalia esantį kaukolės kaulą. Kol Jennifer atsigavo ligoninėje, ją aplankė daug gelbėtojų, kurie tą baisią naktį jai atėjo į pagalbą. Vienas pirmųjų tai padarė 911 operatorius Richardas Everettas.
Moteris grįžo į butą, kuriame įvyko išpuolis, tik pasiimti savo daiktus ir išsikraustyti. Kaip ir daugeliui smurtinį nusikaltimą išgyvenusių žmonių, moralinės ir fizinės traumos Jennifer persekiojo ne vienerius metus. Tačiau laikui bėgant ji rado jėgų atkurti savo gyvenimą.
Jennifer Morey pateikė ieškinį kompanijai „Pinkerton Security“ ir 1998 metais jam buvo priteista neskelbiama pinigų suma. Tais pačiais metais ji atidarė savo advokatų kontorą Fort Verte ir sutiko žmogų, kuris ilgainiui tapo jos vyru. Kaip garbės svečias vestuvėse dalyvavo Richardas Everettas, su kuriuo moteris palaiko draugiškus santykius iki šiol.
„Savo intuicija ir didele širdimi Richardas išgelbėjo mano gyvybę, – dokumentiniame filme apie savo istoriją pasakoja Jennifer Morey. – Ir dėl to jis visada bus vienas iš svarbiausių žmonių, kuriuos aš kada nors pažinojau. Ir man pasisekė, kad kai ištekėjau, jis atvyko į mano vestuves“.
Dabar Jennifer Morey-Caldwell dirba šeimos teisės advokate Fortvorte.
Gibsonas galiausiai gavo 20 metų kalėjimo bausmę.
