9 moksliniai paaiškinimai, kodėl nuotraukose atrodome nekaip

Mums dažnai nepatinka, kaip atrodome nuotraukose. Ar tai visada lemia fotografo mėgėjiškumas, prastas apšvietimas ar modelio fotogeniškumo stoka? Šiam reiškiniui išsiaiškinti tyrėjai pasitelkė mokslą, rašo upworthy.com straipsnyje „ Here’s why you look better in mirrors than you do in pictures“.

1. Esame įpratę matyti save veidrodžiuose, o ne nuotraukose

Garsus britų portretų fotografas Kimas Ayresas prieš kiek laiko savo skiltyje socialiniame tinkle rašė, kad maždaug 90 proc. fotografuojamų žmonių nėra patenkinti tuo, kaip atrodo nuotraukose, ir dauguma jų laiko save nefotogeniškais. Statistika įspūdinga! Norėdamas suprasti priežastį, Kimas atliko eksperimentą: jis padarė įprastas ir veidrodines žmonių nuotraukas, o tada paprašė jų išsirinkti mėgstamiausią. Dauguma dalyvių pirmenybę teikė veidrodinei nuotraukai.

Paaiškinimas paprastas: realiame gyvenime mes save matome daugiausia veidrodžiuose, o fotoaparatai fiksuoja mūsų tikrąjį atvaizdą – kaip mus mato kiti. Kadangi mūsų veidai asimetriški, veidas veidrodyje ir veidas nuotraukoje mums yra du skirtingi veidai. Laikydami savo nuotrauką ir jos veidrodinį atvaizdą, antrasis atvaizdas mums atrodo patrauklesnis (arba tiesiog labiau pažįstamas). Tuo tarpu kiti labiau linkę rinktis įprastą nuotrauką. Dažniausiai šį efektą pastebime grupinės nuotraukos diskusijos metu: kiekvienas dalyvis pajus, kad visi nuotraukoje atrodo gerai, išskyrus jį patį.

Kompanija „True Mirror“ sukūrė ir pardavinėjo veidrodį, kuris rodo tikrą vaizdą. Tačiau, anot jo kūrėjų, tik 10 proc. žmonių renkasi savo tikrąjį vaizdą, o ne tai, ką mato įprastame veidrodyje.

„Kiekvieną dieną – nuo ​​vaikystės – žiūrime į veidrodį. Valomės dantis, skutamės, dažomės. Laikui bėgant, priprantame prie vaizdo veidrodyje, o įprotis gimdo meilę. Štai kodėl mes teikiame pirmenybę savo vaizdui veidrodyje, o ne savo nuotraukai“, – sakė Žiniasklaidos psichologijos studijų centro direktorė Pamela Rutledge.

Ayreso eksperimentą anksčiau 1977 metais atliko Viskonsino-Madisono universiteto mokslininkai. Dalyviai kaip patraukliausią pasirinko savo nuotraukos veidrodinį vaizdą, o artimieji – tikrąjį vaizdą. Paprašyti paaiškinti savo pasirinkimą, jie nurodė kampą, apšvietimą, galvos pakreipimą ir panašiai, nors abi nuotraukos buvo darytos iš to paties negatyvo.

Taigi, jei nesate tikri dėl savo portreto ir norite jį pataisyti, pabandykite jį tiesiog atspindėti bet kuriame nuotraukų redaktoriuje arba bent jau pasinaudoti šia paprasta internetine paslauga.

2. Manome, kad atrodome gražiau, nei esame iš tikrųjų

„Adobe“ aktyviai diegia dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi technologijas, kad pagerintų asmenukes. Vaizdo įraše matyti vyras, fotografuojantis ne visai tobulus portretus, o vėliau juos patobulinantis nauja funkcija.

Čikagos elgesio psichologas Nicholas Epley‘as teigia, kad mes nežinome, kaip atrodome. „Vaizdas, kurį turime savo galvose, iš tikrųjų neatitinka to, kas esame iš tikrųjų“, – sakė jis.  Epley‘as tai įrodė eksperimentu, paskelbtu 2008 metais žurnale „Personality and Social Psychology Bulletin“. Tyrėjai padarė kelias respondentų nuotraukas, koreguodami jų patrauklumą „Photoshopo“ programoje 10 proc. žingsniais, remdamiesi paprastai patraukliais laikomų žmonių nuotraukomis. Tada dalyvių buvo paprašyta pasirinkti savo tikrą nuotrauką iš pasirinktų vaizdų. Dauguma dalyvių pasirinko nuotrauką, kuri buvo 20 proc. patrauklesnė nei tikroji nuotrauka. Tačiau paprašyti pasirinkti eksperimentą atliekančių tyrėjų nuotraukas, dalyviai buvo objektyvesni.

3. Mūsų tikrąjį vaizdą iškreipia optika

Jorko universiteto psichologijos dėstytojas ir fototechnikos specialistas Danielis Bakeris aiškiai pademonstravo optinį iškraipymą skirtinguose objektyvuose. Fotoaparatas taip pat gali iškreipti vaizdą: pirma, jį transformuoja sudėtinga objektyvo optinė sistema, antra, skirtingi židinio nuotoliai skirtingai atspindi mūsų veidus. Kiekvienas fotografas yra susipažinęs su „perspektyvos iškraipymo“ sąvoka. Kuo arčiau fotoaparato yra objektas ir kuo trumpesnis židinio nuotolis, tuo didesnis objektų, esančių skirtingais atstumais nuo fotoaparato, dydžių skirtumas. Tai reiškia, kad netoliese esantys objektai atrodys iškraipyti ir didesni nei esantys toliau. Dėl to paprastai pasikeičia veido proporcijos. Danielis Bakeris savo tinklaraštyje šį efektą paaiškina asmenukių pavyzdžiu: veido elementai, esantys arčiau fotoaparato, atrodo didesni, iškraipydami bendrą vaizdą. Akivaizdu, kad esant trumpam židinio nuotoliui, veidas atrodo platesnis, todėl kuo toliau fotoaparatas yra nuo veido, tuo jis atrodo natūraliau.

Tuo tarpu Pamela Rutledge mano, kad nėra jokios kitos paslapties, kaip padaryti tobulą asmenukę, išskyrus didesnį nuotraukų skaičių. „Žmonės, kurie daro daug asmenukių, galiausiai jaučiasi labiau patenkinti dėl savo nuotraukų, – sakė ji. – Pabandykite priprasti prie to, kaip atrodote nuotraukose. Taip pat, kaip priprantate prie to, kaip atrodote veidrodyje, ir tada viskas stos į savo vietas“.

4. Atsukite kairę veido pusę į fotoaparatą

Mokslininkai nustatė, kad kairė veido pusė yra patrauklesnė nei dešinė. Žurnale „Experimental Brain Research“ („Eksperimentiniai smegenų tyrimai“) paskelbto tyrimo autoriai apklausė Wake Foresto universiteto studentus, prašydami jų išrinkti patraukliausias vyrų ir moterų nuotraukas. Moterų portretai su kaire veido puse buvo labiau patrauklūs 78 proc. atvejų, o vyrų portretai su kaire veido puse – 56 proc. atvejų. Tai buvo tiek realaus gyvenimo vaizdai, tiek veidrodiniai vaizdai.

Psichologų manymu, kairioji veido pusė labiau siejama su emocijomis, o dešinioji atspindi tokias savybes kaip pasitikėjimas savimi ir lyderystė. Taigi, tikrai geriau įkelti nuotrauką su kaire veido puse į „Tinder“, o dešine – į darbo skelbimų lentą.

5. Atmerkite akis plačiau

Atmerktos akys ir dideli vyzdžiai yra dar viena patrauklumo nuotraukose paslaptis. Olandų mokslininkai nustatė, kad vyzdžių dydis yra tiesiogiai susijęs su žmogaus patikimumu. Eksperimento dalyviams buvo parodyta keletas vaizdo įrašų su pagrindinius vaidmenis atliekančiais žmonėmis. Kai kuriuose vaizdo įrašuose tyrėjai padidino pagrindinių veikėjų vyzdžius, ir dalyviai teigė, kad labiau linkę įtikėti šiais veikėjais.

Akys gali reaguoti į ryškų apšvietimą ar blykstę nesukeldamos didelių vyzdžių efekto. Todėl pabandykite priprasti prie apšvietimo arba padarykite kelias bandomąsias nuotraukas su blykste.

6. Žiūrėkite tiesiai į fotoaparatą

Tikriausiai esate buvę situacijoje, kai fotografas nukreipė jūsų žvilgsnį nuo fotoaparato. Tačiau tokie metodai ne visada veiksmingi. JK ir Australijos tyrėjai nustatė, kad žiūrėjimas tiesiai į fotoaparatą žiūrovams yra patrauklesnis.

Tyrimo autoriai atrinko portretines nuotraukas ir parodė jas respondentams. Apklausos dalyviai nustatė, kad tie, kurie žiūri tiesiai į fotoaparatą, šiems žmonėms buvo patrauklesni. Mokslininkai tiesioginį akių kontaktą sieja su noru užmegzti ryšį su žiūrovu. Jei norite portrete atrodyti patraukliau, atsižvelkite į tai.

7. Nedidelis alkoholio kiekis gali būti naudingas

Bristolio universiteto mokslininkai atliko eksperimentą, kuris parodė, kad nedidelis alkoholio kiekis kraujyje daro žmogų patrauklesnį nuotraukose. Jie fotografavo dalyvius tris kartus: blaivų, po vieno gėrimo ir po didelės alkoholio dozės. Nuotraukų serija buvo parodyta respondentų grupei, kuri anksčiau nebuvo mačiusi tyrimo dalyvių. Nuotraukos, darytos išgėrus nedidelį kiekį alkoholio, buvo pripažintos patraukliausiomis.

Mokslininkai šį įdomų faktą aiškina tuo, kad apsvaigę nuo alkoholio žmonės linkę labiau atsipalaiduoti, o kraujospūdžio pokytis  verčia šiek tiek parausti.

Tačiau nereikėtų persistengti. Kitas tyrimas rodo, kad blaivūs žmonės atrodo protingesni nei apsvaigę.

8. Švelniai šypsokitės

Įspūdį apie žmogų susidarome per pirmąsias milisekundes, kai pamatome jo veidą. Tyrimai rodo, kad maža šypsena gali įkvėpti pasitikėjimo. Apsvarstykite tris veido tipus: trečiasis, su šiek tiek pakeltais lūpų kampučiais ir šiek tiek nustebusiais antakiais, apklausų duomenimis, yra suvokiamas kaip patikimesnis nei surauktas ir abejingas veidas.

Kitas tyrimas patvirtino, kad besišypsantis žmogus netgi atrodo protingesnis. Stebina tai, kad stebėtojai vyro intelektą prognozuoja pagal jo išvaizdą (dėl kažkokių priežasčių tokių koreliacijų tarp moterų nėra). Protingais suvokiami veidai dažnai būna ilgesni, atstumas tarp akių didesnis, didelė nosis, šiek tiek pakelti lūpų kampučiai ir smailus smakras. Žinoma, smakro formos ir nosies dydžio be operacijos vargu ar pavyks atkartoti, o netikra šypsena nuotraukoje nėra problema. Tačiau, žinoma, tai subjektyvus suvokimas, ir nėra jokio realaus ryšio tarp intelekto ir veido formos.

9. Tačiau nepersistenkite su šypsena

Vis dėlto mokslas taip pat teigia, kad jei vyras nori, jog moteriai jis patiktų, neturėtų šypsotis. Amerikiečių tyrėjai padarė vyrų ir moterų, reiškiančių įvairias emocijas, nuotraukų ciklą ir paprašė savanorių įvertinti kiekvienos nuotraukos patrauklumą. Vyrams patraukliausios buvo nuotraukos, kuriose moterys išreiškia laimę, o ta pati emocija vyrų nuotraukose moterims buvo visiškai nepatraukli. Moterims patrauklesnės buvo nuotraukos, kuriose išreiškiamos kitos emocijos – gailestis ir pasididžiavimas.