sniegopilys.lt
Lietus … Ką žinote apie lietų? Jūs manote, kad tai yra ašaros, kad kažkas verkia danguje, kad dangus verkia, dreba ir verkia.
Jokių ašarų. Kai vandens srovės plaka ant asfalto, kai mažos balos susilieja į didele, kai danguje įsižiebia vaivorykštė – kažkas gražaus, ko žmogus niekada negali suvokti.
Lietaus purslai yra tarsi stygos, ištemptos nuo žemės iki dangaus. Lietaus beldimas į stogą – mušamieji, griaustinis – pučiamieji instrumentai… Apie lietų kuriamos eilės, bet yra ir nemažai įdomių faktų apie šį gamtos reiškinį.
- Kad lietus būtų, drėgmė pirmiausiai turi kauptis atmosferoje ir virsti debesimis. Lietaus lašai paprastai susidaro aplink mažas dulkių daleles.
- Didžiausių lietaus lašų dydis negali viršyti 6-7 mm. Jei lašelis yra didesnis, krentat jis pasklinda į kelis mažesnius lašelius.
- Įprasto vidutinio lijimo metu iš debesų iškrenta apie 300–400 kartų daugiau vandens nei per silpną šlapdribą.
- Daugelis gyvūnų nemėgsta lietaus. Pavyzdžiui, burundukai, vos pajutę pirmuosius lietaus lašus, slepiasi, skleisdami juokingus garsus. Skamba kaip „burunbu-ryu-burun“.
- Ilgiausias lietus per visą stebėjimų istoriją, užfiksuotas Gineso rekordų knygoje, truko apie 247 dienas. Jis pliaupė be perstojo Havajuose, Kauai saloje, nuo 1993 metų rugpjūčio 27 dienos iki 1994 metų balandžio 30 dienos.
- Kai kuriuose Atakamos dykumos regionuose per visą stebėjimų istoriją nebuvo nė lašo lietaus. Ir tai yra daugiau nei 400 metų.
- Daugelyje šalių lietus visada yra palaima. Botsvanoje, mažoje Afrikos šalyje, žodis „pula“ turi dvi reikšmes vienu metu – „lietus“ ir „labas“. Pula taip pat yra Botsvanos valiuta.
- Didžiausias lietus pasaulyje užfiksuotas 1970 metais lapkričio 27 d. Gvadelupoje, Karibų jūroje. Jo intensyvumas siekė 3,8 cm kritulių per minutę. Tai yra stipresnis nei iš įprasto dušo tekantis vanduo.
- Labiausiai lietingą šalį pasaulyje galima pavadinti Kolumbija. Rekordas buvo 13,3 metrų lietaus per metus.
- Lietaus debesų temperatūra paprastai yra šiek tiek žemesnė nei 0 ° C. Kristalizuojantis esant neigiamai temperatūrai, krituliai tampa sunkūs ir krinta žemyn, o krisdami jie vėl ištirpsta ir virsta lašais.
- Veneros planetoje lyja nuo sieros rūgšties. Tačiau dėl itin aukštos temperatūros jie, prieš pasiekdami paviršių, išgaruoja atmosferoje.
- Vaivorykštę galima stebėti lūžus saulės spinduliams, einantiems per krintančius lietaus lašus.
- Palyginti neseniai Jungtinėje Karalystėje panaikino seną įstatymą, pagal kurį meteorologui grėsė mirties bausmė už neteisingą orų prognozę. Tačiau praktiškai šis įstatymas niekada nebuvo taikomas.
- Nuo lietaus saugomės skėčiais. Bet skėčiai iš tikrųjų buvo sugalvoti apsisaugoti nuo saulės spindulių.
- Lietingiausias Europos miestas yra ne Londonas, o Belgijos sostinė Briuselis. Belgija yra drėgniausia Europos šalis.
- Kai kurie žmonės jaučia alergiją lietui. Alerginę reakciją sukelia ne pats vanduo, o lietaus vandenyje esančios žiedadulkės ir mikroelementai.
- Anksčiau Marsas taip pat mirko nuo vandens. Bet tai buvo seniai, o dabar raudonojoje planetoje vanduo yra išsaugotas tik ledo pavidalu.
- Orų prognozės buvo sugalvotos, kai Amerikos radijo stoties savininkas pakliuvo į staigų lietų ir domėjosi, kaip jam to išvengti.
- JAV, Ohajo valstijoje yra Veinsbergo miestas. Tai įdomu, nes daugiau nei šimtą metų čia kasmet liepos 29 dieną lyja.
- Tiesą sakant, lietus neturi kvapo. Kvapą, kurį užuodžiame, sukelia cianobakterijos, kurios ir atneša lietaus vandenį.
- Rūgštus lietus yra viena iš rimtų šiuolaikinės ekologijos problemų. Jie sugeba naikinti ne tik vabzdžius, žuvis ir varliagyvius, bet ir bakterijas.
- Lietaus buvimas patvirtintas Satano mėnulyje Titane. Ten labai šalta, tačiau jo paviršiuje yra upių, ežerų ir jūrų, kuriuos sudaro skystas metanas ir etanas.
- Didžiausias Europoje kritulių kiekis užfiksuotas 1920 metais Vokietijoje. Tada kritulių intensyvumas buvo 1,5 cm per minutę.
- Dvi gyvenvietės varžosi dėl lietingiausio pasaulio miesto vardo – Cherrapunji Indijoje ir Buenaventura Kolumbijoje. Ir vienur, ir kitur kasmet kritulių kiekis artėja prie rekordinio lygio.
- Pasak mokslininkų, žemesnių dujų milžinių, tokių kaip Jupiteris, atmosferoje, taip pat gali būti lietaus. Tiesa, jie susideda ne iš vandens, o iš skysto neono.
- Vidutiniškai per metus žemėje iškrenta apie 0,5 trln. tonų vandens lietaus ir sniego pavidalu.
- Lietaus debesims susidaryti reikia drėgno oro. Todėl jie pasirodo tik virš didelių vandens telkinių, kur oras yra prisotintas drėgmės.
- Manoma, kad lietaus dėka buvo išrastas smiginio žaidimas. Dėl gausios liūties lankininkų varžybos turėjo būti nutrauktos, o jos dalyviai iš nuobodulio tiesiai kambaryje ėmė mesti rodykles į taikinį.
- Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Abu Dabyje, buvo atliktas vienintelis sėkmingas eksperimentas dirbtinai sukelti lietų pasaulyje. Tačiau pasirodė per brangu naudoti šią technologiją lietui sukelti sausringose žemėse.
- Daugelis žemės regionų, kuriuose ne lietaus sezono metu, o sausuoju laikotarpiu, iškrinta per daug kritulių, kenčia nuo vandens trūkumo ir didelės sausros.
- Šaulio žvaigždyne, esančioje maždaug 4900 šviesmečių atstumu nuo Saulės, galimas lietus iš geležies. Jo paviršiaus temperatūra siekia apie 1700 ° C.
- Frazė „protarpiais lietus“ orų prognozėje reiškia, kad krituliai truks ne ilgiau kaip 3 valandas. Bet tai gali būti 15 minučių, valanda ar dvi.
- Tik kelis debesų tipai gali sukelti lietų. Nes apskritai debesys yra labai skirtingi ir ne visi jie gali sukelti kritulius.
