13 faktų apie smegenis, kuriais sunku patikėti

Bendras Bolonijos ir Veronos (Italija) universitetų mokslininkų atliktas tyrimas įrodė, kad žmogaus smegenys savo struktūra ir joje esančių neuronų sąveika yra stulbinamai panašios į Visatą.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Frontiers in Physics“ ir trumpai aprašytas Bolonijos universiteto svetainėje. „Tai yra Visatos „kopija“ – padarė išvadą tyrimą kartu atlikę astrofizikas Franco Vazza ir neurochirurgas Alberto Feletti. Ekspertai palygino dvi sudėtingiausias gamtos sistemas: kosminį daugelio galaktikų tinklą ir nervinių ląstelių tinklą žmogaus smegenyse.

 

Išsiaiškino, kiek žmogaus smegenys ir Visata gali būti panašios

Tyrėjai pažymi, kad žmogaus smegenys funkcionuoja dėl savo plataus nervų tinklo. Manoma, kad jį sudaro maždaug 69 milijardai neuronų. Tuo pačiu metu yra žinoma, kad Visata yra kosminis tinklas, susidedantis iš mažiausiai 100 milijardų galaktikų.

Anot mokslininkų, abiejose sistemose tik 30 procentų jų masės yra galaktikos ir neuronai, kurie tarp jų sudaro ilgus siūlus ar mazgus.

Mokslininkams kilo klausimas, kiek žmogaus smegenys ir Visata gali būti panašios viena į kitą? Norėdami rasti atsakymą į šį klausimą, jie modeliavo galaktikų tinklą ir neuronų tinklą smegenų žievėje, o tada uždėjo juos vienas ant kito. Tikslas buvo pamatyti, kaip medžiagos svyravimai (vibracijos) plinta tokiomis skirtingomis skalėmis.

„Mes apskaičiavome abiejų sistemų spektrinį tankį, – sakė Franco Vazza. – Šis metodas dažnai naudojamas kosmologijoje tiriant galaktikų erdvinį pasiskirstymą. Mūsų analizė parodė, kad smegenų nervinio tinklo svyravimų pasiskirstymas skalėje nuo vieno mikrometro iki 0,1 milimetro pajėgi stebėti tą patį materijos pasiskirstymo kosminiame „tinkle“. Tačiau kosmose, žinoma, viskas vyksta daug didesniu mastu – nuo penkių iki 500 milijonų šviesmečių“.

 

1. Smegenų „daugiafunkcinis darbas“ neįmanomas

Jei manote, kad  sugebate atlikti kelis dalykus vienu metu, iš tikrųjų tiesiog greitai pereinate nuo vienos užduoties prie kitos. Tyrėjų tvirtinimu, vadinamasis  smegenų „daugiafunkcinis darbas“ yra neįmanomas. Tyrimai taip pat parodė, kad klaidų padaugėja 50 proc., kai žmogus vienu metu daro kelis dalykus. Iš tikrųjų jam reikia dvigubai daugiau laiko, norint ką nors sėkmingai baigti.

2. Smegenys žmogaus gyvenimo metais auga tris kartus

Dvejų metų vaiko smegenys susiformuoja 80 proc. Jos auga, kol žmogui sueina 18 metų. Visą brandą žmogaus smegenys pasiekia tik sulaukus 25 metų.

3. Žmogaus smegenyse yra apie 100 000 000 000 (šimtas milijardų) neuronų

Tai yra maždaug tiek pat, kiek Paukščių Tako galaktikoje yra žvaigždžių. Šiuos neuronus jungia trilijonai sinapsių. Ekspertai juos vadina „neuronų miškais“. Neuronų skleidžiama informacija juda skirtingu greičiu. Didžiausias informacijos perdavimo tarp neuronų greitis yra apie 400 km / h.

4. Mitas, kad žmonės naudoja tik 10 proc. smegenų

Net miegant naudojama daug daugiau nei 10 proc. smegenų. Nepaisant to, kad visos smegenų sritys tuo pačiu metu „neįsijungia“, bet tyrinėtojai šiuolaikinėmis technologijomis įrodė, kad, kaip ir kūno raumenys, dauguma smegenų sričių yra aktyvios 24 valandas per parą.

5. Manoma, kad sapnai yra vaizduotės, fiziologinių ir neurologinių veiksnių derinys

Limbinė sistema yra atsakinga už emocijas budrumo ir miego metu bei apima tas smegenų sritis, kurios daugiausiai yra susijusios su baime ir agresija, ir kurios būna ypač aktyvios miegant. Sapnai yra įrodymas, kad smegenys veikia net miegant.

6. Trumpalaikė atmintis trunka apie 20–30 sekundžių

Mokslininkų tvirtinimu, smegenys ilgą laiką negali išlaikyti didelio kiekio informacijos. Tai yra jos suteikia prieigą prie šios informacijos, bet tai daro tik maždaug pusantros minutės.

Dauguma žmonių turi atmintį skaičiams apie 7 sekundes, o raidėms – apie 9 sekundes. Be to, smegenys savo darbo atmintyje gali išsaugoti iki 7 skaitmenų. Štai kodėl ne vienoje šalyje telefonų numeriai susideda iš 7 skaitmenų.

7. Smegenys – tai atsitiktinių minčių generatorius

2005 metais Nacionalinis mokslo fondas paskelbė straipsnį apie kasdienius žmogaus minčių tyrimus. Vidutiniškai per dieną žmogaus galvoje yra nuo 12 000 iki 60 000 minčių. Iš jų 95 proc. yra mintys, kurios kartojasi kiekvieną dieną ir apie 80 proc. minčių yra neigiamos.

8. Smegenys nejaučia skausmo

Pačiose smegenyse nėra skausmo receptorių. Bet smegenų dangalai, perioste (audinys aplink kaulus) ir galvos oda turi skausmo receptorius. Smegenis galima operuoti, o žmogus tuo metu gali būti budrus, nejausdamas skausmo.

9. Su amžiumi žmogaus smegenys susitraukia

Žmogaus smegenys toliau vystosi, kol žmogui sueina 40 metų. Tai vienintelis žmogaus kūno organas, kuris vystosi taip ilgai. Smegenys taip pat patiria daug pokyčių, labiau nei bet kuris kitas organas.

Maždaug gyvenimo viduryje smegenų tūris pradeda mažėti. Tačiau smegenims dydis neturi reikšmės. Nėra duomenų, kad didesnės smegenys reiškia, jog vienas žmogus yra protingesnis už kitą.

10. Smegenų veikla gali apšviesti mažą lemputę

Pabudusios smegenys sugeba pagaminti 12–25 vatų elektros energijos. Tokio energijos kiekio pakanka nedidelei lemputei apšviesti.

Smegenų greitis yra neįtikėtinas. Informacija iš rankų ir kojų į smegenis  perduodama 240–420 km / h greičiu.

11. Smegenys veikia skirtingai, kai žmogus skaito garsiai ir tyliai

Skaitymas garsiai padeda smegenims vystytis. Pirmiausia vaikai mokosi skaityti garsiai tardami žodžius. Kai jiems tai pavyksta, vaikai išmoksta patys skaityti.

Iš tikrųjų tai yra vienas iš keistų smegenų savybių, nes mes paprastai mokome savo vaikus skaityti garsiai, o po to jie skaito tyliai. Anot mokslininkų, vis dėlto vaikams geriausiai vystosi smegenys, kai mes jiems garsiai skaitome knygas.

12. Smegenys yra riebiausias organas

Smegenis sudaro mažiausiai  60 proc. riebalų ir yra riebiausias organas.

Štai kodėl sveikieji riebalai, tokie kaip omega-3 ir omega-6, yra gyvybiškai svarbūs smegenų ir viso kūno sveikatai. Sveiki riebalai slopina uždegimą ir padeda tinkamai veikti imuninei sistemai.

13. Geras miegas ir žiovulys atvėsina smegenis

Norint būti darbingais ir produktyviais, jūsų kūnui ir smegenims reikia poilsio. Miego trūkumas gali pakenkti gebėjimui samprotauti, prisiminti ir sumažinti reakcijas.

Taip yra todėl, kad miego trūkumas žudo smegenų ląsteles. Tinkamas miegas  – vienas svarbiausių dalykų išsaugant atmintį. Miego metu smegenys gali perduoti informaciją apie visos dienos sukauptus įvykius.