sniegopilys.lt
„Aš pavargau apsimesti, kad nieko nebuvo“, – sako 2ū-erių Alina (herojės vardas pakeistas – red.).. Ji atėjo į interviu, norėdama viską iškloti apie savo tėvą, apie kurį anksčiau niekam nebuvo papasakojusi. Anot Alinos, šeimai buvo svarbu bet kokia kaina išlaikyti gerovės įvaizdį. Bet jauna moteris sako pavargusi apsimesti ir slėpti skeletus spintoje. Ir Alina nusprendė nebetylėti.
„Aš iki šiol esu pikta ant mamos, kad ji nerado jėgų pabėgti nuo tėvo!“, – neslepia nuoskaudos pašnekovė.
Vyresnioji duktė užmigusį girtą tėvą nuvilko į virtuvę
Bet kuris, susidūręs su smurtu artimoje aplinkoje, žino, kad žiaurumas beveik visada būna apgaubtas paslaptimis ir gėda. Todėl ir Alinai nuo pat vaikystės motina kartojo: „Tylėk ir nepraverk burnos, nes užsitrauksi didžiulę gėdą!“. Lygiai taip pat motinai būtų buvę sunku viešai prisipažinti: „Mano vyras yra alkoholikas ir sadistas!“ Moteriai tai atrodė baisiau, nei barti ar suduoti savo vaikams, kai neklauso. Bet, kaip sakoma, keičiasi laikai ir nuostatos.
Alinos teigimu, pirmieji jos vaikystės prisiminimai nors ir migloti, bet iki šiol neišsitrynė iš atminties. Štai sėdi ji, maža mergaitė ant kilimo ir žaidžia, o tėvas sėdi krėsle, žiūri televizorių ir geria alų. Ir taip kiekvieną dieną! Toliau dar daugiau. Išėjęs kasmetinių atostogų, jis prisigerdavo kasdien taip, kad nepastovėdavo ant kojų ir šlapindavosi į kelnes. „Prisimenu, sutinkant Naujuosius metus, skambant vidurnakčio kurantų dūžiams, aš ir sesuo su ašaromis akyse prašėme tėčio, kad šis atsikeltų, nes tu metu jau miegojo prisigėręs nugriuvęs ant grindų. Norėjome, kad visi apsikabintume ir pasisveikintume su naujaisiais. Už tai mus kliuvo nuo jo kaip reikiant… Iki šiol išliko randai. Žinojome, jei verksime, bus dar blogiau. Todėl mes šeimoje neverkėme“, – dalijasi skaudžiais prisiminimais Alina.
Jauna moteris sako iki šiol prieš jos akis išnyra vienas ryškus paveikslas: ji ir sesuo sėdi užsirakinusios kambaryje ir bijo pajudėti. Po to mama pasibeldė į duris ir verkdama paprašė įleisti. Mama gailiai verkė, nes tėvas taip smogė jai į krūtinę ir į galvą, kad nežinojo kur dėtis. Ir atėjo dukterims pasiguosti. Alinos mamos tėvai mirė anksti ir ji neturėjo kam išlieti savo širdgėlos. Tuo tarpu tėvo tėvai tvirtino, kad be jokio reikalo prie jo kabinėjasi žmona ir nepatenkintos dukterys. „Tik pagalvok, vyras geria. Kas čia tokio!“, – tvirtino gimdytojai.
Staiga Alina nutyla ir klausiamai pažvelgia į žurnalistę: „Klausykite, tai tik pasakojimas apie alkoholiką tėvą. Ar tikrai verta tai viešinti? “ Verta ir dar kaip verta. Pirmiausiai kyla klausimas – kodėl neatsirado nei vienas suaugusiųjų, kaimynų, galėjusių apginti nuo smurtaujančio vyro mažametes mergaites ir jų mamą? „Mano mama yra nuostabi moteris. Bet, žinote, tokia baikšti ir drovi: „O, kad tik niekas nesužinotų, tokia gėda!“ Todėl mes niekada nekvietėme policijos. Dabar esu pikta, kad mama nerado jėgų pabėgti nuo tėvo! Ji bijojo, kad mes mirsime iš bado, kad ji pati nepramaitins savo dviejų vaikų. Būtų geriau buvę, jei būtume mirusios iš bado!“, – tęsia Alina.
Anot pašnekovės, kai mokėsi trečioje klasėje, naktį ji ir sesuo pabudo pajutusios keistą degėsių kvapą. Pravėrusios duris pamatė, kad viskas skendi dūmuose ir ugnyje. Mama buvo darbe. Alina nuskuodė pas kaimynus pagalbos. O vyresnioji duktė užmigusį girtą tėvą nuvilko į virtuvę. Ji išgelbėjo jį – pabaisą, bet nudegimo randai liko visam gyvenimui. Atvyko ugniagesiai, užgesino ir nustatė gaisro priežastį: tėvas paliko puodą ant degančios viryklės ir girtas užmigo. Gaisro priežastį nustatę specialistai sakė galintys parašyti pažymą, kad šeimos galva kelia grėsmę artimoje aplinkoje ir jį būtų galima iškrapštyti iš buto. „Bet mama jo bijojo ir atsisakė tai padaryti. Vėl likome visi tarp keturių namo sienų. Buvo baisu žiūrėti į gerokai aprūkusias sienas ir grindis. Abi su seserimi savo rankomis nugramdėme dažus nuo sienų ir švitriniu popieriumi iššveitėme grindis. Dvylika metų remontavome butą, kurį žmonės susitvarkytų per tris mėnesius“, – pasakoja Alina
Grįždavo namo tik vėlai vakare, kai girtas tėvas jau miegodavo
Po gaisro Alinos tėvas užsikodavo nuo alkoholizmo, bet po poros mėnesių jis nutrūko, kaip šuva nuo grandinės. Vėl užsikodavo ir vėl nutrūko. Nežinia, tai ar kas nors kitkas turėjo įtakos vyrui, bet jo agresyvumas virto tikru sadizmu.
„Kiekvieną dieną tėvas darėsi vis agresyvesnis, jam prasidėjo haliucinacijos. Jis neretai mane supainiodavo su mama. Kartą išlaužė vonios kambario duris, kai maudžiausi po dušu, nuplėšė užuolaidą ir puolė mane prievartauti. Ėmė smaugti, kad net pradėjau krenkšėti krauju.
Paskui bijojome su seserimi išeiti iš savo kambario, net į tualetą ar į virtuvę, kad nesusidurtumėme su tėvu akis į akį. Savo kambaryje mes visada laikydavome po lova vaikišką naktinį puodą, o maistą slėpdavome spintelėje. Nemoku jums apsakyti – mums, paauglėms tai buvo baisiausias košmaras ir pragaras gyvenime! Gindavomės nuo tėvo kuo galėjome – keptuvėmis, smailiais pieštukais. Namuose slėpdavome peilius. Tada ne kartą buvome iškvietusios ir policiją, bet niekas nepasikeitė“, – pasakoja Alina.
Pašnekovės tvirtinimu, kiek prasipagiriojęs naktį tėvas brūžindavosi apie jų duris, o neįleistas ryte būdavo dar piktesnis. Kasdien darėsi vis pavojingesnis. „Jis pagrasino, kad jei iškviesime policiją, jis mus užmuš arba šakute išdurs akis. Aš iki šiol negaliu suprasti, kodėl jis taip elgėsi su mumis? Mes jo neužkabinėdavome, nelietėme, ramiai sėdėdavome užsirakinusios savo kambaryje. Bet tą šlykštų dūmų ir šlapimo tvaiką užuodžiu iki šiol. Aš daug kartų galvojau apie savižudybę“, – su ašaromis akyse prisipažįsta jauna moteris.
„Jūs net neįsivaizduojate, kaip yra sunku kasdien gyventi tokioje nežmoniškoje įtampoje, – tęsia ji. – Neįmanoma nė minutei atsipalaiduoti! Po pamokų, dažnai visą dieną prakiurksodavome gatvėje arba pas draugę, kaimynus ir grįždavome namo vėlai vakare, kai tėvas jau girtas miegodavo. Tyliai nuslinkdavome į savo kambarį ir bijodavome, kad jis nepabustų ir neišgirstų. Būdama 15 metų pirmą kartą pabėgau iš namų“.
Alina negali suprasti, kaip jų mažų mergaičių, o po to jau ir paauglių nevilties ir kančių niekas aplink nematė, net nepastebėjo. Jauna moteris prisipažįsta mokykloje slėpusi savo šeimos paslaptis ir apsimesdavo esantis laimingas vaikas iš klestinčios šeimos. Savo užsispyrimu ir pastangomis įstojo į licėjų. Gerai mokėsi. Po to įstojo į universitetą, valstybės finansuojamą specialybę. Taip pat gerai mokėsi ir baigė.
Po to dirbo Mokslų akademijos institute, ruošėsi stažuotėms Norvegijoje. Bet netrukus šiuos planus teko pristabdyti: ruošėsi vedyboms ir dekretinėms atostogoms.
Prasiblaivęs prašydavo dukters pinigų buteliui
„Kai įstojau į universitetą, girtas tėvas gyrėsi pažįstamiems. Bet ką jis dėl to padarė? Nieko. Visiškai nieko. Jis mėgsta pasakoti sugėrovams, kaip mus visai mažytes girdė alumi ir juokėsi, kai mes susiraukdavome ir norėdavome išspjauti alų, bet jis neleisdavo! – ašarodama Alina dalijasi vaikystėje patirtais baisumais. Anot jos, norėdama ne tik išgyventi, bet ir užsidirbti papildomų pinigų, studijuodama dirbo kurjere. „Nešiodavau kone po 20 kilogramų sveriančias pakuotes. Lauke šalta, aš stverdavau tuos prakeiktus maišus į glėbį… Ir taip visą dieną. Grįždavau namo be jėgų, norėdavau verkti, griežiau dantimis iš neapykantos tėvui. Ką tuo metu jis veikė? Ogi gulėdavo apsišlapinęs, o prasiblaivęs prašydavo manęs pinigų buteliui!“, – sako Alina.
Kilus dar vienam gaisrui namuose, kai Alinai buvo 17 metų, jai prasidėjo panikos priepuoliai. Sako iki šiol negalinti užmigti, jei kambario durys praviros. „Prabėgo dešimt metų nuo to laiko, kai pabėgau iš namų, tačiau vis dar bijau, kad tėvas įsiverš į kambarį ir prikuls mane iki kraujo.
Kai Alinai buvo 15 metų, ji gana dažnai bėgiodavo iš namų, bet grįždavo: be tėvų buto, ji daugiau neturėjo kur eiti. Mergaitės motina nesiruošė palikti vyro ir vis kartojo: „Ką žmonės pasakys? Tai mano kryžius ir aš turiu jį nešti“.
Tačiau kai Alinai suėjo 19 metų, vis dėlto motina nusprendė išsiskirti ir išsikraustyti iš buto. Vyresnioji sesuo tada jau buvo sukūrusi šeimą ir gyveno atskirai.
Dabar Alina gyvena su savo vyru bendrabučio tipo 18 kv. metrų bute. O dviejų kambarių butas miesto centre liko nuolat girto monstro žinioje. „Aš neturiu namų, o tėvas vienas karaliauja dviejų kambarių bute! Iš tikrųjų jam nepriklauso šis butas“, – tvirtino jauna moteris.
Anot jos, tas butas kažkada priklausė motinos tėvams, kurie ir padovanojo jai. O tėvas vėliau buvo priregistruotas. „Įsivaizduokite situaciją: alkoholikas vyras gyvena vienas dviejų kambarių bute miesto centre į kurį beveik kasdien užsuka sugėrovai. Iš tikrųjų tas butas tapo kone landyne. Bet tėvas nė nesiruošia mokėti už komunalines paslaugas. Tą padaro mama, nes bijo, kad už skolas butas gali būti parduotas varžytynėse. Tėvui nusispjauti, kad jo žmona ir duktė glaudžiasi nežinia kur! Tokie įstatymai mane piktina! Kreipiausi į teisininkus, bet jie man pasakė, kadangi tėvas jau gyveno teisėtai tame bute, kai jis buto privatizuojamas, tikimybė jį išregistruoti yra nulis.
Dabar gyvena jis ten vienas, butas apleistas, neretai užlieja kaimynus ir nieko negalima padaryti! Kaip taip?!“, – nesupranta Alina.
„ Aš labai pykstu ant savo tėvo! Aš pykstu ant jo už tai, kad jis smurtavo prie mamą, mus, už tai, kad mūsų gyvenimą pavertė kankyne ir pragaru. Tačiau nėra teisinio pagrindo jį nubausti. Vienintelė paguoda, kad dabar esu toli nuo ankstesnio gyvenimo. Esu dėkinga likimui, kad turiu savo šeimą – vyrą ir sūnų ir tikiuosi, kad man niekada neteks grįžti pas tėvą“, – sako Alina.
