sniegopilys.lt
Mūsų seksualinį gyvenimą veikia daugelis veiksnių – nuo dabartinės nuotaikos ir nuovargio lygio iki praeities įvykių. Psichologinė trauma vaidina svarbų vaidmenį, nors kartais į ją nekreipiame daug dėmesio.
Gali sukelti labai blogus prisiminimus
„Sunku tiksliai pasakyti, kokia tai trauma. Problema ta, kad žmones traumuoja skirtingi dalykai. Kiekvienas patiria įvykius skirtingai, priklausomai nuo lyties, asmenybės ir kitų veiksnių. Vieniems pakanka pažiūrėti žinias, kad sukeltų potrauminio streso sutrikimą, o kiti gali patys patirti siaubingą įvykį ir išlikti tai ilgam laikui, jei ne visą gyvenimą“, – pastebi psichologė Angelė Kazlauskienė.
Anot jos, tačiau yra keletas psichologinių traumų rūšių, kurios labai tikėtina, kad turės pasekmių seksualiniam gyvenimui.
Viena jų, tai realus ar grasinamas seksualizuotas smurtas yra reikšminga neigiama psichologinė patirtis. Šiuo atveju, be asmeninių ribų pažeidimo, taip pat dominuoja ir seksualinė prievarta. Visa tai kartu sukuria labai intensyvią emocinę patirtį, o tai reiškia, kad bet koks panašus veiksmas ateityje gali sukelti labai blogus prisiminimus.
Neretai smurto aukos neranda teisingumo ir susiduria su atvirais ar užmaskuotais kaltinimais, pagrįstais principu „tai jų pačių kaltė“. Ši patirtis sukuria naują pasaulėžiūrą, kurioje seksualumas yra pavojingas ir niekuo negalima pasitikėti.
Asmeninių ribų pažeidimas yra pavojingas
Be akivaizdaus seksualizuoto smurto, pavyzdžiui, išžaginimo, yra ir kitų jo formų, pavyzdžiui, prievarta mylėtis ar manipuliavimas, dėl kurio kyla nepageidaujamas seksualinis kontaktas. Kalbant apie poveikį psichinei sveikatai, tai taip pat yra psichologinės traumos rūšis.
Tuo tarpu anot seksologo Liudviko Petravičiaus, tokiais atvejais dažnai sunku suprasti, kaip žmogus suvokia, kas vyksta. Pavyzdžiui, įsipareigojusiuose santykiuose žmogus jaučia romantiškus jausmus savo partneriui, tačiau partneris spaudžia jį mylėtis. Tokia ilgalaikė patirtis gali sukelti specifinių sutrikimų, tokių kaip orgazmo nebuvimas, sumažėjęs lytinis potraukis ir dispareunija (skausmas įsiskverbimo metu).
Pasak psichologės, vaiko asmeninių ribų pažeidimas yra pavojingas ir gali pasireikšti fizinėmis bausmėmis, asmeninės erdvės trūkumu namuose arba per dideliu fiziniu kontaktu iš suaugusiųjų. Jei vaikas tai patiria reguliariai, tai gali sukelti problemų užmezgant pasitikėjimo santykius su partneriais. Tai, savo ruožtu, gali sukelti vengimo elgesį, nes žmogui psichologiškai sunku artėti prie intymumo.
Kartais, net ir po tokios traumos, žmogus vis tiek gali norėti seksualinės patirties. Tačiau sekso metu kyla sunkumų: nestabili erekcija, problemos pasiekiant orgazmą arba nesugebėjimas atsipalaiduoti.
Tai atrodo kaip vidinis prieštaravimas: fantazijose žmogus nori mylėtis, bet iš tikrųjų jaučiasi nejaukiai su savo partneriu. Dažnai, kuo intensyvesnis ir greitesnis intymumas, tuo sunkiau mėgautis seksu“, – sakė seksologas.
Neleidžia jiems atsiverti savo jausmams
Taigi, kokios yra psichologinės traumos pasekmės sekso metu? Kai kurie aspektai jau buvo aptarti aukščiau, bet štai ką reikėtų pridurti aiškumo dėlei. Psichologiškai traumuotas asmuo gali nenorėti sekso ir būti juo nepatenkintas arba gali mylėtis daug ir vis tiek jaustis nepatogiai.
Žmonės, patyrę traumą, gali turėti sunkumų dėl pasitikėjimo, savigarbos ir tapatybės. Todėl jie paprastai nesijaučia saugūs šalia kito žmogaus. Jie negali suprasti, ar tuo metu jaučiasi gerai, ar jiems patinka konkreti seksualinė veikla, ar jie sutinka su seksu, nes to nori, ar todėl, kad negali pasakyti „ne“. Tai neleidžia jiems atsiverti savo jausmams ir troškimams, todėl jie nepatiria pasitenkinimo net mylėdamiesi.
Trauminius įvykius patyrę asmenys gali patirti susijaudinimo ar orgazmo problemų. Jie gali mylėtis prieš savo valią, kad įrodytų, jog yra verti meilės, arba, atvirkščiai, kad patvirtintų savo baimes, o tai gali sukelti pakartotinę traumą. Pavyzdžiui, asmuo, patyręs seksualizuotą smurtą, mylėsis nenoriai. Ir nors atrodo, kad jis sutiko, vis tiek jaučiasi taip, tarsi jo kūnas būtų verčiamas intymumui prieš jo valią.
Traumos pasekmės gali paveikti ne tik seksą
Anot seksologo L. Petravičiaus, kartais žmones susijaudina veiksmai, kuriuos jie laiko nepriimtinais ir nemėgstamais, o tai sukelia kaltės ir gėdos jausmus. Siekdami pasitenkinimo, jie gali griebtis praktikos, kuri sukelia skausmą ar žalą. Galiausiai, jų pageidaujama praktika gali pakenkti kitiems ir netgi tapti nusikalstama. Kitaip tariant, psichologinės traumos pasekmių seksualiniame gyvenime spektras yra platus.
„Norint atkurti pasitenkinimą teikiantį lytinį gyvenimą nereikėtų grįžti laiku atgal ir ištaisyti psichologinės traumos, bet galite ją spręsti dabartyje. Pirmas žingsnis – pripažinti problemą. Žinoma, jei tokia yra – ir tai nėra taip akivaizdu, kaip atrodo, – sakė seksologas. – Tiesą sakant, problemos gali net nebūti. Galbūt žmogus nejaustų jokio diskomforto, jei ne visuomenė ar partneris, kuris jam primetė kaltės, gėdos, savęs pralaimėjimo ir panašiai jausmus. Todėl svarbu suprasti, kas tiksliai jaučiasi nepatogiai dėl dabartinės padėties: pats žmogus ar vadinamieji „jie“.
Anot seksologo, jei žmogus jaučia diskomfortą, o traumos pasekmės gali paveikti ne tik seksą, verta kreiptis profesionalios psichologo ar seksologo pagalbos.
