sniegopilys.lt
Prisiekusieji atmetė moters argumentą dėl pogimdyminės depresijos, tačiau išgelbėjo ją nuo mirties bausmės. Susan Smith prisipažino 1994 metais įsodinusi du savo mažamečius sūnus – Michaelą ir Alexanderį – į automobilines kėdutes ir leidusi mašinai nuriedėti į ežerą Pietų Karolinoje.
1995 metais vaikžudė buvo nuteista kalėti iki gyvos galvos, tačiau dabar kas dvejus metus gali prašyti lygtinio paleidimo. Pirmasis jos prašymas dėl paleidimo buvo atmestas 2024 metais.
Išgalvojo istoriją apie automobilio pagrobimą
1994 m. spalio 25 d. Susan pranešė policijai, kad juodaodis vyras pavogė jos automobilį, kuriame buvo du jos ir Davido sūnūs – 3-ejų Michaelas ir 14 mėnesių Alexas. Po to per nacionalinę televiziją emocingai prašė saugiai grąžinti vaikus namo.
Vis dėlto vėliau ji prisipažino išgalvojusi istoriją apie automobilio pagrobimą. Iš tiesų ji leido automobiliui nuriedėti į ežerą kartu su mažaisiais vaikais, kurie buvo prisegti savo kėdutėse. Tuo metu teisėsaugos pareigūnai teigė, kad Susan įvykdė šį nusikaltimą, nes susitikinėjo su vyru, kuris nenorėjo vaikų.
Susan Smith istorija greitai tapo žinoma visoje šalyje: ji dalyvavo vietinėse, o vėliau ir nacionalinėse žinių laidose, viešai maldaudama saugiai sugrąžinti sūnus ir prašydama visų, turinčių informacijos apie 3-ejų Michaelo ir 14 mėnesių Alexanderio buvimo vietą, pranešti pareigūnams.
Visgi 1994 metais lapkričio 3 d. byla pakrypo netikėta linkme, kai S. Smith (šiuo metu jai 54-eri) prisipažino įsodinusi du sūnus į automobilines kėdutes ir leidusi mašinai nuriedėti į ežerą, taip paskandindama mažylius.
Praėjus keturioms dienoms po prisipažinimo dėl dviejų savo sūnų mirties, Smith buvo pareikšti kaltinimai jų žmogžudyste.
Prasidėjo teismo procesas: prokurorai teigė, kad Smith palaikė romaną su vedusiu vyru, nenorėjusiu vaikų. Ir kad ji nužudė vaikus po to, kai jiedu išsiskyrė, tikėdamasi taip susigrąžinti mylimąjį.
Vis dėlto Smith advokatai pateikė visiškai kitokią įvykių versiją – jie tvirtino, kad jų klientė po sūnaus Alexanderio gimimo sirgo pogimdyvine depresija.
Buvęs Susan Smith vyras Davidas Smithas ragino neleisti jai išeiti į laisvę anksčiau laiko po 30 metų kalinimo. „Tai tik 15 metų už kiekvieną vaiką“, – teigė jis.
Teismo metu taip pat buvo pabrėžta, kad Smith anksčiau turėjo psichikos sveikatos problemų ir du kartus bandė nusižudyti. Be to, prisipažinusi dėl nusikaltimo, ji policijos pareigūnams sakė, kad tuo metu jos psichinė būklė buvo sutrikusi.
Taip pat paaiškėjo, kad Smith tėvas nusižudė, kai jai buvo vos 6-eri. O vyras, už kurio vėliau ištekėjo jos motina, vėliau prisipažino seksualiai išnaudojęs podukrą, kai ši buvo paauglė.
Gynyba teigė, kad tą lemtingą naktį Smith taip pat ketino nusižudyti, tačiau kažkaip sugebėjo išlipti iš automobilio, kai šis su dviem jos vaikais nugrimzdo į ežerą.
Galiausiai prisiekusiųjų teismas pripažino Susan Smith kalta dėl dvigubos žmogžudystės.
Kadangi prisiekusieji nebalsavo už mirties bausmę, todėl teisėjas galiausiai skyrė vaikžudei laisvės atėmimą iki gyvos galvos su galimybe prašyti lygtinio paleidimo po 30 metų.
Šis nusikaltimas nebuvo „tragiška klaida“
Nuo to laiko praėjo trisdešimt metų: 2024 metais Smith pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo, tačiau jis buvo atmestas.
Vykusiame lygtinio paleidimo komisijos posėdyje Davidas kreipėsi į komisiją su emocingu pareiškimu. Jis papasakojo, ką teko išgyventi po tragedijos, ir paaiškino, kodėl, jo nuomone, Susan turėtų likti kalėjime iki gyvenimo pabaigos.
„Tai buvo sunkūs 30 metų, – pradėjo jis (remiantis WCNC paskelbtu vaizdo įrašu). – Nesiruošiu čia kalbėti apie tai, ką ji veikė kalėjime – jūs turite visus įrašus, ataskaitas ir visą kitą informaciją. Esu čia tik tam, kad kaip tėvas pasisakyčiau Michaelo ir Alexo vardu“.
Anot jo, šis nusikaltimas nebuvo „tragiška klaida“ – Susan sąmoningai siekė nutraukti Michaelo ir Alexo gyvybes.
„Tai nebuvo kažkas, ko ji nenorėjo daryti. Ji tyčia siekė atimti jiems gyvybes. Niekada nejaučiau jokio jos gailesčio dėl to. Ji niekada man jo neišreiškė. Niekada nemačiau to užfiksuoto raštu“, – sakė Davidas.
Kalbėdamas apie savo gyvenimą netekus sūnų, jis sunkiai tramdė emocijas ir atskleidė, kad dėl nepakeliamo sielvarto net svarstė apie savižudybę. „Tą naktį ji visam likusiam gyvenimui pakeitė mano gyvenimą. Dėl to, ką ji padarė – ne tik Michaelui ir Alexui, bet ir man – buvau atsidūręs per žingsnį nuo savižudybės dėl sielvarto, kurį ji man sukėlė. Tačiau, laimei, to nepadariau.“
Šaltinio teigimu, nuo tada, kai nužudė savo vaikus, Susan Smith per kiekvienas Kalėdas „verkia dėl jų“.
Komisija vienbalsiai atmetė jos prašymą dėl lygtinio paleidimo
„Kai jai buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, maniau – kaip ir daugelis kitų, įskaitant prisiekusiuosius, – kad ji kalės iki pat gyvenimo pabaigos“, – prieš vykusį posėdį naujienų kanalui WYFF sakė Davidas.
Anot jo, dabar situacija kitokia, tačiau tuo metu svarbiausia buvo būtent tai. „Galiausiai man tai atrodo tik kaip 15 metų už kiekvieną vaiką. Jos pačios vaikus. To tiesiog nepakanka“, – sakė vyras.
Jis verkė prašydamas komisijos nesuteikti jai lygtinio paleidimo nei šiandien, nei ateityje. „Neišleiskite jos į laisvę“,- kone maldavo vyras.
Po to kiek patylėjęs jis kreipėsi į komisiją. „Ateityje čia lankysiuosi kas dvejus metus, kad užtikrinčiau, jog mano kova nebuvo veltui“, – pridūrė dviejų vaikų netekęs tėvas.
Posėdyje dalyvavo ir Davido žmona Tiffany, taip pat komisijai išsakiusi savo nuomonę. „Michaelas ir Alexas neturėjo galimybės gyventi. Jiems buvo įvykdyta mirties bausmė“, – teigė moteris.
Posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavusi Susan Smith, susijaudinusi braukė ašaras ir pripažino suprantanti, kad pasielgė netinkamai. „Norėčiau, kad galėčiau viską atsukti atgal – tikrai norėčiau“, – komisijai sakė S. Smith.
Jos advokatas pabrėžė, kad nuteistoji turėjo psichikos sveikatos problemų, ir atkreipė dėmesį, jog iki sūnų mirties ji nebuvo teista. Galiausiai komisija vienbalsiai atmetė jos prašymą dėl lygtinio paleidimo.
Nors vykusiame posėdyje buvo atmestas nuteistosios prašymas dėl lygtinio paleidimo, tačiau ji gali kreiptis į komisiją dėl paleidimo kas dvejus metus.
„Labai jų ilgiuosi, – kalbėdamas apie mirusius vaikus sakė Davidas. – Ir labai juos myliu“.
Po posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje Davidas pareiškė: „Nemačiau jokio Susan gailesčio“ ir pridūrė, kad lygtinio paleidimo komisija priėmė teisingą sprendimą.
Visa tai buvo tik graži priedanga, slepianti tikrą tragediją
Susan Lee Vaughan gimė 1971 metais rugsėjo 26 d. Junjone, Pietų Karolinoje. Ji buvo trečias vaikas ir vienintelė mergaitė šeimoje. Kai jai buvo šešeri, jos namus ištiko didelis sielvartas: nusižudė jos tėvas Harry‘is Ray‘as. Tai buvo skaudus smūgis Susan. Metų metus ji klausėsi jo balso įrašų, brangino jo monetų kolekciją ir, būdama 13 metų, galiausiai nusprendė pasekti jo pėdomis. Tačiau jos bandymas nusižudyti buvo nesėkmingas.
Ji buvo vienintelė, kuri taip giliai gedėjo dėl netekties. Jos vyresni broliai greitai atsigavo po praradimo, kaip ir jų motina, kuri be didelio gedėjimo vos po kelių savaičių ištekėjo už Beverly K. Russell Jr. Tuo metu atrodė, kad šeima pagaliau gyvens klestėjime ir laimėje. Vaikų patėvis buvo sėkmingas biržos makleris, aktyviai dalyvaujantis visuomeninėje veikloje. Jis taip pat dirbo vietinėje Respublikonų partijoje ir buvo susijęs su Krikščionių koalicija. Iš pirmosios santuokos jis turėjo tris vaikus.
Tačiau visa tai buvo tik graži priedanga, slepianti tikrą tragediją. Kai Susan buvo 15 metų, vyras pradėjo prie jos seksualiai priekabiauti. Kai merginai suėjo 16 metų, ji papasakojo apie tai savo mokyklos psichologei ir mamai. Linda pasikalbėjo su savo vyru ir privertė jį pažadėti to daugiau nedaryti. Tačiau moterį kur kas labiau nuliūdino tai, kad gėdingi jos vyro įpročiai tapo viešai žinomi. Tai ją neramino daug labiau nei pats incidentas su dukra. Vėliau, nepaisant to, kad vyras pažadėjo, tačiau sulaužė savo žodį ir toliau nuolat užpuldinėjo savo podukrą.
Nenuostabu, kad Susan norėjo kuo mažiau laiko praleisti namuose. Būdama 17 metų, ji gavo kasininkės darbą „Winn-Dixie“ maisto prekių parduotuvėje. Merginos karjera greitai įsibėgėjo ir netrukus ji pradėjo dirbti buhaltere. Tuo metu ji turėjo trumpalaikį romaną su vedusiu kolega. Kai vyras nusprendė nutraukti santykius su Susan, ji vėl bandė nusižudyti.
Po to ji pradėjo aktyviai lankytis pas psichiatrą, kuriam kartą prisipažino, kad jos seksualiniai santykiai su patėviu iš tikrųjų buvo abipusiai. Pagrindinė to priežastis buvo jos pavydas motinai, kuriai jis skyrė visą savo dėmesį. Niekas nebuvo pasiruošęs tokiam prisipažinimui…
Tėvai apgaubė kūdikį meile ir rūpesčiu
Po kiek laiko Susan sutiko vyrą, su kuriuo pajuto abipusį potraukį. Ji ir Davidas Smithas buvo pažinoję vienas kitą nuo mokyklos laikų ir vėl užmezgė ryšius darbe, kur jis dirbo vadovu. Jų santykiai greitai įsibėgėjo. Netrukus Susan sužinojo, kad laukiasi. Pora nusprendė susituokti, tačiau likus vienuolikai dienų iki vestuvių, Davido jaunesnysis brolis mirė nuo Krono ligos. Tai buvo skaudus smūgis Smitho šeimai. Motina, likusi viena, persikėlė gyventi į kitą miestą.
Nepaisant visų sunkumų, Susan ir Davidas galiausiai susižadėjo ir persikėlė į jo prosenelės namus. 1991 metais spalio 10 d. pora susilaukė pirmagimio Michaelo. Tėvai apgaubė kūdikį meile ir rūpesčiu, tačiau laikui bėgant sutuoktiniai vis labiau suprato, kad nėra patenkinti savo santuoka. Nei vienas jų niekada anksčiau nebuvo matęs laimingos šeimos, todėl nežinojo, kaip ją sukurti.
1992 metais kovo mėnesį, nebeatlaikiusi nuolatinių nesutarimų ir kivirčų, jauna pora išsiskyrė. Po to, nepaisant kai kurių bandymų atkurti santykius, Susan jau buvo užmezgusi santykius su kitu kolega. Tačiau lapkritį paaiškėjo, kad ji vėl laukiasi nuo Davido. Buvę sutuoktiniai vėl apsigyveno po vienu stogu. Jie taupė pradiniam įnašui naujam namui, į kurį ir įsikėlė. Susan ir Davidas manė, kad pagaliau galės pradėti viską iš naujo, bet tas „viskas“, buvo tik iliuzija.
Po antrojo sūnaus Alexanderio gimimo porai prireikė trijų savaičių, kad pagaliau suprastų, jog jų santuoka pasmerkta žlugti. Nepaisant nesėkmės rasti laimės, jie liko rūpestingais ir mylinčiais tėvais savo vaikams.
Po trijų mėnesių pora visam laikui išsiskyrė
Po kurio laiko Susan nusprendė pakeisti darbą, norėdama sumažinti bendravimą su buvusiais partneriais. Ji įsidarbino buhaltere vienoje didžiausių vietos įmonių. Netrukus ji buvo paaukštinta į įmonės prezidento ir generalinio direktoriaus Jay Carey Findlay‘io vykdomosios sekretorės pareigas, kurio sūnus Tomas buvo vienas geidžiamiausių „Union“ viengungių. 1994 metų sausį jie užmezgė romaną. Tų metų pavasarį dėl nežinomų priežasčių Susan nusprendė vėl atnaujinti santykius su Davidu, tačiau po trijų mėnesių pora visam laikui išsiskyrė.
Susan santykiai su Tomu tapo tikra išsilaisvinimo priemone. Tačiau, kol ji planavo jų laimingą bendrą ateitį, vyras svarstė nutraukti jųdviejų santykius. 1994 metų spalį Findlay‘is parašė jai laišką, kuriame pranešė apie jų išsiskyrimą. Jis priminė jai, kad jie kilę iš visiškai skirtingos aplinkos. Jo artimiausiuose planuose nebuvo santuokos, vaikų ar net kito žmogaus vaikų auginimo. Jis užsiminė, kad jei Susan ateityje norėtų susitikti su vertu vyru, ji turėtų elgtis tinkamai, „kaip gera mergaitė, kuri nemiega su vedusiais vyrais“. Gavusi laišką, ji bandė šantažuoti Tomą, grasindama, kad jei jis ją paliks, ji visiems papasakos apie savo ilgalaikį seksualinį romaną… su jo tėvu! Tačiau visa tai pasirodė beprasmiška.
1994 metais spalio 25 d. Susan pasiėmė savo vaikus iš vaikų darželio ir paprašė draugės juos prižiūrėti. Ji nuėjo į Tomo Findlay‘io biurą. Ten ji bandė teisintis teigdama, kad iš tikrųjų nemiegojo su jo tėvu ir kad visa tai buvo prasimanymas, skirtas sukelti jo pavydą. Tačiau Findlay‘iui jaunesniajam tai visiškai nerūpėjo ir jis stengėsi kuo greičiau ja atsikratyti.
Pasiėmusi vaikus, ji paklausė savo kolegos, kuris tą dieną pietavo su Tomu, ar jis ką nors apie ją sakė. Išgirdusi tvirtą „ne“, moteris labai supyko. Ir rado, ant ko išlieti savo pyktį.
Tvirtino, kad buvo neteisingai suprasta
Dabar apžvelkime liūdnai pagarsėjusios nuteistos žudikės gyvenimą kalėjime po to, kai 1994 m. ji paskandino du savo sūnus.
Smith buvo nuteista už dvi žmogžudystes ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę „Leath“ pataisos įstaigoje Grinvude, Pietų Karolinoje.
2019 metais, praėjus 25-eriems metams po įvykio, žurnalas „The People“ gavo dokumentus, rodančius, kad jos kalinimo laikotarpį temdė drausminiai pažeidimai: susižalojimas, narkotikų vartojimas bei narkotikų ar marihuanos laikymas. Už kiekvieną pažeidimą buvo taikomos sankcijos – prarandamos privilegijos, įskaitant teisę į lankytojus, apsipirkimą kalėjimo parduotuvėje ir naudojimąsi telefonu.
2000 metais Smith (tuo metu jai buvo 28-eri) buvo nubausta už tai, kad keturis kartus turėjo lytinių santykių su 50-mečiu kalėjimo prižiūrėtoju Houstonu Cagle’u. (Jis prisipažino kaltas ir kalėjime praleido tris mėnesius.)
Kitais metais kalėjimo prižiūrėtojų vadovas Alfredas Rowe‘as taip pat prisipažino turėjęs lytinių santykių su Smith ir buvo nuteistas penkeriems metams lygtinai.
Du kartus 2010 metais ir vieną kartą 2015 metais ji buvo nubausta už pažeidimus, susijusius su narkotikais, ir daugiau nei metams prarado privilegijas.
Tačiau Smith tvirtino, kad buvo neteisingai suprasta. 2015 metais ji parašė laišką Pietų Karolinos laikraščiui „The State“, kuriame gynė save. „Pone Cahillai, aš nesu ta pabaisa, kokia mane laiko visuomenė, – rašė ji žurnalistui Harrisonui Cahillui. – Esu toli gražu ne tokia. Tą naktį kažkas labai pakrypo ne ta linkme. Buvau ne savimi. Buvau gera motina ir mylėjau savo berniukus. Nebuvo jokio motyvo, nes tai net nebuvo suplanuotas įvykis. Tuo metu nesuvokiau, ką darau.“
Tačiau Smith buvęs vyras – ir berniukų tėvas – 2010 metais žurnalui „The People“ sakė, kad taip ir neįveikė šio skausmo. „Visada jaučiamas tas graužiantis širdies skausmas, – sakė Davidas Smithas. – Jis lydi kasdien, net jei ne visada apie jį galvoju.“
Susidūrė su pakankamai rimtomis sveikatos problemomis
2017 metais Smith kalėjime dirbo aplinkos tvarkytoja – tai buvo žemesnės pakopos pareigos nei anksčiau eitos vyresniosios teritorijos prižiūrėtojos pareigos. 2018 metų kovą ji buvo paaukštinta į korpuso prižiūrėtojos padėjėjas: šiose pareigose ji atsako už kasdienę savo gyvenamojo korpuso veiklą.
2017 – 2019 metais Smith bent šešis kartus susidūrė su pakankamai rimtomis sveikatos problemomis, dėl kurių buvo perkelta į kitą įstaigą ambulatoriniam gydymui. Gydymo pobūdis nebuvo viešai atskleistas.
2022 metų kovą žurnalas „The People“ gavo laiškus, kuriuos Smith rašė savo mylimajam (su kuriuo bendravo per atstumą) ir už kurio, jos teigimu, norėtų ištekėti, jei būtų paleista iš kalėjimo.
„Ji įsivaizduoja įprastą santuokinį gyvenimą, – žurnalui „People“ sakė Smith artima giminaitė. – Ji trokšta visko, kas, jos manymu, ją aplenkė.“
Žurnalas taip pat publikavo dviejų laiškų turinį, kuriuos ji siuntė tam vyrui. „Nekantrauju kurti gyvenimą su tavimi, – viename laiške rašė Smith. – Palikime praeities klaidas ir pradėkime viską iš naujo – tik tu ir aš.“
Vis dėlto, pasak vieno Smith šeimos narių, 2022 metų spalį Smith ir tas vyras nustojo susirašinėti.
„Taip, viskas nutrūko, – žurnalui „People“ sakė šeimos narys. – Jie daugiau nesusirašinėja. Tai pabaiga.“
Ji labiau nerimavo dėl to, kaip atrodo ekrane
Paaiškėjo, kad tą lemtingą vakarą, 20.00 val. Susan įkėlė vaikus į automobilį ir be tikslo išvažiavo su jais pasivažinėti. Atvykusi prie Johno D. Longo vardo ežero, ji sustojo pakrantėje. Išlipusi iš automobilio, atleido stabdį, užvedė variklį ir stebėjo, kaip automobilis su jos sūnumis pradeda nuriedėjo į ežerą ir pradėjo skęsti. Tada Susan nuskubėjo prie artimiausio namo ir isteriškai pradėjo daužyti į duris. Šeimininkai atidarė jas ir paklausė, kas nutiko. Tada moteris ir papasakojo jiems istoriją, kurią sugalvojo vietoje: jai sustojus prie šviesoforo, prie jos automobilio prišoko juodaodis vyras. Nukreipęs į ją ginklą, jis pareikalavo, kad ji atiduotų automobilį ir vaikus. Ji neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik paklusti.
Kitos devynios dienos buvo Susan Smith geriausias laikas. Ji kone kasdien pasirodydavo didžiuosiuose Amerikos televizijos kanaluose, maldaudama pagrobėjo parvežti jos vaikus namo. Tačiau laikui bėgant žiūrovai pradėjo pastebėti, kad ji nesielgia kaip žmogus, kurio vaikai iš tikrųjų buvo pagrobti. Ji labiau nerimavo dėl to, kaip atrodo ekrane. Kartkartėmis ji bandė apsimesti verkiančia, bet jos akys liko sausos.
„Tą dieną Michaelas man pasakė: „Aš tave myliu, mama.“ Niekas nemyli savo vaikų labiau nei aš, ir aš niekada jiems nepakenkčiau… Kad ir kur būtumėte, laikykitės, mažyliai! Padarysime viską, kad jus susigrąžintume!“ – sakė ji, žiūrėdama tiesiai į kamerą, bet žmonės ja vis mažiau tikėjo.
Buvęs vyriausiasis bylos tyrėjas, šerifas Howardas Wellsas ilgai abejojo istorijos teisingumu. Jam nedavė ramybės daugybė keistų detalių. Pareigūnas nusprendė patikrinti abiejų pagrobtų berniukų tėvų duomenis poligrafu, bet Susan rezultatai buvo gana migloti. Ji dalijo interviu televizijos komandoms ir kasdien kalbėjosi su tyrėjais. Kuo daugiau klausimų policija jai uždavinėjo, tuo daugiau neatitikimų atsirado jos istorijoje. Pavyzdžiui, iš pradžių ji teigė, kad nuvyko aplankyti savo draugo Michaelo Sinclairo ir pasiėmė vaikus su savimi. Vėliau ji teigė, kad be jokios aiškios priežasties vežiojosi vaikus. Be to, ji du kartus neišlaikė melo detektoriaus testo atsakydama į tą patį klausimą: ar ji žino, kur yra jos vaikai?
Po tragedijos jis stebuklingai išliko sveiko proto
1994 metais lapkričio 3 d., po dar vienos tiesioginės transliacijos per CBS, Smith vėl susitiko su šerifu. Jis jai pranešė, kad šviesoforas, iš kur tariamai buvo pavogtas jos automobilis, visada degė žaliai ir raudonai įsijungė tik tada, kai prie sankryžos artėjo kitas automobilis. Remiantis pirminiais gedinčios motinos teiginiais, netoliese nebuvo nė vieno automobilio. Susan nervai nebeišlaikė: ji suprato, kad tyrėjai viską žino. Pirmiausia ji paprašė šerifo pasimelsti kartu su ja, o tada papasakojo tiesą iki smulkmenų. Ji prisipažino, kad iš pradžių svarstė apie savižudybę, bet vėliau persigalvojo ir išlipo iš automobilio.
Po to, kai jos automobilis „Mazda“ buvo ištrauktas iš ežero, vietos ir net aplinkinių valstijų gyventojai pradėjo plūsti į jo krantą. Jie nešėsi glėbius gėlių puokščių, didžiulių vainikų ir mėlynai baltų juostelių kaip atminimo ir sielvarto ženklą. Žiūrovai turėjo galimybę stebėti berniukų laidotuves per televiziją.
Pasak Davido šeimos, po tragedijos jis stebuklingai išliko sveiko proto. Nors nebuvo nė dienos, kad jis neįsivaizduotų savo vaikų skausmingos mirties dėl savo motinos kaltės. Po to kelis mėnesius jį persekiojo tas pats košmaras, dėl kurio jis pabusdavo vidury nakties išpiltas šalto prakaito.
Netrukus po Susan prisipažinimo prasidėjo teismas. Smith gynėjas Davidas Brookas teigė, kad jos neadekvačius veiksmus sukėlė lėtinė depresija, kuri liko nepastebėta ir todėl negydoma. Tuo tarpu pagrindinis prokuroras Thomas Pope‘as teigė, kad Smith buvo manipuliatorė, šaltakraujiškai nužudžiusi savo vaikus, kad atgautų mylimojo palankumą. Tokiu būdu ji galėjo tapti laisva moterimi ir atsikratyti tų, kurie trukdė jai būti laimingai su Tomu, apie kurį, beje, ji reguliariai galvodavo ir nerimaudavo, ar jis vėl nepasirodė.
Prisiekusiesiems prireikė vos dviejų su puse valandos, kad priimtų nuosprendį. 1995 metais liepos 22 d. Susan Smith buvo pripažinta kalta dėl dviejų pirmojo laipsnio žmogžudystės atvejų ir nuteista kalėti iki gyvos galvos su galimybe būti paleistai lygtinai po 30 metų. Tais pačiais metais jos vyras Davidas parašė knygą „Beyond Reason: My Life with Susan Smith“, kurioje jis atvirai papasakojo apie savo gyvenimą su žmona, vaikų žudike.
Po paleidimo tikisi susitvarkyti savo asmeninį gyvenimą
Daugelį metų moteris atsisakė komentuoti šį įvykį. Pirmą kartą ji prabilo tik 2015 metais, duodama interviu Pietų Karolinos laikraščiui „The State“. Ji paaiškino, kad jai buvo nepaprastai sunku klausytis melo apie save ir negalėti apsiginti.
„Mane labiausiai skaudina tai, kad žmonės mano, jog tyčia paskandinau savo vaikus, kad galėčiau būti su mylimu žmogumi. Tiesą sakant, neturėjau jokio motyvo. Neplanavau to daryti. Nesu tokia pabaisa, kokia mane vaizduoja visuomenė. Buvau gera mama ir mylėjau savo berniukus. Buvau pamišusi“, – sakė Susan.
Ji vis dar atlieka bausmę Greenwoodo apygardos kalėjime, Pietų Karolinoje. Per visą bausmės atlikimo laiką ji buvo ne kartą teista už rekreacinių narkotikų vartojimą ir seksualinius santykius su kalėjimo darbuotojais. Nepaisant to, Smith gynybos komanda pateikė prašymą dėl jos paleidimo 2024 metais, tačiau jos prašymas buvo atmestas. Kitas jos bandymas būti paleistai į laisvę – posėdis numatytas 2026 metais lapkričio 19 d.
Šiandien 54 metų Susan aktyviai bendrauja su vyrais susirašinėdamas ir tikisi, kad po paleidimo galės susitvarkyti savo asmeninį gyvenimą. „Negaliu įsivaizduoti, kad galėčiau įsimylėti žmogų, kurio niekada nesu sutikęs“, – leidinys pacitavo vieną jos laiškų, siųstą vyrui. Jam apie 40 metų, o apie Smith sužinojo pažiūrėjęs dokumentinį filmą apie ją. Anot jo, nepaisant visko, ji neturėtų būti paleista iš įkalinimo vietos po to, ką padarė.
Socialinių tinklų nuotraukos
