sniegopilys.lt
Nevaisingumas po aborto yra viena didžiausių moterų, svarstančių apie nėštumo nutraukimą arba priverstų tai padaryti dėl medicininių priežasčių, baimių. Jei po aborto ilgą laiką nepastojama, tai gali sukelti nerimą, klausimus ir kaltės jausmą. „Ar tik man taip atrodo? – galvoja ne viena moteris. – O kas, jei negaliu tapti mama?“ Įvairių šaltinių duomenimis, nevaisingumo išsivystymo tikimybė po aborto yra maždaug 5 proc.
- Kodėl abortas gali sukelti nevaisingumą?
- Pats abortas nereiškia, kad moteris taps nevaisinga. Tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali turėti įtakos jos gebėjimui pastoti ateityje, ypač jei buvo komplikacijų.
Viena iš pagrindinių rizikų yra uždegimas. Po dirbtinio aborto gimdoje gali išsivystyti uždegiminis procesas (pavyzdžiui, endometritas), ypač jei procedūra buvo atlikta be tinkamo sterilumo ar ginekologinės priežiūros. Jei atsiranda infekcija, gali išsivystyti dubens uždegiminė liga, pažeidžianti kiaušintakius ir kiaušides. Vėliau gali susidaryti sąaugos – plonas randinis audinys – kurios neleidžia kiaušinėliui pasiekti gimdos ir susitikti su spermatozoidais.
Antra rizika – gimdos gleivinės, endometriumo, pažeidimas. Mat abortas gali smarkiai pažeisti endometriumą. O jei jis blogai gyja, apvaisintas kiaušinėlis gali tiesiog neturėti kur implantuotis.
Kartais medikamentinis abortas gali paveikti hormonų lygį, ypač jei ciklas jau buvo nestabilus. Ovuliacijos sutrikimai yra dažna nevaisingumo priežastis, o jei hormonai sutrikdo veiklą, pastojimo tikimybė gali laikinai sumažėti.
Taip pat, nors ir retai, gimdos ertmėje gali susidaryti sąaugos (vadinamas Ašermano sindromu). Tai dažniau pasitaiko po pakartotinių abortų ar uždegimo ir gali trukdyti embriono implantacijai.
Žinoma, didelį vaidmenį atlieka ir pačios situacijos.
- Kurie abortai dažniausiai sukelia komplikacijų?
- Instrumentiniai abortai, tokie kaip kiuretažas (D&C). Taip pat vėlyvojo nėštumo abortai, kurie dažniausiai sukelia komplikacijų. Jie gali traumuoti gimdą, sukelti uždegimą arba sukelti sąaugų susidarymą. Ypač pavojingi yra nepalankiomis sąlygomis arba be tinkamos medicininės priežiūros atlikti abortai.
Medicininis abortas, atliktas per nustatytą laiką (iki 6–9 savaičių) ir prižiūrint ginekologui, laikomas saugesniu. Jam nereikia operacijos, o gimdos pažeidimo ar sąaugų rizika yra minimali.
Kartais pastojimo problemos gali būti aborto pasekmė, net jei jis buvo atliktas prieš daugelį metų. Sąaugos, hormonų disbalansas ar kiti pokyčiai gali pasireikšti vėliau.
Jei pastojimas neįvyksta nepaisant akivaizdžių komplikacijų po aborto nebuvimo, gali būti daug galimų priežasčių. Tai gali būti hormonų disbalansas, stresas, ovuliacijos problemos, partnerio sveikata ar kitos nematomos problemos, trukdančios pastoti. Tokiais atvejais svarbu atlikti diagnostinius tyrimus, kad būtų nustatytos pagrindinės priežastys.
- Kiek laiko po aborto galima svarstyti apie nevaisingumą?
- Nevaisingumą po aborto reikėtų svarstyti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo reguliarių neapsaugotų lytinių santykių, jei per šį laiką nėštumas neatsirado, nepaisant reguliarių bandymų ir nenaudojant kontracepcijos.
Gydytojai paprastai rekomenduoja palaukti maždaug mėnesį, prieš bandant pastoti. Kilus komplikacijų po aborto, laukimo laikotarpis gali būti ilgesnis. Jei nėštumas neatsiranda per šešis mėnesius nuo neapsaugotų lytinių santykių atnaujinimo, tai gali būti priežastis kreiptis į gydytoją apžiūrai. Komplikacijų (pavyzdžiui, gimdos uždegimo ar pažeidimo) atveju atsigavimas gali užtrukti ilgiau, o specialistų pagalbos gali prireikti greičiau.
- Kokia atliekama diagnostika?
- Gydytojai taiko įrodymais pagrįstus metodus, o tai reiškia, kad jums nebus paskirti nereikalingi tyrimai ar apžiūros.
Abu partneriai turi atlikti apžiūrą. Paprastai standartinė apžiūra trunka 1–2 savaites. Daugumą tyrimų galima atlikti patogiu laiku vieno vizito metu. Gavęs rezultatus, gydytojas juos išsamiai ir aiškiai paaiškins bei pasiūlys tolesnius veiksmus. Tikslų tyrimų sąrašą nustato gydytojas, tačiau moterims paprastai reikia pirmiausiai atlikti bendrą kraujo ir šlapimo (įskaitant biochemiją ir krešėjimo profilį) padeda įvertinti bendrą sveikatos būklę ir nustatyti uždegimą.
Hormonai parodo, kaip veikia kiaušidės ir skydliaukė, ir ar nėra hormonų disbalanso. Infekcijos tyrimai (tepinėlis ir PGR dėl lytiškai plintančių infekcijų) – nustato uždegimą ir infekcijas, trukdančias pastoti.
Dubens ultragarsas – įvertina gimdą, kiaušides ir kiaušialąsčių rezervą. Echosalpingografija – tikrina kiaušintakių praeinamumą. Atitinkami tyrimai atliekami ir vyrams.
- Ar įmanoma išgydyti nevaisingumą?
- Net jei gydytojas patvirtino nevaisingumo galimybę po aborto, nesijaudinkite, yra bent keletas nevaisingumo gydymo galimybių.
Gydytoja ginekologė Aušrinė Burgelytė
________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
