sniegopilys.lt
Tai ne estetinis, o gerovės klausimas. Posakis „liesas riebalas“ kilęs iš angliško žodžio „skinny fat“, kuris verčiamas kaip „plonas riebus“. Šis terminas prigijo internete, tačiau mokslinėje literatūroje vartojamas kitas – „nutukimas su normaliu svoriu“. Abu apibūdina tą patį: žmogus turi normalų kūno masės indeksą, bet mažą raumenų masę ir didelį riebalų procentą – 20–30 proc., rašo „Health magazine“.
Neturi pastebimo raumenų apibrėžimo
Ši situacija gali atrodyti paradoksali, tačiau yra paaiškinimas. Kūno masės indeksas apskaičiuojamas pagal svorį ir ūgį. Tai greitas ir nebrangus būdas nustatyti antsvorio neturinčius asmenis. Tačiau jis turi apribojimų: neatsižvelgiama į riebalų, kaulų ar raumenų masę. Du žmonės, turintys tą patį KMI, gali turėti skirtingą kūno sudėtį.
Tikslus „liesų nutukėlių“ skaičius pasaulyje nežinomas. Jį taip pat sunku įvertinti, nes mokslininkai naudoja skirtingus diagnostinius kriterijus, o tai apsunkina duomenų vertinimą.
Vadinamieji liekni nutukėliai, nepaisant liekno sudėjimo, neturi pastebimo raumenų apibrėžimo. Jų pilvas gali šiek tiek išsikišti. Tačiau apsirengę jie paprastai atrodo liekni.
Pasak tyrėjų, ši būklė taip pat gali atsispindėti kraujo tyrimuose. Vieno tyrimo metu liesų nutukėlių tyrimo dalyviai turėjo padidėjusį šių medžiagų kiekį: trigliceridų, mažo tankio lipoproteinų („blogojo“ cholesterolio), bendrojo cholesterolio.
Aukštas kraujospūdis taip pat gali rodyti šią būklę. Tačiau verta atsižvelgti į tai, kad kai kurie liesi nutukėliai neturi jokių medžiagų apykaitos sutrikimų.
Padidina riziką susirgti
Kokios yra lieso nutukimo priežastys? Yra keletas veiksnių, kurie prisideda prie nutukimo vystymosi normalaus svorio žmonėms. Tai apima: sėslų gyvenimo būdą, netinkamą mitybą, genetinį polinkį, alkoholio vartojimą, mažą gimimo svorį.
Liesieji riebalai yra normalus kūno svorio požymis, todėl gali atrodyti nekenksmingi. Iš tikrųjų taip nėra. Žmogus turi padidėjusį visceralinių riebalų kiekį. Nedidelis šių riebalų kiekis supa ir apsaugo organus. Tačiau visceralinių riebalų perteklius yra pavojingas, nes padidina riziką susirgti: 2 tipo diabetu, sarkopenija, hipertenzija, atsparumas insulinui, širdies ir kraujagyslių ligos, kognityvinis nuosmukis, vėžys.
Kokios yra liesojo riebalų diagnostikos ir gydymo galimybės? Atrodo, gera idėja išbandyti išmaniąsias svarstykles, kurios naudoja bioimpedanso analizę. Šis metodas siunčia mažyčius elektros impulsus per kūną ir tada matuoja, kaip greitai jie grįžta. Prietaisas gali padėti nustatyti kūno riebalus, tačiau jis nėra tikslus ir todėl negali pakeisti medicininės įrangos.
Kitas prieinamas metodas yra juosmens apimties matavimas ties bamba. Manoma, kad lėtinių ligų rizika yra didesnė, jei matavimas yra didesnis: 80 cm moterims, 94 cm vyrams.
Kol kas nėra sutarimo, kokį konkretų įrankį gydytojai turėtų naudoti pacientų kūno sudėčiai įvertinti.
Gali padėti išmatuoti kūno riebalus
Mokslininkai pažymi, kad gali būti naudingos šios parinktys:
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) laikoma moderniu ir tiksliu kūno sudėjimo nustatymo metodu. Tačiau šis tyrimas turi didelį trūkumą: jo kainą.
Rentgeno spindulių densitometrija (dvigubos energijos rentgeno spindulių absorptiometrija – DXA) dažniausiai naudojama kaulų tankiui įvertinti. Tačiau ji taip pat gali padėti išmatuoti kūno riebalus. Tyrimo metu pacientas guli ant stalo, o virš jo kūno esantis aparatas skleidžia rentgeno spindulius ir analizuoja, kaip juos sugeria skirtingos kūno dalys. Šio metodo trūkumas yra tas, kad jis brangus ir prieinamas ne visiems.
Bioimpedanso analizė (BIA), kurią atlieka gydytojas, apima elektrodų uždėjimą ant paciento rankų ir kojų. Silpna šių elektrodų srovė praeina per kūno audinius, o jų charakteristikas užfiksuoja prietaisas.
Odos raukšlės storio matavimas: tyrimo metu gydytojas rankiniu būdu suspaudžia paciento odą, atskirdamas riebalinį audinį nuo raumenų. Tada gydytojas naudoja slankmačius, kad išmatuotų odos raukšlės storį milimetrais.
Tačiau nėra vienodų standartų nutukimui diagnozuoti normalaus svorio žmonėms. Todėl neturėtumėte patys užsisakyti tyrimų. Jei turite kokių nors abejonių, aptarkite jas su savo gydytoju.
Svarbu suprasti, kad liesieji riebalai savaime nėra liga ir todėl nereikalauja jokio specialaus gydymo. Tačiau liesieji riebalai yra papildomas rizikos veiksnys tam tikrų sutrikimų atsiradimui. Todėl svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta visa galima rizika sveikatai, įskaitant amžių, paveldimumą, blogus įpročius ir kitus veiksnius. Tuomet galima sudaryti individualų apžiūros planą ir stebėjimo dažnumą. Laikydamasis sveikos gyvensenos principų ir reguliariai tikrindamasis, žmogus gali išvengti bet kokių sveikatos problemų.
Du kartus per savaitę atlikite jėgos treniruotes
Mokslininkai vis dar tiria šį reiškinį, todėl gydymo protokolų dar nėra. Visos rekomendacijos skirtos gyvenimo būdo pokyčiams, siekiant sumažinti ligos riziką. Svarbiausi patarimai:
150 minučių per savaitę skirkite vidutinio intensyvumo kardio pratimams, pavyzdžiui, vaikščiokite, bėgiokite ir plaukiokite. Taip pat gera idėja yra didelio intensyvumo intervalinės treniruotės (HIIT) – metodas, kai po trumpų didelio intensyvumo darbo laikotarpių seka poilsio laikotarpiai arba lengvesni pratimai.
Bent du kartus per savaitę atlikite jėgos treniruotes. Galite naudoti svarmenis arba pasipriešinimo juostas.
Valgykite sveiką mitybą. Sutelkite dėmesį į Viduržemio jūros regiono produktus. Šios dietos yra gausios daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų ir sveikųjų riebalų. Valgydami laikykitės „Harvardo lėkštės“ metodo. Pusę jūsų lėkštės turėtų sudaryti vaisiai ir daržovės, kitą pusę – neskaldyti grūdai, o kitą pusę – žuvis, paukštiena arba kiti baltymai.
Reguliariai tikrinkitės sveikatą. Tai padės anksti nustatyti ligų ar esamų sutrikimų riziką ir juos kontroliuoti.
Venkite alkoholio. Alkoholis padidina visceralinių riebalų kaupimosi riziką, ypač kepenyse. Atsisakę alkoholinių gėrimų iš savo mitybos, pagerinsite savo figūrą ir savijautą.
