Draugavau su mergina, viskas buvo gerai, buvau jos pirmasis intymus partneris ir planavau vesti, bet mano tėvai tam priešinasi. Tiksliau, mano tėvai kategoriškai prieštarauja. Esu vienturtis sūnus, todėl tėvų nuomonė man svarbi. Jie turi tvirtų argumentų, su kuriais sutinku. Galiausiai išsiskyrėme. Ji nori grįžti prie to, kaip buvo, ir aš taip pat, bet nuolatiniai ginčai sugriovė mūsų santykius ir jausmus. Bet aš jaučiuosi neįtikėtinai kaltas dėl to, ir tai mane graužia. Ji manęs nekaltina, bet mane graužia sąžinė. Ką turėčiau daryti?
vaikinas
Sprendžiant dėl intymumo, pakako jūsų ir merginos norų. Dabar, sprendžiant dėl santuokos, tėvų sprendimas tampa svarbus. Suprantu, kad merginos pasitikėjimas ateityje jumis bus kliūtis. Ir taip jūsų santykiuose pradėjo kilti neišsprendžiami konfliktai. Santykiai neišlaikė išbandymo ir iširo, bet jus vis dar graužia sąžinė.
Akivaizdu, kad laikas pasikalbėti su savo mergina ir nutraukti santykius, kad neliktų skaudžių prisiminimų. Pasimokykite iš šios patirties ir pritaikykite ją būsimuose santykiuose. Rinkdamiesi merginą, nepamirškite, kad esate vienturtis sūnus. Aptarkite jos kandidatūrą su savo tėvais, prieš nuspręsdami su ja suartėti.
O galbūt turėtumėte išmokti prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus ir nesislėpti už tėvų sprendimų?
Skirtumas čia yra tas, ar išdrįsite gyventi savo gyvenimą ir būti atsakingas už savo sprendimus? Ar nusiteikęs gyventi taip, kaip nori jūsų tėvai.
Ką daryti? Mylėkite ir tikėkite. Atskirkite vertingą nuo paviršutiniško. Kol tėvai jums nurodinės, ką daryti, jūs nebūsite suaugęs vyras, galintis prisiimti atsakomybę už savo moterį ir santykius, bet esate, panašu, mamos sūnelis. Santuoka yra suaugusiųjų žaidimas.
Žinoma, jei jums dabar 17 metų, tuomet tėvai teisūs. Nes jei jau būtum suaugęs, neuždavinėtum tokių klausimų: pats būtum priėmęs sprendimą, nepaisydamas savo tėvų. Nes su mergina gyvensi tu, o ne jie! Ir tai tavo gyvenimas!
Kaltė, sąžinė ir gailestis nėra priežastys atnaujinti santykius.
Gali būti, kad tavo jausmai merginai išblėso ir negali jai pasiūlyti jokių perspektyvų (šeimos kūrimo). Jei atnaujinsi santykius, priekaištai ir ginčai neišvengiami, nes santykiai nesivystys. Geriau vienas kitą paleisti ir išlikti šiltiems bei draugiškiems. Kiekvienas iš jūsų gali susirasti sau vertą partnerį ir būti laimingas.
Kita vertus, jei tėvai gali daryti įtaką tavo gyvenimo partnerio pasirinkimui, vadinasi, tu dar nesi pasiruošęs šeimos santykiams. Jei gali išlaikyti būsimą šeimą be tėvų pagalbos, vadinasi, jų nuomonė tik nominali. Išmintingi žmonės tokioje situacijoje sako: palaukite metus.
Beje, iš klausimo aišku, kad dar nesi pasiruošęs būti vyru. Todėl patartina pirmiausiai sau atsakyti į šiuos klausimus: ar planuoji visą likusį gyvenimą gyventi su tėvais ir ar darysi tai, ką jie liepia, ar gyvensi savo gyvenimą? Tai tavo gyvenimas, ir tu sprendi, su kuo ir kaip gyvensi. Ne su tėvais ar kuo nors kitu. Todėl imk reikalus į savo rankas ir priimk sprendimą.
Gali pasielgti ir kitaip. Paprašyti savo merginos atleidimo. Dar kartą paaiškink savo požiūrį, kad nesi pasiruošęs eiti prieš tėvų valią. Pasijusi geriau, kai išspręsi šį klausimą savyje. Atleidimas yra galinga jėga. Galbūt tapsite draugais (taip neretai nutinka).
Išsiskirti su žmogumi taip, kad išliktų šilti ir malonūs prisiminimai vienas apie kitą, yra orus poelgis. Tada, kai susitiksite gatvėje, nereikės nusukti akių ir apsimesti, kad nepažįsti jos.
Kita vertus, paprašydamas atleidimo, parodysi jai, kad esi padorus žmogus ir kad nenorėjai jos įskaudinti, įžeisti ar dar ko nors. Gyvenimas tęsiasi…
Psichologė Angelė Kazlauskienė
________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
sniegopilys.lt





