Šeši nepriimtini dalykai, kurių neturi sakyti seneliai anūkams ir jų tėvams

Tėvai iš mamos ir tėčio pusės – seneliai – vaikui yra svarbi gyvenimo dalis. Eiti pas močiutę – tarsi aplankyti kitą pasaulį, kur viskas  galima ir maistas geras. Tačiau yra dalykų, kurie mamai ir tėčiui gali nepatikti. Vyresnioji karta gali patarti ir išsakyti savo nuomonę, tačiau kai kurie jų pasakomi dalykai gali tik sugadinti kartų santykius. Kokios frazės turėtų būti tabu?

1. „Tai mūsų paslaptis su tavimi, nesakyk mamai“

Jei rūpestingi seneliai negaili kišenpinigių anūkams, tai nėra blogai. O jei šitaip slepiami kokie nors rimti incidentai ar nusižengimai, tuomet pakertama pagarba tėvams. Kam prisipažinti mamai, jei iš tikrųjų galima nutylėti? Juo labiau, kai seneliai palaiko ir pritaria.

To vaikas  gali ir nesuprasti, o seneliai moko meluoti. O jei tiesa paaiškės, šeimos narių kivirčų išvengti nepavyks.

2. „Tu esi mano labiausiai mėgstamas anūkas/ė“

Jei seneliai turi kelis anūkus, bet kada vienas  iš jų gali nesąmoningai išsiskirti, tačiau tai niekada nepriveda prie gero. Ypač tarp brolių ir seserų. Nuolatinis dėmesys tik vienam vaikui pakenks kitų jausmams, kurie šitą ilgai prisimins arba niekada nepamirš.

3. „Mergaitės turėtų galvoti tik apie šeimą, kaip gaminti vakarienę ir žaisti su lėlėmis“

Laimei, tokius stereotipus suaugusieji vaikams primeta vis rečiau. Berniukai mėgsta kartu žaisti su mergaitėmis smėlio dėžėje, visi svajoja apie tai, ko nori. Todėl aktyviai primesti savo konservatyvias pažiūras anūkams vargu ar reikia. Juo labiau, sveikos naudos neduos.

4. „Tu visada viską darai ne taip, tau turi patikti tai…“

Močiutė gėdina jauną mamą, girdint jos vaikams. Ir nereikia lėkti pas vaiką, jei jis verkia.

Jei močiutė nori patarti, kas geriausia (nors to teisingumo niekas negarantuoja), tuomet ji gali taip pasakyti. Bet ne girdint anūkams! Ir ne įsakmiu tonu. Niekas nenori prarasti pasitikėjimo savo pačių vaikų akivaizdoje dėl nuolatinių pastabų.

5. „Tavo tėtis rūkė ir nelankė mokyklos, kai buvo mažas“

Įdomių istorijų  galima išgirsti iš savo tėvų jaunystės ar net paauglystės. Jos ne tik būna juokingos, bet ir įdomios jaunajai kartai. Tik kai kurias gėdingas istorijas, menkinančias mamos ar tėčio įvaizdį, geriausia palikti jų nuožiūrai.  Nes nereikalinga  artimųjų pajuoka.

Tačiau teigiamomis ir maloniomis istorijomis galite dalytis valandų valandas. Ir net jei jose yra dalis pagražinimų, pavyzdžiui, kaip tėtė, būdamas paauglys, gelbėjo katę iš medžio, tai yra gerai ir pamokanti.

6. „O štai kaimynų mergaitė jau skaito, kur tu žiūri?“

Tokių dalykų negalima iš principo pasakyti niekam: nei seneliams, nei tėvams. Jei kitas vaikas vystosi greičiau nei reikia, galite juo džiaugtis. O į savo mylimą vaiką, anūką ir tiesiog mylimą žmogų visada reikia žiūrėti tik individualiai, o ne lyginti su kuo nors kitu.

Net jei anūkai ir jų tėvai ateina ne taip dažnai, kaip norėtume, seneliai yra šeimos stuburas. Kad santykiai šeimoje išlaikytų darną, vyresnioji karta turėtų atsisakyti kritikos ir priekaištų, tapti patirtimi, parama, paguoda ir autoritetu vaiko akyse.