sniegopilys.lt
2011 metai, lapkričio 13 diena, 19.18 valandą bendruoju pagalbos telefonu 911 paskambino moteris ir pasakė, kad jos duktė nukrito nuo laiptų, yra be sąmonės ir nekvėpuoja. Kai greitosios pagalbos brigada atvyko nurodytu adresu, jie net neįsivaizdavo koks vaizdas atsiskleis prieš juos.
Mergytė visada atrasdavo teigiamų dalykų bet kurioje situacijoje
6 metų Meika Jordan gulėjo ant grindų prie laiptų savo tėvo namuose. Ji buvo be sąmonės ir negalėjo savarankiškai kvėpuoti. Visas mergytės kūnelis buvo nuklotas mėlynėmis. Ant galvos ir pilvuko buvo matyti stiprūs sužalojimai. Ant kairiosios rankos – trečio laipsnio nudegimas. Mergytė tučtuojau buvo išgabenta į artimiausią vaikų ligoninę. Ji buvo paguldyta į reanimacijos skyrių. Meiką gydantis gydytojas sakė, kad per visus savo darbo vaikų ligoninėje metus jam neteko matyti taip sunkiai sužalotų vaikų. Mergytei buvo išrauti plaukai kuokštais. Lūpa praskelta, tulžis plyšusi. Iš dalies pažeistas ir žarnynas. Atlikus galvos tomografiją paaiškėjo, kad mergytė trenkėsi galva ne mažiau kaip tris kartus ir patyrė sunkų smegenų sutrenkimą.
Bet medikai iš karto pasakė, kad šie sužalojimai negalėjo būti nukritus nuo laiptų. Gydytojai kovojo dėl Meikos gyvybės 16 valandų. Bet kitą dieną, lapkričio 14-ąją ji mirė.
Kai patologai atliko skrodimą, nustatė, kad šias traumas mergytė patyrė likus dviem dienoms iki tragedijos. Pati ji jokiu būdu negalėjo taip susižaloti. Specialistai padarė išvadą, kad mergytė buvo bent pora dienų mušama. Ir ne kritimas nuo laiptų yra jos mirties priežastis. Bet kas taip žvėriškai kankino mažylę?
Meika Jordan gimė 2004 metais gruodžio 14 dieną, Kanadoje, Kalgario mieste. Tėvai dažnai pykosi, bet nepaisant to, 2006 metais jie susilaukė kito vaiko, sūnaus. Bet po to sutuoktinių santykiai tik dar labiau pablogėjo, todėl 2009 metais pora išsiskyrė.
Prasidėjo arši kova, kam turėtų atitekti vaikų globa. Abu tėvai grūmėsi dėl visiško globėjo teisių abiem vaikams. Bet teismas priėmė sprendimą padalinti globėjų teises abiem tėvams po lygiai. Vaikai gyveno tai pas motiną Kylą, tai pas tėvą Spencerį. Ir atrodė, kad juos tai tenkino, nes gyveno viename mieste.
Taip praėjo dveji metai. Kyla tuo metu jau buvo ištekėjusi už Briano Woodhouse, o Spenceris gyveno su mergina Marie Magoon. Todėl Meika ir jos brolis ir toliau gyveno tai pas mamą, tai pas tėvą. Nepaisant to, kad mergytė neturėjo nuolatinių namų, jos tėvai nebendravo, o auklėjo ne tik tėvai, bet ir patėvis bei pamotė, Meika buvo linksma mergytė. Ji turėjo kuo užsiimti. Mėgo dainuoti, šoko, važinėjosi riedlente. Kyla ir Brianas prisiminė, kad kai Meika nugriūdavo nuo riedlentės, neverkdavo. Atsikeldavo ir lyg niekur nieko toliau važinėdavo šypsodama. Ji nuolat šypsojosi. Mama Kyla ir patėvis Brianas Woodhouse‘ai labai mylėjo vaikus. Šeimoje jų buvo trys: du Kylos iš ankstesnės santuokos ir vienas nuo Briano.
2011 metais Kyla laukėsi ketvirtojo vaikelio. Gal iš didelės mamos ir patėvio meilės, bet Meika ir jos broliukas buvo kiek išlepinti, kartais neklausydavo tėvų. Tačiau motina ir patėvis nesunkiai atrasdavo bendrą kalbą su visais savo vaikais, skirtingai nei Spenceris ir jo mergina. Gal būt dėl to Meika, kai atvažiuodavo pas juos, dažnai neklausydavo, išdykaudavo, rodydavo kaprizus. Tai ypač nervino ir erzino pamotę Marie, kuri savo vaikų neturėjo. Ji, panašu, apskritai neturėjo supratimo, kaip reikia auklėti vaiką. Juo labiau, kad Meika nebuvo probleminis vaikas, nes ji visada atrasdavo teigiamų dalykų bet kurioje situacijoje. Jei lauke prasidėdavo lietus, o šeima planavo eiti pasivaikščioti į parką, mergytė nenusimindavo, tipendavo per balas. Bet pamotei vis tiek negalėjo įtikti ši be galo meili mergytė.
Todėl po kiek laiko paaiškėjo, kad bendruoju pagalbos telefonu 911 skambino ir pranešė, jog Meika nukrito nuo laiptų ir guli be sąmonės, ne mergytės mama, o pamotė. Ji tvirtino, kad nematė, kaip viskas įvyko, nes tuo metu virtuvėje gamino valgį. Bet sužalojimai bylojo visai ką kita.
Tyrėjai iškvietė Marie į apklausą. Moteris papasakojo, kad jau mėnuo kaip Meika ir jos jaunesnis brolis gyvena pas juos teismo sprendimu, ir laikėsi visų jo nurodymų. Bet kai tyrėjas parodė mergytei padarytų sužalojimų nuotraukas, ir paklausė, iš kur jie galėjo atsirasti, Marie tvirtino tą patį: mergaitė nukrito nuo laiptų ir ji iš karto paskambino 911. Tuo metu namuose buvo ne tik tėvas, pamotė, bet ir jaunesnis broliukas. Ir tik jis galėjo papasakoti, kas iš tikrųjų vyko namuose. Berniuką mėgino tris kartus apklausti, bet vaikas buvo labai įbaugintas. Be to, buvo matyti, kad jis nenorėjo apskritai kalbėti nei apie tėvą, nei apie Marie.
Kadangi berniukui buvo tik ketveri 4 metai, tyrėjai nusprendė jį, kaip liudytoją, neįtraukti į tyrimą. Kone viso Kalgario miesto gyventojai išgyveno dėl mergytės mirties. Daugelis parašė užuojautos žodžius tragiškai žuvusios Meikos motinai socialiniuose tinkluose. Niekas nesuvokė ir negalėjo suprasti, kas galėjo taip žiauriai tyčiotis iš šešiametės mergaitės.
Vaikų motina nieko neįtarė
Po šešių dienų Meikos mama ir patėvis surengė atsisveikinimo ceremoniją. Į mergytės laidotuves sugužėjo daugybe miesto gyventojų. Per atsisveikinimo ceremoniją skambėjo daina, kurią Meika labai mėgo ir dainavo. O virš karstelio buvo pakabintas balionas princesės pavidalu.
Bet gyvenimas tęsėsi. Taip pat ir Spenceriui su Marie. Visus metus jie gyveno tarsi nieko ir nebūtų nutikę. Jų nekvietė į policiją. Atsirado naujų draugų. Jie ėjo į kavines, barus, koncertus. Susipažino su naujais žmonėmis ir linksmai leido laiką.
Draugai jų nesmerkė, bet policija buvo įsitikinusi, kad tai ne nelaimingas atsitikimas. Spenceris ir Marie niekaip negalėjo paaiškinti, iš kur pas mergytę atsirado tiek daug sužalojimų. Buvo keista, kad tėvai niekada nematė, kaip mergytė nugriūdavo. Ir kas dar labiau įtartina, kad jie neatrodė dėl šios tragedijos nei kiek nusiminę ar išgyventų – nei per apklausą, nei laidotuvėse.
Kaimynas, gyvenantis greta, sakė matydavęs tą mažą mergytę ne kartą vieną namuose. Ir jam kildavo klausimas kodėl ji neina į mokyklą? Anot kaimyno, Meika dažnai atrodė tarsi būtų kankinama, nes ant jos veidelio buvo nuolat matyti mėlynės, o akyse baimė. Jis tada ir paklausė Marie, kodėl ant mergytės kūno tiek daug mėlynių. Moteris atsakė, kad Meika dažnai nugriūva, važinėdama riedlente, ir susitrenkia.
Policijai pavyko atrasti įrašą, kai Marie skambino į medicinos centrą, likus dviem dienoms iki šio baisaus įvykio. Marie pasakė, kad jos duktė nusidegino delną, ir tas nudegimas blogai atrodo. Norėtų sužinoti, ar dėl to verta jai jaudintis, nes dabar nudegimas pavirto į didžiulį burbulą ir mananti, kad dėl to mergaitei nepatogu judinti ranką. Medicinos specialistė paklausė, kaip mergaitė nusidegino ranką? Gal ji žaidė su lygintuvu. Marie patvirtino, kad mergytė neva žaidė su įjungtu lygintuvu ir nusidegino. Po to pridūrė, kad ir ji pati ne kartą buvo nusideginusi per neatsargumą. Nes kartais nežinanti, kaip naudotis lygintuvu, nors jai jau 30 metų. Abi ėmė juoktis. Po to pridūrė, kad lygintuvas naujas, kuris įkaista iki 400 laipsnių. Specialistei paklausus, ar mergytei labai skauda ranką, pamotė atsakė, kad ne. Nieko nejaučianti.
Specialistė: Rimtai?
Marie: Ne, jai neskauda.
Specialistė: Mane neramina, kad jai neskauda nudegimo vietos. Aš teisingai jus supratau?
Marie: Taip, teisingai.
Specialistė: Nudegimo vieta juoda ar balta ir kokio dydžio?
Marie (kiek patylėjusi): Balta.
Specialistė: jei nudegimas baltos spalvos, tai 3 laipsnio nudegimas. Ir ji tikrai nejaučia skausmo nudegimo vietoje?
Marie: Ne, nejaučia.
Kitą dieną po šio pokalbio Meiką ir jos brolį turėjo atvažiuoti paimti motina, bet vaikų tėvas paprašė buvusios žmonos palikti pas jį vaikus dar pora dienų. Vaikų motina Kyla nieko neįtarė. Kas čia blogo, jei vaikai dar nori pabūti pas tėvą. Bet ne policininkams. Šioje istorijoje jiems buvo viskas įtartina iš pat pradžių. Peržiūrėję vaizdo įrašą, policininkai pamatė, kad uždengus karstelį su Meikos palaikais, jos tėvas ir pamotė pakiliai nusiteikę išėjo iš laidotuvių salės.
Marie ir vėl buvo iškviesta į policijos skyrių apklausai. Tą kartą jos buvo klausinėjama dėl to skambučio į medicinos centrą ir apie mergytės traumas. Moteris buvo apklausinėjama apie 5 valandas. Bet, užsikėlusi koją ant kojos, aiškino, kad ji nieko nedarė ir nėra kalta. Greta esančiame kabinete buvo apklausinėjamas ir Meikos tėvas. Praėjus kelioms valandoms, porai buvo leista šiek tiek atsikvėpti. Ir paliko juodu viename kabinete. Policininkai sąmoningai taip pasielgė, nes vaizdo kamera viską fiksavo. Buvo įjungtas ir garsas. Porelė elgėsi gana keistai. Spenceris siūlė Marie sugalvoti ir suderinti, ką jie sakys policininkams. Jiems reikėjo sukurti istoriją, iš kur ant dukrelės kūnelio atsirado galybė sužalojimų. Jie susitarė sakyti, kad Meika pati visą laiką griuvinėjo ir susižalojo, nes buvo labai judri mergaitė, nenustygdavo vietoje.
Žmonės piktinosi dėl per daug švelnaus nuosprendžio
Bet šių įrodymų buvo per mažai, norint patraukti porelę į teisiamųjų suolą. Reikėjo svarių įrodymų arba jų kaltės prisipažinimo. Kanadoje gana populiari policininkų su įtariamaisiais bendravimo taktika. Tai yra policininkai apsimeta atsitiktiniais žmonėmis, susipažįsta su įtariamaisiais kuriame nors renginyje. Tarp jų užsimezga draugystė, o po to atsiranda ir pasitikėjimas. Bet tam reikia nemažai laiko – nuo pusmečio iki metų. Bet kadangi policininkai neturėjo svarių įrodymų dėl Spencerio ir Marie padaryto nusikaltimo mažametės atžvilgiu, jie nusprendė panaudoti šią taktiką.
Iš karto po mergytės laidotuvių jie susipažįsta su savo būsimais draugais. Visus metus jie kartu lankydavosi baruose, koncertuose, išvykose už miesto. Atrodė, kad tėvai apskritai neliūdėjo, netekę dukters. Jie linksminosi, pramogavo ir džiaugėsi gyvenimu.
Po to porelei draugais apsimetę policininkai pasakė, kad jie priklauso vienai nusikalstamai grupuotei, ir kad Spenceris ir Marie gali tapti tos gaujos nariais, padėti įvykdyti nusikaltimus ir gauti už tai daug pinigų . Bet jie galėtų įgyti visišką kriminalinio autoriteto pasitikėjimą tik tuo atveju, jei prisipažintų, kas iš tikrųjų įvyko tą dieną, lapkričio 13-ąją, kai žuvo jų duktė. Ponas B, tai yra policininkas, pažadėjo jiems padėti, jai papasakos tiesą. Pora ilgai negalvojo. Ir tada Spenceris prisipažino, kad jis nemušdavęs dukters, tik ją pastumdavęs. „Prisimenu, kaip ji nugriuvo ant grindų ir tada jai sudaviau į pilvą. Ji ir vėl nugriuvo, tada aš jai dar kartą sudaviau. Ttada tiesiog negalėjau susitvardyti“, – aiškino vyras.
Bet kai atėjo eilė kalbėti Marie, atsivėrė baisios nusikaltimo detalės, kurios net detektyvams buvo šiurpu klausytis. Marie papasakojo, iš kur pas Meiką atsirado 3 laipsnio nudegimas ant rankos. Kai mergytė vėl nepaklausė pamotės, tada ji ir nusprendė nubausti podukrą. Paėmė jos ranką ir suspaudė tarp kojų, kad mergytė nepabėgtų, ir pradėjo egzekuciją: uždegė žiebtuvėlį ir degino Meikos delną kelias minutes. Mergytė klykė, raitėsi iš skausmo. Ketverių metų broliukas viską matė, užsiėmė rankytėmis akis ir pasikūkčiodamas verkė.
Marie išsigando, pamačiusi kaip apdegė ir ištino Meikos rankytė, nes kitą diena vaikų turėjo atvažiuoti pasiimti motina. Todėl abu įkalbėjo Kylą palikti vaikus dar kelioms dienoms.
„Ji neklausė mūsų, ir tada Spenceris pastūmė ją gana stipriai, – pasakoja Marie, o paslėpta vaizdo kamera viską fiksuoja. – Ji stovėjo ten (ir mostelėjo ranka į vieną pusę), o virtuvės spintelė buvo čia. Jis taip jai smogė, kad ji perskrido per visą kambarį ir atsitrenkė į spintelę. Buvo kokie 6-8 metrai. Tada aš atsistojau, paėmiau už rankos ir pradėjau ją purtyti. Purčiau tol, kol išliejau visą pyktį. Ir ji nukrito nuo laiptų pora kartų. Tai buvo mano klaida, nes aš ją nustūmiau“, – aiškino Marie policininkams, apsimetusiems nusikaltėliais. Pora pasakojo pakaitomis, ką jie darė su Meika, kaip tyčiojosi ir kankino ją baisiausiais būdais: mušė, tampė už plaukų ir vilko per grindis, surišdavo rankas. O kai mergytė visai nebeturėdavo jėgų, buvo leisgyvė ir prašė valgyti, ją priversdavo užlipti laiptais surištomis rankomis. O kai ji nepajėgdavo to padaryti, tada pamotė vilkdavo tais pačiais laiptais, paėmusi Meikai už plaukų. Mergytė buvo purvina, ji norėjo miegoti, bet jos nepaleido ir toliau ją mušė, kankino. Smarkiai sužalojo pilvuką, buvo reikalinga operacija. Visa tai matydavo jaunesnysis Meikos broliukas, bet kadangi jis buvo visai mažas ir nieko nesuprato, jo nelietė. Marie teisinosi, kad mergytė neklausė ir ji norėjo ją tiesiog nubausti. Faktiškai pora prisipažino padariusi nusikaltimą. Kai visa tai sužinojo mergytės motina Kyla, ji pakrito ant žemės ir ėmė nesavu balsu raudoti.
Ir atrodė, kad to turėjo pakakti, norint įrodyti jų kaltę teisme. Bet visų nusivylimui teismas pasielgė kitaip… Anot jo, turėjo būti neginčijamas įrodymas, kad įtariamųjų prisipažinimas nėra išsigalvojimai.
1914 metais Kanados teismas atmetė šiuos prisipažinimus, kaip įrodymus, kurie buvo išgauti prisidengus, vykdant slaptą operaciją. Ir tai buvo padaryta dėl kelių priežasčių.
Marie ir Spenceris pasakojo konkrečias detales, kaip jie manė, kriminaliniam autoritetui. Todėl jie galėjo sukurti istoriją, norėdami įgyti pasitikėjimą.
Nepaisant to, tyrėjams vis dėlto pavyko įrodyti, kad traumos, padarytos mergytei, buvo tyčiojantis ir kankinant tėvui bei pamotei.
2014 metais prasidėjo Marie ir Spencerio teismas. Jie buvo pripažinti kaltais dėl antrojo laipsnio žmogžudystės ir nuteisti iki gyvos galvos, bet suteikti teisę paduoti malonės prašymą ne anksčiau kaip po 17 metų.
Kilo žmonių nepasitenkinimo audra. Nukankintos Meikos motina ir patėvis taip pat piktinosi, kad šis nuosprendis per daug švelnus sadistams, nugalabijusiems nekaltą vaikelį. Jie įsitikinę, kad Spenceris ir Marie tyčia kankino mergytę visas keturias dienas. Jie sąmoningai siekė ją nužudyti.
Teismui pasibaigus, Brianas ir Kyla apskundė teismo sprendimą. Jie padavė ne vieną skundą ir galų gale, praėjus 5 metams po Meikos mirties, 2017 metais Apeliacinis teismas pripažino nuteistuosius kaltais dėl pirmojo laipsnio žmogžudystės. Bet Marie ir Spenceris iki šiol nepripažino savo kaltės. Jie kelis kartus apskundė šį sprendimą Kanados Aukščiausiajam teismui, bet jiems buvo atsakyta.
Vytautė Jogailaitė
Nuotraukose: apačioje, kairėje – Meikos patėvis ir mama, dešinėje – Meikos pamotė ir tėvas
Socialinių tinklų nuotraukos, “Youtube” stopkadrai
