
Dvyniai gali būti monozigotiniai (identiški) ir dizigotiniai. Jie taip pat vadinami identiškais ir neidentiškais, rašoma verywellfamily.com.
- Dizigotiniai dvyniai atsiranda apvaisinus kelis kiaušinėlius. Dėl to dvyniai būna skirtingos išvaizdos, kaip vaikai, gimę skirtingu laiku. Monozigotiniai dvyniai atsiranda apvaisinus vieną kiaušinį, kuris tam tikrame vystymosi etape suskaidomas į dvi ar daugiau dalių.
- Remiantis statistika, dvynių pasaulyje yra tik 1-1,5 proc. Be to, skirtingose planetos dalyse gimsta skirtingas dvynių skaičius. Pavyzdžiui, Azijos šalyse dvyniai yra labai reti, tik 0,4 proc. visų gyventojų. Europoje gimsta apie 1 proc. dvynių, o tarp Afrikos tautų dvyniai sudaro 8–10 proc. visų naujagimių. Tai didžiausias rodiklis planetoje.
- Dvyniai gali turėti skirtingą gimimo datą, kadangi gimdymas gali užtrukti gana ilgai. Todėl nereti atvejai, kai pirmasis kūdikis gimsta iki vidurnakčio, o antrasis – po vidurnakčio. Ir paaiškėja, kad antrasis gimė jau kitą dieną. Atitinkamai, ir gimimo data kita. Jei toks gimdymas įvyko Naujųjų metų išvakarėse, tai net gimimo metai gali skirtis.
- Dvynių likimas būna šiek tiek panašus. Istorijoje žinomi atvejai, kai dvyniai, atskirti nuo gimimo, pasirodė nepaprastai panašūs vienas į kitą. Garsiausia yra dvynių, gimusių JAV 1940 metais, istorija. Jie buvo atskirti nuo gimimo ir ilgai nežinojo vienas apie kitą. Tik būdami 39 metų jie susirado vienas kitą ir susitiko. Paaiškėjo, kad jų likimuose buvo daug labai panašių faktų ir įvykių. Pavyzdžiui, jų abiejų vardai buvo Jamesai. Jie turėjo to paties modelio automobilius ir šunis, pavadintus tais pačiais vardais. Abu mėgo matematiką ir nekentė rašybos. Abu dvyniai buvo vedę moteris, vardu Linda, vėliau išsiskyrė ir vedė moteris, vardu Betty. Jų sūnūs taip pat buvo pavadinti tais pačiais vardais. Yra daug istorijų apie atskirtus dvynukus ir beveik visų jų likimas sutampa.
- Remiantis statistika, dvyniai gyvena 15-20 proc. ilgiau nei kiti žmonės. Mokslininkai šį reiškinį sieja su tuo, kad dvyniai yra labai prisirišę vienas prie kito ir bendrauja iki brandžios senatvės. Vieniši žmonės linkę mirti anksčiau. O žmonės, turintys nuolatinį socialinį ratą, senatvėje gyvena ilgiau – tai ir yra visa paslaptis.
- 2018 metais NASA atliko eksperimentą, kurio metu ištirta, kaip ilgai buvimas kosmose veikia žmonių sveikatą. Eksperimente dalyvavo du identiški broliai dvyniai. Vienas iš jų atliko eksperimentą mokslinio tyrimo centre kosmoso sąlygomis 340 dienų, o antrasis liko gyventi žemėje.
Po to buvo ištirta abiejų brolių sveikatos būklė ir genomas. Paaiškėjo, kad jo brolio, „buvusio“ kosmose, organizme pasikeitė imuninės sistemos veikimas, virškinimas ir aprūpinimas krauju. Pakeitė jų darbą ir kai kuriuos genus. Mokslininkai tai paaiškino tuo, kad jo kūnas pradėjo prisitaikyti prie nesvarumo sąlygų, todėl kai kurios jo funkcijos pradėjo veikti kitaip.
sniegopilys.lt




