Moteris pagimdė sveiką mergytę po 13 nesėkmingų nėštumų: „Labai svarbu mokėti išgyventi tai, ką išgyvenau aš“

Tikras stebuklas yra įmanomas, svarbiausia, reikia tuo tikėti! Lauros ir Dave‘o Worsley‘ių  šeimos istorija tai patvirtina. Dešimt metų pora bandė susilaukti kūdikio, trylika kartų moteris pastojo, bet beveik visi nėštumai baigėsi per pirmąjį trimestrą, o du – 17 ir 19 savaičių, –  rašo bbc.com

Laimei, moteris pateko į  patyrusios gydytojos, profesorės Siobhan Quenby  rankas, kuri, ištyrusi pacientės nėštumo istoriją, ėmė ieškoti būdų, kaip jai padėti. Laura sutiko dalyvauti eksperimente, išbandė įvairius vaistus, tikėdamasi, kad vieną kartą pasiseks. Ir tai įvyko!

 

Nori suteikti  ir kitoms tokio pat likimo moterims vilties ir stiprybės

2018 metais rugsėjo mėnesį sutuoktiniai susilaukė mergaitės, kurią pavadino Ivy!

Kūdikis gimė 30 nėštumo savaitę, sverdamas tik 1700 gramų, tačiau sveikas. Pirmąsias 11 savo gyvenimo savaičių Ivy praleido ligoninėje, prižiūrint rūpestingiems gydytojams. Kai pakankamai sustiprėjo, buvo leista vežtis ją namo.

Dabar Laura prisipažįsta vis dar negalinti patikėti, kad visa tai išgyveno. Bet pasakodama savo istoriją, ji nori suteikti  ir kitoms tokio pat likimo moterims vilties ir stiprybės, einant į priekį, net kai tai jau atrodo neįmanoma.

„Stebuklų būna, – sako Dave‘as. – Mano žmona tikra didvyrė!“

Sunku net patikėti, kad moteris, patyrusi 13 persileidimų, pagimdė mergytę po novatoriško vaisingumo specialistės darbo. Profesorė Siobhan Quenby atrado du būdus, darančius įtakos pacientės gebėjimui turėti vaikų.

„Net ir dabar, praėjus devyniems mėnesiams, negaliu patikėti, kad ji iš tikrųjų yra mano“, – prieš kiek laiko sakė 35 metų Laura.

2008 metais moteris patyrė pirmąjį persileidimą. Ji teigė, kad kai tai įvyko trečią kartą iš eilės, suprato, kad  kažkas negerai.

Gydytojai patarė jiems toliau bandyti laimę, bet nutrūkus ketvirtajam nėštumui, sutuoktiniams buvo pasiūlyta nuvykti pas profesorę Quenby  į Koventrio universitetinę ligoninę ir Varvikšyro biomedicininių tyrimų skyrių.

Laurai buvo nustatytas antifosfolipidinis sindromas, vadinamuoju „lipnaus kraujo sindromu“, turinčiu įtakos persileidimams.

 

Jei negali susilaukti vaiko, nematė gyvenimo prasmės

„Mums buvo pasakyta, kad organizme yra per didelis folio rūgšties lygis, sukeliantis tokias pasekmes, – sakė Laura, kuriai  vis naujai užsimezgusi gyvybė nutrūkdavo po kelių savaičių. – Dalyvavome bandymuose, atlikome visus tyrimus ir išmėginome įvairius vaistus, tikėdamiesi, kad kas nors pavyks“.

Du nėštumai peržengė 12 savaičių etapą, tačiau pora 2015 ir 2017 metais prarado du sūnelius –  Gracesoną ir Leo.

„Tiesą pasakius, nežinau, kaip nepalūžau, – sakė Laura. – Vyras stengėsi išlikti stiprus, bet kai mes praradome berniukus, mačiau, kaip jis sunkiai tvardėsi. Tai buvo viskas, dėl ko gyvenau. Aš tiesiog pagalvojau, kad jei negaliu susilaukti vaiko, nematau savo gyvenimo prasmės“.

Pacientės placenta buvo ištirta, o rezultatai parodė, kad Laura taip pat sirgo lėtiniu histiocitiniu intervilozitu (CHI), dėl kurio organizmas kovoja su nėštumu.

„Nebuvau tikra, kad noriu bandyti dar kartą. Tačiau profesorė Quenby pasakė, kad ji sėkmingai padėjo moterims tai padaryti, – teigė Laura.- Maniau, kad jei yra šiokia tokia viltis, turėjau pabandyti dar kartą. Kalbėjau su Dave‘u apie tai ir jis jautė tą patį“.

Pacientei vartojant medikamentus gimdos gleivinei pagerinti ir kurie padėjo sustabdyti jos kraujo krešėjimą, natūraliai pastojo 14 kartą.

Kurį laiką Laura ir Dave‘as nėštumą laikė paslaptyje, bijodami patirti dar vieną persileidimą.

„Steroidai iš tikrųjų turi šalutinį poveikį, – sakė prof. Quenby. – Bet mes abi nusprendėme, kad verta dar vieną kartą pamėginti“.

 

Kūdikis gimė padedant cezario pjūvio operacijai

Po tiek tragedijų Laura ir Dave‘as teigė nedrįsę svajoti, kad šis nėštumas bus sėkmingas.

„Mes tikrai niekam to nesakėme. Buvo sunku tai išlaikyti, bet dar sunkiau dalintis. Aš tik galvojau, jei pasakysime žmonėms ir vėl patirsime nesėkmę“, – sakė moteris.

30 nėštumo savaitę Laurai nubėgo gimdos vandenys. Kūdikis gimė padedant cezario pjūvio operacijai, kuri pacientei buvo atlikta pagal bendrą anesteziją. Mergytė  svėrė vos 1,7 kg, maždaug tiek pat, kiek kalėdinis pyragas.

„Mano vyras  pirmiausiai parodė jos nuotrauką, kai pabudau po anestezijos“, – pasakojo laiminga mama, kurios dukra buvo tiesiai nugabenta į reanimacijos skyriaus naujagimių inkubatorių.

Tik po trijų dienų naujieji tėvai galėjo pamatyti savo naujagimę. Bet jie buvo įspėti, kad Ivy gali išsivystyti sepsis, bet ji ir toliau stiprėjo.

„Ivy nuo pat pradžių buvo kovotoja. Ji visą laiką ėjo tik į priekį“, – sakė Laura.

Praėjo du mėnesiai, kai prof. Quenby  pirmą kartą aplankė mergytę palatoje. „Džiaugiuosi, kad ji čia, bet tiesiog negalėjau jos pamatyti, kol nežinojau, kad jai viskas gerai“, – sakė gydytoja.

Po 11 savaičių, praleistų ligoninėje, sutuoktiniai Laura ir Dave‘as Worsley‘iai pagaliau galėjo grįžti su dukrele namo.

„ Lauros atvejis  yra naudingas ir pabrėžiamas kaip pavyzdys kitoms moterims, negalinčioms sėkmingai pastoti, – sakė profesorė Quenby. – Ko gero daugelis jos situacijoje būtų  nuleidę rankas, bet šis atvejis įrodo, kad reikia kovoti iki galo“.

Laura ir Dave‘as, gimus Ivy, surengė labdaros akciją ir surinko daugiau nei 1000 svarų, kuriuos paaukojo ligoninei.

„Labai svarbu mokėti išgyventi tai, ką išgyvenau aš, – sakė Laura, kuri ir toliau renka pinigus per „JustGiving“ puslapį socialiniuose tinkluose.-  Papasakojusi savo istoriją, noriu suteikti kitiems žmonėms vilties ir jėgų tęsti, net jei viskas atrodo neįmanoma“.

Socialinių tinklų nuotraukos