sniegopilys.lt
„Tinder“, „Badoo“ ir kitos pažinčių programos tapo įprasta mūsų gyvenimo dalimi, sutrumpino laiką, ieškant partnerio, su kuriuo norėtųsi praleisti vakarą ir net suteikia vilties susitikti su meile. Iš „Tinder“ ir „Badoo“ dailiosios lyties vartotojų sužinojome, ko jos ieško programose ir kas yra internetinės pažintys.
Per apklausą nustatė pagrindines norinčių susipažinti priežastis
Kada paskutinį kartą susipažinote gatvėje? Dabar tokios istorijos, kaip „susitikome parke, įsimylėjome ir susituokėme“, atrodo, kaip matytas siužetas kuriame nors romantiškame filme ar melodramoje. Tai gerai ar blogai? Priklauso nuo jūsų tikslo. Tačiau pažinčių programų vartotojų skaičius kasmet sparčiai auga. Populiariausi šiandien yra „Badoo“ (463 mln. vartotojų) ir „Tinder“ (57 mln. vartotojų).
Kodėl jie tokie populiarūs? „B2B International“ tyrimų bendrovė atliko 6458 internetinių pažinčių paslaugų vartotojų apklausą ir nustatė pagrindines jų susidomėjimo priežastis: nori papramogauti – 48 proc.; nori susirasti draugų – 41 proc.; maloniai praleisti laiką su įdomiu žmogumi – 24 proc.; nori rasti sau porą – 19 proc.; ieško sekso – 13 proc.; tikisi susituokti ir sukurti šeimą – 11 proc.; nori patikrinti, ar partneris (partnerė) yra ištikimi – 5 proc.; kita – 4 proc.; linkę apie tai nekalbėti – 12 proc.
Samanta, 28 metų
Pažinčių svetainėse pradėjau bendrauti prieš 10 metų, o „Tinder“ mano telefone jau ketverius metus. Nenaudoju jo nuolat, užsuku kas kelias savaites. Bet tai ne visada skatina pažintis: jei nuspręsite susirasti porą naudodamiesi šia programa, būkite pasirengę daug laiko praleisti rašydami žinutes, skambindami ir susitikinėdami.
Viena vertus, susipažinti per „Tinder“ yra patogu, nes gyvenime mes retai sutinkame 20–30 naujų žmonių per dieną. Kita vertus, man sunku vertinti žmogų tik pagal nuotraukas ir trumpą aprašymą. Bendrauti gyvai yra daug maloniau.
Dažniausiai renkuosi vyrus, nepublikuojančius profesionalių nuotraukų. Vaikinai, kurie užsisako fotosesijas, dažnai atrodo puikiai, bet, mano manymu, jie yra per daug užsiangažavę ties savimi ir nori, kad vien merginos jiems rodytų dėmesį.
Žinoma, net nežiūriu į anketas su neryškiomis, prastos kokybės nuotraukomis, memais ir agresyviais tekstais. Pamenate, neseniai merginos pravedė „flash mob“ kampaniją, kuriame parodijavo vyrus, skelbiančius nesėkmingas asmenukes ir ilgų reikalavimų potencialioms partnerėms sąrašą? Taigi, tai teisybė!
Jei palyginčiau savo patirtį prieš dešimt metų ir dabar, tai žmonės mažiau linkę vargintis. „Tinder“ sugadino. O kam stengtis padaryti įspūdį kad ir patinkančiam žmogui, kai yra daugybė kitų, ne mažiau įspūdingų profilių? Jei žinai, kad galima susipažinti su kuo nors geriau… „Tinder“ yra tarsi didelis prekybos centras, kurioje galima išsirinkti iš šimtų, jei ne tūkstančių variantų ir be didelių pastangų. Ir tai labai nuvertina bendravimą.
Žinoma, „Tinder“ yra įdomių ir patrauklių žmonių. Bet reikia peržiūrėti šimtus profilių, parašyti dar daugiau SMS, iškęsti dešimtis nuobodžių pasimatymų ir tik tada gali susitikti su norimu vaikinu ar vyru. Nedaugeliui žmonių pasiseka iš pirmo karto.
Jei vis dėlto nuspręsite susipažinti, nepamirškite atsargumo priemonių: nesidalykite asmenine informacija (telefono numeriu, adresu) prieš pirmąjį susitikimą, surenkite pirmuosius susitikimus viešose vietose, nesėskite į automobilį su nepažįstamais žmonėmis ir panašiai. Tai yra elementarios saugos taisyklės, kurios dar niekam nepakenkė.
Kristina, 25 metų
Vieną dieną, vartydama vieno leidinio puslapius, aptikau antraštę „Tipiško „Badoo“ vartotojo portretas“. Iki tol nebuvau girdėjusi, kas tai yra. Taigi, prieš porą metų mano telefone pasirodė „Badoo“ programėlė. Aktyviai ja naudojausi apie šešis mėnesius. Šis laikotarpis sutapo su mano atsigavimu nutraukus rimtus, penkerius metus trukusius santykius, todėl nesunku atspėti, kokio tikslo siekiau…
Per tuos šešis mėnesius nuėjau daugiau nei į 20 pasimatymų ir 90 proc. jų galėjo baigtis seksualiniais kontaktais. Taigi, galima sakyti, man dažniausiai „sekėsi“.
Tiesa, aplinkybės buvo skirtingos, buvo ir pakankamai juokingų. Pavyzdžiui, kartą sėdėdami bare su vaikinu – „Tinder“ vartotoju, sutikome bendrą draugą, kuris, kaip paaiškėjo, naudojo abi programas. Taigi, tas vaikinas papasakojo, kad buvo juokingas atvejis su miela mergina, kuri sekso metu pasiūlė nenaudoti kontracepcijos priemonių. (Matyt, ji žinojo, kaip elgtis, jei kas nors atsitiktų). O jo keisčiausias pasimatymas buvo su giliai intravertiška mergina, kuri visą vakarą neištarė nė žodžio, o jis, net būdamas laukinis ekstravertas, po keleto savo klausimų ir jos nebylių atsakymų, „pavirto akmeniu“. Nepaisant to, antrasis pasimatymas kažkodėl įvyko, o trečiąjį jau buvo galima pavadinti ganėtinai sėkmingu.
Vaikinams, renkantis merginas, negalioja koks nors specialus kriterijus. Jiems viskas išeina gana intuityviai: patinka – nepatinka, įsimena – neužkabina ir panašiai.
Neslėpsiu, buvo atvejų, kai bandžiau užmegzti santykius per „Badoo“, bet suprasdama, kad ši galimybė netinka man, ištryniau programą. Kodėl? Tokiose programose žmonės dažnai „užsideda kaukes“. Ir net jei žmogus galų gale pasirodys geras, vis tiek paaiškėja, kad tai yra tam tikras nusivylimas, nes jūs jau spėjote susikurti atitinkamą vaizdą, bet lūkesčiai nepasiteisino.
Bet įdomiausia tai, kad ten susiradau draugų… dvi merginas, su kuriomis vis dar bendraujame. Išeina, kad man nepriimtinas „Badoo“ padovanojo naujų draugų.
Dabar susipažįstu tik tiesiogiai ar per socialinius tinklus. Ten, be abejo, taip pat galima susikurti puikų įvaizdį, bet pridedant įrašus į „Instagram“ ar „Facebook“, vargu ar tai darysite tik dėl galimų santykių su kuo nors. Ir tai būtų pliusas tik tuo atveju, jei mergina neturi paskyros pažinčių programose. Vienaip ar kitaip, „Badoo“ ir „Tinder“ yra puikios galimybės intravertiškiems žmonėms poruotis. Juk yra daug puikių vaikinų ir merginų, kuriems sunku užmegzti pažintis gyvenime ir jų paprasčiausiai nepastebi. Programos suteikia jiems galimybę atsiverti ir žengti pirmą žingsnį nerizikuojant ir nedvejojant.
Tikiu, kad pažinčių programose galima rasti partnerį ir užmegzti ilgalaikius santykius, bet tai tiesiog ne mano formatas.
Viktorija, 21 metų
„Tinder“ įdiegiau maždaug prieš 2,5 metų, tačiau nesu labai aktyvi vartotoja. Aišku, anketą susikūriau norėdama užmegzti naujas pažintis, bet užsuku ten tik kas kelias savaites arba sulaukusi pranešimo
Į pasimatymus ėjau penkis kartus. Negaliu sakyti, kad nesisekė: susitikome, kalbėjomės, gėrėme vyną. Vis dėlto buvo vienas keistas dalykas. Kartą nuėjau į pasimatymą su vaikinu, sėdėjome bare, plepėjome, diskutavome – nieko neįprasto. „O, įdomus žmogus“, – pagalvojau. Tačiau įpusėjus antrai vyno taurei, netikėtai pajutau jo ranką ant kelio, atsainiai ir neįkyriai. Nukėliau ją, kaip ir viskas gerai. Po poros minučių situacija pasikartojo. Pirmojo susitikimo metu svetimos rankos ant kelių nebuvo mano plano dalis, todėl nusprendžiau atsisveikinti, tikėdamasi, kad gražiuoju pasuksime skirtingomis kryptimis. Nepaisant to, vis tiek manau, kad „Tinder“ galima rasti meilę. Turiu keletą pažįstamų porų, kurios susitiko ir iki šiol bendrauja.
Galvoju, kad dabartiniame pasaulyje pažinčių programos yra būtinos. Žmonės užsiėmę darbais, saviugda, amžinai skuba ir nėra pakankamai laiko net susitikti, tik prie telefono. Man atrodo, kad pagrindinis pažinčių programų ir svetainių pranašumas yra apribojimų ribos nebuvimas. Iš minusų pastebėsiu tik tiek, kad tiek internete, tiek ir pažinčių programose nesunku paslėpti savo tikrąjį „aš“.
Beje, kažkuriuo metu programėlę supratau kaip galimybę praktikuoti užsienio kalbas. Visur yra keistuolių, seksualių ir normalių žmonių. Bet pastebėjau, kad užsienietėms merginoms keliami tinkamesni reikalavimai. Pavyzdžiui, „aš noriu karalienės“ – tokių pareiškimų nėra. Tai, mano nuomone, būtų bent jau nemandagu.
Vaikinų nuotraukos, kur jie demonstruoja savo raumeningus torsus stambiu planu, memai – visa tai ne man. Bet visada atkreipiu dėmesį į skyrių „Apie mane“. Nes ten galima gauti daug informacijos apie žmogaus pomėgius, humoro jausmą arba suprasti, kad tai tikrai ne jūsų kandidatas. Informacijos trūkumas taip pat gali atbaidyti (išeina, kad neturi ką pasakyti?).
Ashley, 23 metų
„Tinder“ buvo pirmoji ir vienintelė programa, kurią naudojau. Draugė patarė įdiegti, kai jai pradėjau skųstis, kad nėra nė vieno normalaus vaikino mūsų mieste ir nėra kur susitikti. Ir po poros mėnesių nuėjau į pirmuosius pasimatymus…
Buvau keliuose pasimatymuose su 5-6 vaikinais. Pats pirmasis pasimatymas pasirodė nesėkmingas, vaikinas visą vakarą kalbėjo apie save, o aš vis galvojau, kaip galėčiau mandagiai išeiti. Kiti pasimatymai buvo visai nieko ir aš galų gale susipažinau su žmogumi, su kuriuo norėjau susitikti vėl ir vėl.
Prieš susipažindama pirmiausiai atkreipiu dėmesį į fotografijas. Ir esmė čia yra ne tik išvaizda, bet ir socialinis statusas, kurį nesunku suprasti iš daugelio detalių. Pamenu, kad mane traukė nuotraukos, kuriose vaikinai darė ką nors įdomaus, net jei tai neturėjo jokio tiesioginio ryšio su manimi. Pavyzdžiui, jie žaidė futbolą su draugais arba keliavo po Aziją. Be to, tokios fotografijos padeda lengviau užmegzti pokalbį. Tai yra gali pradėti klausinėti apie futbolą arba keliones. Ir taip kartais aš parašydavau pirmoji, o kartais man.
Mane atbaidė profiliai, kuriuose vaikinai pateikė reikalavimų sąrašą. Pavyzdžiui: „Aš ieškau blondinės, kurios ūgis ne mažesnis kaip 170 cm, o svoris ne didesnis kaip 60 kg“. Jau labai grubiai. Kaip šitaip galima?..
Aš visada rekomenduoju „Tinder“ tiems, kurie turi ribotą socialinį ratą ir turi mažai socialinių kontaktų. Gerai pagalvojus, gana sunku sutikti žmogų, kuris tau patiktų ir kuriam tu patiktum. Reikia pripažinti, kad „Tinder“ suteikia galimybę susitikti su žmonėmis iš kito socialinio rato ir dažnai šalies, taip padidindama sėkmingo susitikimo tikimybę.
Vienintelį neigiamą dalyką, kuriuo norėčiau pasidalinti, perskaičiau straipsnyje ir ištryniau savo paskyrą. Buvo rašoma, kad „Tinder“ naudoja diskriminacinį algoritmą, kuris sumažina jūsų profilio matomumą dėl tokių dalykų, kaip religija, tautybė ir lytis (pavyzdžiui, jei moteris sėkmingai dirba vyrų kompanijoje). Tačiau straipsnyje buvo rašoma, kad „Tinder“ atstovai ginčijo šį teiginį, pabrėždami, kad net jei tokių precedentų ir buvo, juos sukėlė tai, kas kitiems vartotojams atrodė patrauklu arba atstumiančiai. Jie neneigia, kad galbūt pasitaiko diskriminacija, bet kalti vartotojai, o ne algoritmas. Tai yra suveikė žmogiškasis veiksnys.
