Kodėl sovietmečiu kabino kilimus ant sienų?

Milijonų šeimų sovietiniame interjere buvo viena labai svarbi detalė – kilimas ant sienos. Kilimus kabino ant sienų ne tik žmonės, gaunantys geras pajamas, bet bent vieną jų turėjo ir nelabai pasiturinčios šeimos.  Kilimas ant sienos buvo neatsiejama interjero dalis. Bet kodėl tai buvo taip įprasta? Kodėl sovietmečio žmonės kabino kilimus ant sienų?

Deficitas buvo viena iš nuolatinių problemų

Šiuolaikiniame pasaulyje sunku įsivaizduoti, kad SSSR laikais buvo sunku ką nors gauti be „blato“. Kadangi nuolat trūko  daugelio ne tik importinių, bet ir mūsiškių  prekių. Kita vertus, kokybiškų buvo nedaug. Galiausiai, visada buvo  ir spalvų pasirinkimo problemų. Surasti ką nors tikrai įdomaus buvo kone neįgyvendinama užduotis.

Todėl žmonės ieškojo sprendimo. Pavyzdžiui, norėdami sutaupyti tapetų, užklijuodavo tik dalį sienos, tą, kuri matoma svečiams. Likusią dalį slėpė spintos, sekcijos ir… kilimai.

SSSR gyventojams deficitas buvo viena iš nuolatinių problemų. Tačiau jie didžiavosi sugebėjimu ką nors gauti, taip pat reikalingais ryšiais. Todėl buvo eksponuojama viskas, kas priklausė retiems dalykams ir kurių nebuvo galima tiesiog pasiimti ir nusipirkti. Tokiems dalykams taip pat priklausė rankų darbo kilimai, ypač turkmėnų ar azerbaidžaniečių. Atvežti juos iš pietų buvo atskira užduotis. Todėl tie, kurie su tuo sėkmingai susidorojo, dažniausiai kilimus iškabindavo labiausiai matomoje vietoje. Pavyzdžiui, svetainėje.

Beje, tokie rankų darbo kilimai buvo labai brangūs. Kaina galėdavo siekti iki 1500 rublių. (Kai tuomet vidutinis atlyginimas siekė 120 rublių). Taigi, sutaupyti tokiam lobiui nebuvo labai lengva. Užtat nenuostabu, kad kilimai dažnai buvo išdidžiai rodomi visiems.

Plonos sienos kėlė dar vieną problemą – prastą garso izoliaciją

Kilimai dažnai būdavo pakabinami  ir miegamajame virš lovos. Retas susimąstydavo, kad kenkia sveikatai, gulint šalia tokio „dulkių surinkėjo“.

Nors dauguma anksčiau apie tai net negalvojo. Žala nebuvo tokia akivaizdi, kaip nauda: tai ir puiki apsauga nuo šalčio. Sovietiniai pastatai turėjo plonas sienas. Todėl kilimas ant sienos padėjo apšiltinti namus.

Be to, plonos sienos kėlė dar vieną problemą – prastą garso izoliaciją: sovietiniuose butuose  nebuvo sunku  nugirsti apie ką kalba kaimynai. Kilimas ilgainiui tapo gera galimybė tiems, kurie norėjo pasislėpti nuo smalsių ausų.

Kilimai buvo ryškūs, įvairiaspalviai, minkšti ir purūs. Sovietmečiu baldai negalėjo pasigirti šiomis savybėmis. Todėl tokie produktai buvo suvokiami kitaip nei dabar. Jie tikrai suteikė jaukumo plikoms sienoms.

Dabar daugelis kilimus ant sienos suvokia kaip neskoningus ir praeities reliktus. Juk yra daugybė tapetų ir už prieinamą kainą. Taip pat seniai išspręstos ir  įvairios garso bei šilumos izoliacijos problemos. Be to, tapo žinoma apie „dulkių surinkėjo“ pavojus sveikatai. Todėl dauguma atsisakė sovietinių kilimų ant sienų.

Tačiau ne taip seniai pasauliniai prekės ženklai nusprendė grįžti prie šios idėjos. Jie ant sienų pradėjo kabinti minkštas drobes, taip suteikdami interjerui jaukumo.