sniegopilys.lt
Tikriausiai girdėjote, kad joga yra įdomi ir naudinga, bet nežinote, kodėl turėtumėte ją praktikuoti? Šiame straipsnyje aptarsime penkias pagrindines priežastis, kodėl verta užsiregistruoti į užsiėmimą ir pasinerti į savęs pažinimą atliekant asanas, kvėpavimą ir kitus jogos pratimus, rašo healthline.com.
1 priežastis: atsipalaidavimas
Joga – tai galimybė atsikratyti įtampos, kuri neišvengiamai kaupiasi kūne. Kasdieniame gyvenime mes susikūpriname, nekreipiame dėmesio į savo laikyseną, susisukame į „mazgą“ audamiesi batus ir daug sėdime. Visa tai sukelia raumenų spazmus ir diskomfortą, pasireiškiantį skausmu apatinėje nugaros dalyje, keliuose ir kakle. Joga mažina šią įtampą, atpalaiduoja kūną ir leidžia grįžti prie pagrindinės padėties: kai apkrova skirtingoms stuburo dalims pasiskirsto tolygiai, raumenys grįžta į normalų tonusą. Todėl po praktikos žmogus jaučiasi lengvesnis visame kūne: nepaisant didelio krūvio, būdingo daugeliui jogos stilių, po to jaučiamasi gerai pailsėjus ir visiškai atsigavus.
2 priežastis: kūno lankstumas ir jėga
Jogos praktika gali žymiai pagerinti lankstumą – ir tai ne tik špagato atlikimas. Dirbamos visos sritys: jogos metu atliekame judesius, kurie neįprasti kasdieniame gyvenime, gerindami kraujotaką visuose audiniuose. Dėl to galime pasikasyti nugarą ranka be lazdos pagalbos! O lankstumas reikalingas ne tik gražioms nuotraukoms, tokioms kaip „koja už galvos“. Lankstumas yra būtinas sąnarių sveikatai dabar ir ateityje.
Daugeliui joga tėra „sėdėjimas ant kilimėlio“. Jogos praktika apima daug pratimų, kurios įtraukia pagrindinius raumenis, stiprina kojas, sėdmenis, liemenį ir rankas. Kūnas tampa stangresnis ir stipresnis, padidėja ištvermė.
3 priežastis: atsparumas stresui ir ramybė
Užsiėmimo metu mes užmezgame ryšį su savo pojūčiais, užmezgame ryšį, kuris buvo prarastas dėl nesibaigiančio skubėjimo ir šurmulio. Susitelkdami į save ir procesą, sulėtiname tempą, atsikratome pašalinių minčių ir užsiimame savęs tyrinėjimu. Ir po kurio laiko pastebime, kad tapome ramesni, gebame tinkamai įvertinti situacijas ir esame mažiau linkę palūžti ar nervintis – atsiranda vidinė šerdis. Šis branduolys leidžia mums suprasti: aplink mus vyksta įvairiausi įvykiai, pasaulis neišvengiamai ir sparčiai keičiasi, bet tik mes patys pasirenkame, kaip į visa tai reaguoti – panikuoti, nerimauti ir trūkčioti, ar grąžinti dėmesį į dabartį ir mąstyti aiškiai.
4 priežastis: Kvėpavimas
Kvėpavimas yra tai, su kuo gimstame ir apie ką niekada negalvojame. Galbūt tik situacijose, kai sunku kvėpuoti arba nepakanka oro. Tuo pačiu metu kvėpavimas yra mūsų pagrindinis ryšys su gyvenimu, ir jogos praktikoje jam skiriama didžiulė reikšmė. Dusulys, kvėpavimo sulaikymas ir tiesi laikysena – tai nėra jogos praktika. Joga yra nuolatinis, nepertraukiamas kontaktas su kvėpavimu, sąmoningumas, kaip įkvepiate pilvu, krūtine, o tada iškvepiate, atlaisvindami erdvę savyje. Šis paprastas stebėjimas yra paprasčiausias ir prieinamiausias būdas kiekvienam suvokti save tuo metu. Sulėtindami kvėpavimą, padedame savo nervų sistemai nusiraminti – signalizuojame savo smegenims, kad viskas gerai, galime atsipalaiduoti ir nėra jokių pavojų. Tai svarbus įgūdis, galintis kardinaliai pakeisti mūsų gyvenimą: išmokę kvėpuoti jogos praktikoje, galime šį įgūdį perkelti toliau – kritinėse situacijose galime stebėti savo įkvėpimus ir iškvėpimus, kad išvengtume panikos ir sumažintume nerimą.
Pabandykite dabar įkvėpti suskaičiuodami iki 4, o tada iškvėpti suskaičiuodami iki 8. Skirkite šiam pratimui kelias minutes ir tada stebėkite, kaip keičiasi jūsų būsena. Reikia kuo labiau atsijungti nuo to, kas vyksta aplink jus, ir pasinerti į save.
5 priežastis: Pusiausvyra ir balansas
Jogoje yra atskiras pratimų rinkinys, vadinamas „pusiausvyra“. Tikriausiai esate susipažinę su kai kuriomis iš jų. Pavyzdžiui, mokykloje kūno kultūros pamokoje darėme „kregždės“ pozą – jogoje ji vadinama Virabhadrasana III. Tai sudėtinga poza, reikalaujanti visiško susikaupimo, koncentracijos ir pagrindinių žinių, kaip paskirstyti svorį ant atraminės kojos ir įjungti raumenis, kad išlaikytumėte pusiausvyrą. Įdomiausia: kuo stabilesnė jūsų pusiausvyra ant kilimėlio, tuo stabilesnis žmogus esate gyvenime. Mes mokome savo kūnus būti stiprius ir susikaupusius, bet iš tikrųjų to paties mokome ir savo protus: tampame labiau susikaupę ir nustojame perkratyti dėmesį nuo vieno dalyko prie kito. Tačiau atminkite, kad turėtumėte reguliariai praktikuoti jogą – ir tada jūsų gyvenimas pasikeis.
Pati pagrindinė pusiausvyra jogoje yra medžio poza . Tai sudėtingesnė pozos versija. Išbandykite ją dabar. Atsistokite tiesiai, tada perkelkite svorį ant dešinės kojos. Sulenkite kairįjį kelį ir pėdos padą remkite į atraminės kojos šlaunį arba blauzdą (niekada ne ant kelio!). Suglauskite delnus priešais krūtinę ir fiksuokite žvilgsnį į fiksuotą tašką priešais save. Įtempkite ir sutelkite kūną, sutelkite dėmesį į akimirką. Įsivaizduokite save kaip medį: atraminė koja yra šaknis, kuri tvirtai jus palaiko, o galvos vainikas – viršutinės šakos, siekiančios dangų. Nepamirškite simetriškai pakartoti pozos su kita koja.
Kuo joga iš esmės skiriasi nuo kitų fizinio krūvio formų ir kodėl ją renkasi milijonai žmonių visame pasaulyje? Atsakymas labai paprastas: joga suteikia lankstų ir stiprų kūną, harmonizuoja emocijas ir suteikia ramybės bei pasitikėjimo savimi.
“YouTube” vaizdo įrašas, stopkadrai
