Paauglių priklausomybė nuo žalingų įpročių yra viena didžiausių tėvų baimių, išvien su smurtu, paauglių savižudybėmis ir ankstyvu seksu.

Narkotikai yra jautri tema. Ko gero nedaug tėvų įsivaizduoja, kaip teisingai ir įtikinamai kalbėti apie juos su augančiu vaiku. Kaip bebūtų gaila, bet dabar narkotikai paaugliams yra prieinami nei bet kada. Norint juos išbandyti, net nereikia patekti į blogą kompaniją.

 

Tėvų strateginė klaida – slėpti nuo vaikų savo jaunystės klaidas

Narkotinės druskos yra laisvai parduodamos internete, jų reklama nudažytos sienos ir takai aplink dažną mokyklą. Esant tokiai situacijai, neįmanoma suvaldyti vaiko. Vienintelis būdas apsaugoti vaikus nuo narkotikų yra laiku kalbėtis su jais apie tai ir išmokyti jį saugotis blogų pasiūlymų.

Žinia, tėvai  linkę dažnai pagražinti savo santykius su vaikais. Todėl jie niekada neprisipažįsta padarytų klaidų savo jaunystės metais. Nors  ko gero dauguma dabartinių tėvų bent kartą gyvenime išgėrė taurelę alkoholio ir surūkė cigaretę.

„Jei suaugęs žmogus sako, kad niekada nieko nėra išmėginęs, greičiausiai jis tiesiog nenori to pripažinti.  Kai vaikai paklausė savo tėvų, ar jie nebandė nė vieno iš narkotikų, visi sutartinai  pasakė: „Ne“, –  sakė Harvardo medicinos mokyklos psichiatras dr. Wesley Boydas.

Jo įsitikinimu, tai yra tėvų strateginė klaida. Slėpdamas savo patirtį, tėvas nori parodyti, kad bet kokie narkotikai – blogas ir nepriimtinas dalykas. Tuo pačiu galvoja, kad pavyks „nutempti“ vaiką nuo šio žingsnio. Bet greičiau nutinka priešingai – taip gimdytojas nutolsta nuo vaiko. Nes jei vaikas kada nors  ir išmėgins narkotikus savo gyvenime, jis niekada neprisipažins tėvui.  Vaikas negali net įsivaizduoti, kaip prisipažinti motinai, kuri yra kone šventa, nes niekada nemėgino svaigiųjų medžiagų. Nors vaikas ir labai norėtų ateiti, pasakyti jai, paklausti jos nuomonės ir padiskutuoti.

„Todėl, jei tėvai ar kuris nors tėvų turėtų tokią patirtį, būtų teisinga sąžiningai pasakyti: „Taip, aš tai išbandžiau būdamas paauglys“, – teigė psichiatras, dr. Wesley Boydas.

Jo manymu, tai padėtų tėvams ne tik tapti artimesniais su savo atžalomis, bet ir užmegzti glaudų tarpusavio ryšį bei palaikyti abipusį pasitikėjimą.

Psichiatro teigimu, dabar pagrindinė prevencijos forma – pasakyti vaikams, kad narkotikai yra blogai. Tačiau tyrimai parodė, kad 30 proc. tokių „paskaitų lankytojų“ vėliau vis tiek išmėgina „uždrausto vaisiaus“ – narkotikų skonį.

 

Naudingiausia prevencija yra vaiko galimybė pačiam atsisakyti narkotikų

„Paaugliai yra eksperimentuotojai. Jie vadovaujasi smalsumu. Jų smegenys yra formuojamos taip, kad kas neleidžiama, draudžiama arba iš vis nekalbama, tas labiau traukia dėmesį ir skatina. išmėginti“, – tvirtino psichiatras, dr. Wesley Boydas.

Jo teigimu, labai sunku atsispirti, jei mintys  tik ir sukasi apie norimą dalyką. Pavyzdžiui: „Kaip blogai jaučiuosi be saldumynų. Kaip praeiti pro nuostabiai kvepiančius konditerijos gaminius ir nieko nenusipirkti“. Bet jam gerokai palengvės, jei pradės galvoti kitaip: „Ką aš galėčiau suvalgyti iš sveiko maisto?“. Tas pats ir su narkotikais. Kitaip tariant, daugeliui vaikų nebus veiksminga, jei tėvai ar kiti suaugusieji paaiškins jiems, kaip veikia narkotikai ir kokie jie pavojingi. Pirmiausiai tėvai turi išmokyti juos atsisakyti pasiūlymo išbandyti narkotines medžiagas.

„Man teko susidurti su prieštaringu, tačiau labai intriguojančiu vaikų narkomanijos prevencijos metodu. Viskas prasidėjo nuo prielaidos, kad jei narkotikai būtų kažkas nepaprastai blogai, narkomanų iš viso nebūtų. Kaip bebūtų gaila, bet narkotikai daro tiek teigiamą, tiek ir neigiamą poveikį. Žinoma, sudėjus visus šiuos pliusus ir minusus, pastarieji gerokai nusveria“, – pasakojo psichiatras. Anot jo, analitinės mąstysenos vaikui, kuriam reikia viską „pačiupinėti“ pačiam ir pasidaryti išvadas, labai vertinga objektyvi faktų pateikimo forma. „Bet aš tikrai neteikčiau informacijos tokia forma grupėje, kurioje vaikai skirtingi. Nes tikrai bus tokių, kurie nėra linkę į analizę, o elgiasi impulsyviai“, – teigė dr. Wesley Boydas.

Jo tvirtinimu, visuotinė bet kokio tipo naudingiausia prevencija yra vaiko galimybė pačiam atsisakyti narkotikų. Šis įgūdis naudingas vaikui daugelyje suaugusiųjų situacijų.

„Vaikai nemoka atsisakyti. Remdamasis patirtimi, dirbdamas su paaugliais, matau, kad sugebėjimas apginti savo „teritoriją“, savo „aš nenoriu“ yra tiesiog mūsų nelaimė. Aš jo klausiu: „O jei tavo geras draugas pasiūlytų parūkyti, ar sugebėtum atsisakyti?“. Žinote, ką jis atsakė? „Aš lygiai taip pat pasielgčiau, kaip ir mano draugas“.

Anot psichiatro, ta pati „schema“ taikoma ir lytiniuose santykiuose: mergaitė turi berniuką ir negali jam atsakyti, nes bijo prarasti jį.

 

Vaikas turi pats stengtis ištrūkti iš keblios situacijos

„Paaugliai labai retai žino, kaip ginti savo „teritoriją“, nepažeidžiant kitų žmonių interesų. Iškyla kažkokių kraštutinių idėjų, arba jie linkę sutikti, priešindamiesi savo pačių interesams.

Norint veiksmingai kovoti su šia blogybe tarp paauglių – padės ne pateisinimas, ne kaltų paieška, ne agresija, narkotikus pasiūliusio žmogaus atžvilgiu, o tiesiog tvirta ir savimi pasitikinti pozicija: „Ačiū, aš nenoriu“, – sakė psichiatras.

Anot jo, daugiau ar mažiau paaugliams padėtų atsisakyti šių blogybių, pasitelkus humorą. Vienas jo pacientų vaikų prisipažino pasakęs prekiaujančiam narkotikais: „Aš išbandžiau, patyriau šoką ir po to mane atgaivino jau reanimacijoje. O tas, kuris pasiūlė, dabar yra kalėjime“.

„Nors suaugusiam tai gali nuskambėti ir neįtikinamai, bet įsivaizduokite tokį pokalbį tarp 13-mečio ir 15-mečio paauglio. Neabejoju, kad tai gali gerai suveikti. Žinoma, yra ir švelnesnių formų, kai tiesiog pasakoma: „Aš nenoriu ir nemėginsiu. Viskas. Ir daugiau man nesiūlyk“. Šiuo atveju svarbu  nesivelti į diskusijas, nes paauglį gali ir įtikinti pasielgti kitaip“, – patarė psichiatras.

Anot jo, vaikas  turi pats stengtis ištrūkti iš keblios situacijos. Jis pats turi sugalvoti, kaip atsisakyti brukamų narkotikų. „Vaikų idėjos gali būti skirtingos, priklausomai nuo jų amžiaus ir charakterio. Vienaip ar kitaip, bet  jų pačių noras atsisakyti visada bus veiksmingesnis nei tas, kurį siūlo jam kas nors kitas“, – teigė dr. Wesley Boydas.

Specialisto manymu, daug svarbiau išmokti  padaryti tai (atsisakyti) žaismingai. „Tarkim, vaikai gauna kuriuos nors vaidmenis grupėje ar klasėje: vienas siūlo, kitas atsisako. Šis įgūdis pravers bet kurioje situacijoje: su cigaretėmis, su alkoholiu, su bet kuo“, – sakė psichiatras.

Anot jo, jei tėvai nerimauja, kaip apsaugoti savo vaiką nuo narkotikų, o mokykla nesuteikia reikalingų ir suprantamų įgūdžių šia tema, tada tuo užsiimti turėtų patys gimdytojai.

Dabar yra pakankamai programų, skirtų narkotikų prevencijai. Anot specialisto, labiausiai patikimos yra tos, kurias rengia UNICEF. Šios organizacijos psichologai su šiomis programomis dirba daugiau kaip 20 metų.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą