COVID-19 ir vaikai: 12 klausimų apie tai, kas kelia grėsmę ir kaip apsisaugoti (du vaizdo įrašai)

Statistikos duomenys rodo, kad vaikai yra mažiau jautrūs koronaviruso keliamoms grėsmėms, tačiau jie vis tiek gali užsikrėsti. Kol kas visos diskusijos baigiasi tuo, kad nors infekcija šiuo virusu gali būti mirtina pagyvenusiam žmogui, vaikui ši liga praeina daug lengviau. Kodėl virusas vaikus veikia kitaip nei suaugusiuosius? Ir kas gali kelti grėsmę vaikams?

Tačiau jau buvo keletas nerimą keliančių pranešimų apie sunkius atvejus, kai koronavirusu užsikrėtė vaikai. Šie atvejai, taip pat uždarytos mokyklos daugelyje šalių, griežtos socialinio pobūdžio priemonės priverčia tėvus susimąstyti apie savo vaikų saugumą.

1. Ar vaikai lengvai užsikreičia koronavirusu?

Taip. Kaip ir suaugusieji, vaikai, užsikrečia koronavirusu ir turi COVID-19 simptomų.

„Pandemijos pradžioje buvo manoma, kad vaikai neužsikrečia, tačiau dabar akivaizdu, kad jiems taip pat pavojinga ši infekcija, kaip ir suaugusiesiems. Tik vaikams tiesiog daug lengvesni plaučių simptomai“, – aiškina Oksfordo universiteto infekcinės pediatrijos ir imunologijos profesorius Andrewas Pollardas.

Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centras  šių metų vasario 20 dieną paskelbė duomenis, kad vaikai iki 19 metų amžiaus sudarė 2 proc COVID-19 atvejų, o amerikiečių tyrime, kuriame dalyvavo 508 pacientai, tarp užkrėstų vaikų nebuvo mirčių. Tuo tarpu sergančių šios grupės vaikų sudarė tik 1 proc.

„Galbūt virusas iš pradžių ėmė plisti tarp suaugusiųjų, nes jis buvo perduodamas darbo vietoje ir kelionėse, – teigė Sautamptono (JK) vaikų ligoninės, vaikų infekcinių ligų konsultantė  Sanjay Patel. – Dabar suaugusieji daugiau laiko praleidžia su savo vaikais ir mes pastebėjome, kad išaugo užkrėstų vaikų skaičius“.

Pasaulinė tendencija rodo, kad vaikai yra mažiau linkę užsikrėsti nei suaugusieji (ypač vyresnio amžiaus), tačiau gali būti, kad duomenis iškraipo tai, kad kai kuriose šalyse viruso tyrimus siūlo atlikti tik tiems, kurie patenka į ligoninę su ūmiais COVID- 19 simptomais. O tarp tokių žmonių yra labai mažai vaikų“.

„Aišku, užkrėstų vaikų yra daugiau, nei mes manome, – sako Patel. – Tiesiog mes netestuojame kiekvieno vaiko šalyje“.

2. Kuo vaikų užsikrėtimas koronavirusu skiriasi nuo suaugusiųjų?

„Didžiojoje literatūroje, kurią mes jau turime apie naująjį koronavirusą, yra vienas svarbus  pastebėjimas: net tie vaikai, kurie turi labai rimtų gretutinių ligų ir kuriems taikoma imunosupresinė terapija ar vėžio gydymas, serga COVID-19 daug lengviau nei suaugusieji, ypač vyresnio amžiaus“, – sako Andrewas Pollardas.

Anot jo, apskritai vaikai, užsikrėtę COVID-19, turi silpnesnius simptomus nei suaugusieji. Tačiau jau pranešta apie 12 metų mergaitės iš Belgijos ir 13 metų berniuko iš Londono mirtį. Tai jauniausios (mums žinomos) viruso aukos Europoje. Taip pat buvo pranešta apie 14-mečio mirtį Kinijoje.

Daugelyje šalių buvo uždarytos mokyklos, siekiant suvaldyti viruso plitimą.

Kinijoje atlikto  tarp vaikų COVID-19  tyrimų duomenimis, šiek tiek daugiau nei pusei užsikrėtusiųjų pasireiškė lengvi simptomai, tokie kaip karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, sloga, kūno skausmai ir čiaudulys.

Maždaug trečdalis turėjo plaučių uždegimo požymių, dažnai su karščiavimu, drėgnu kosuliu ir švokštimu, tačiau be dusulio ar kvėpavimo pasunkėjimo, kuris pastebimas rimtesniais atvejais.

Sautamptono universiteto pediatras konsultantas Grahamas Robertsas paaiškina: „Vaikams sergantiems COVID-19 daugiausia įtakos turi viršutiniai kvėpavimo takai (nosis, burna, gerklė), todėl jiems būdingi peršalimo simptomai. Virusas nenusileidžia į apatinius kvėpavimo takus, plaučius ir nėra gyvybei pavojingos pneumonijos, kaip suaugusiesiems“.

Remiantis praėjusių metų vasario mėnesio Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) misijos Kinijoje ataskaita, tik 2,4 proc. užsikrėtusiųjų yra 18 metų ir jaunesni. 2,5 proc. jų liga virto rimta forma, 0,2 – kritine.

„Nepaisant infekcijos, vaikams jokių simptomų nebuvo. Svarbiausias klausimas yra tai, ar daugumai užsikrėtusių vaikų yra labai lengvi simptomai, ar vaikai paprasčiausiai negauna viruso tiek, kiek suaugę žmonės“, – svarsto Patel.

3. Kodėl užsikrėtę vaikai koronavirusą įveikia lengviau nei suaugusieji?

„Šis virusas yra toks naujas, kad mes tiesiog dar nežinome“, – sako Grahamas Robertsas, kuris  vadovauja Astmos ir alergijos tyrimų centrui Niuporte, Didžiojoje Britanijoje.

„Viena iš galimų priežasčių yra ta, kad šiam virusui ląstelės paviršiuje reikalingas baltymas, kad patektų į vidų ir pradėtų savo destruktyvią veiklą. Akivaizdu, kad koronavirusas kaip vartus naudoja AKF-2 receptorius. Galbūt vaikai jo turi mažiau apatiniuose kvėpavimo takuose. Todėl pažeidžiami tik viršutiniai kvėpavimo takai“, – teigė jis.

Anot specialisto, tai gali paaiškinti, kodėl koronavirusu užsikrėtusių vaikų simptomai labiau panašūs į peršalimą. Koronavirusų pritraukimas prie ACE-2 receptorių buvo įrodytas laboratoriniais eksperimentais dar 2003 metais. Taip pat 2013 metais, atliekant naujų koronavirusų RsSHC014 ir Rs3367 (artimų, bet ne identiškų SARS koronavirusui), izoliuotų iš kiniškų šikšnosparnių, genomo tyrimus.

Gali būti ir kitas paaiškinimas. Turbūt esmė ne dėl vaikų, o dėl to, kad su amžiumi organizme vyksta pokyčiai, dėl kurių jis tampa labiau pažeidžiamas viruso. Tokie pokyčiai siejami su imuninės sistemos senėjimu, kuris silpnina organizmo galimybes kovoti su naujomis infekcijomis.

„Tačiau mes matome, kad net ir jauniems suaugusiesiems kyla didesnė rimtų ligų rizika nei vaikams. Taigi senėjimas yra neišsamus atsakymas“, – teigė Andrewas Pollardas.

Anot jo, vaikų imuninė sistema daugeliu atžvilgių skiriasi nuo suaugusiųjų, visų pirma todėl, kad ji vis dar formuojasi.

Vaikai, ypač lankantys darželį ar mokyklą, yra jautrūs daugybei naujų kvėpavimo takų infekcijų, ir tai gali paaiškinti padidėjusį antikūnų kiekį kraujyje, didesnį nei suaugusiųjų. Galbūt vaikų plaučių ląstelių paviršiuje yra mažiau baltymų nei suaugusiesiems ir virusas negali prasiskverbti.

„Labai gali būti, kad vaiko imuninė sistema gali geriau kontroliuoti virusą, lokalizuoti jį viršutiniuose kvėpavimo takuose, neleisti jam pakenkti daugiau ir pašalinti. Taip pat gali būti, kad vaikai, anksčiau užsikrėtę kitais keturiais koronaviruso tipais, yra iš dalies apsaugoti nuo pastarojo“, – pridūrė specialistas.

4. Ar vaikai, kuriems yra lengvi simptomai, gali perduoti koronavirusą kitiems?

Taip, jie gali. Ir tai yra didelė problema. Daugelis žmonių mano, kad vaikams negresia didelis pavojus, todėl nereikia dėl jų jaudintis. Taip, tai pasakytina apie vaikus, kurie neturi lėtinių ligų, tačiau suaugusieji tai pamiršta. Vaikai yra bene vienas pagrindinių visuomenės užsikrėtimo būdų.

Net jei virusas nesukelia tokių pat rimtų simptomų, kaip ir suaugusiesiems, vaikas vis tiek gali nešioti ir platinti COVID-19.

Koronavirusas perduodamas per tiesioginį asmeninį kontaktą per kvėpavimo lašus (čiaudint ir kosint) ir paliečiant virusu užkrėstus paviršius. Taigi vaikai gali lengvai platinti virusą ir perduoti jį kitiems, ypač savo šeimos nariams ir pagyvenusiems artimiesiems.

Štai kodėl labai svarbu uždaryti mokyklas, kad sulėtėtų pandemijos plitimas.

5. Ar panašus vaikų infekcijos plitimas pasireiškia ir kitų ligų atvejais?

Taip, tai atsitinka, pavyzdžiui, sergant gripo virusu. Vaikams gripas gali apsiriboti sloga, o suaugusiems ir pagyvenusiems žmonėms tai gali baigtis sunkia liga ar net mirtimi.

Prieš keletą metų Didžiosios Britanijos vyriausybė pristatė gripo vakciną vaikams. Tai buvo padaryta ne tiek siekiant apsaugoti pačius vaikus, kiek neleisti jiems perduoti viruso savo senyviems artimiesiems.

Tai pasakytina ir apie koronavirusą. Patiems vaikams COVID-19 rizika yra maža, tačiau rizika užkrėsti pažeidžiamus vyresnio amžiaus žmones, jau sergančius lėtinėmis ligomis, yra didelė.

6. Ar skirtingo amžiaus vaikai serga skirtingai?

Atrodo taip. Kinijos duomenys rodo, kad labai maži kūdikiai yra labiau pažeidžiami viruso nei kitos amžiaus grupės. Vienam iš 10 užsikrėtusių kūdikių buvo pastebėtos sunkios ar labai sunkios ligos formos, tačiau tarp vyresnių vaikų šis skaičius smarkiai sumažėja. Pavyzdžiui, penkerių metų ir vyresniems vaikams buvo pastebėti tik trys, keturi iš šimto ligos atvejų.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra labiau linkę sirgti sunkiomis formomis, nes jie turi silpnesnius kvėpavimo takus, nėra tokie stiprūs kaip vyresni vaikai, kad kovotų su pavojinga infekcija.

7. O paaugliai?

Paauglių imuninė sistema subręsta ir pradeda elgtis kaip suaugęs žmogus. Tai reiškia, kad jis ne taip veiksmingai kontroliuoja į organizmą patekusį virusą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad apie šį virusą  dar žinoma labai mažai, todėl mokslininkai daro tik prielaidas, bandydami suprasti, kodėl taip yra. Kinijos mokslininkų duomenimis, devynerių metų ir jaunesnių vaikų mirčių nėra, o tarp jaunesnių nei 19 metų (14 metų) mirčių tik viena.

Kovo 23 dieną Didžioji Britanija pranešė apie 18-metės (su gretutinėmis ligomis) mirtį nuo COVID-19, o  balandžio 1-ąją – apie 13-metį londonietį.

8. Ar COVID-19 yra pavojingas naujagimiams?

Taip. Nors pandemija vis dar plinta daugelyje planetos regionų, jau yra žinomi mažiausiai du patvirtinti naujagimių užkrėtimo atvejai – vienas Uhane, kitas Londone.

Kol kas nežinoma, ar vaikai užsikrėtė gimdoje, ar po gimimo. Abiem atvejais motinų COVID-19 tyrimai buvo teigiami.

9. Ar mes žinome, kaip koronavirusas veikia būsimą kūdikį?

Nedaug žinoma. Bet manoma, kad koronavirusas  gali sukelti persileidimus ir priešlaikinį gimdymą bei sulėtinti vaisiaus augimą, nors būsimoms motinoms, užsikrėtusioms COVID-19, tokie stebėjimai dar nebuvo atlikti).

Anot mokslininkų, nepaisant to, kad vaikai yra mažiau pažeidžiami koronaviruso, tačiau  tai nereiškia, kad jiems nereikia laikytis visų atsargumo priemonių.

Taip pat pranešama, kad tos išvados buvo pagrįstos atliktais dviem nedideliais tyrimais. Tačiau Didžiosios Britanijos sveikatos tarnybos įspėja, kad nėščioms moterims gresia sunkios ligos, jei jos užsikrėtė koronavirusu ir pataria joms imtis ypatingų atsargumo priemonių – socialinio atsiribojimo ir kt.

10. Kaip šeima gali apsaugoti savo vaiką nuo užsikrėtimo koronavirusu?

Kruopštus rankų plovimas ir paviršių bei daiktų, kurie gali būti paveikti viruso, dezinfekavimas yra pagrindiniai būdai užkirsti kelią tolesniam COVID-19 plitimui, kaip ir įprastas gripas.

Taigi, atsakingai laikykitės pagrindinių taisyklių. Jei esate gatvėje, viešoje vietoje, jokiu būdu nelieskite veido, kol tinkamai nenusiplausite rankų.

11. Ar šeima gali apsaugoti savo pagyvenusius ir pažeidžiamus narius nuo vaikų nešiojamo viruso?

Taip, bet tai nebus lengva. Iš trijų pagrindinių priemonių (kruopštus rankų plovimas, paviršių ir daiktų dezinfekavimas, socialinis atsiribojimas) tik paskutinę galima vadinti patikimu gynybos mechanizmu nuo ligų užkrėtimo. Šis metodas, žinoma, tinka ne tik vaikų platintojams, bet ir suaugusiems.

Duomenys rodo, kad vyresni žmonės, ypač tie, kurie jau serga ligomis, yra pagrindinė rizikos grupė. Todėl teisingiausia būtų – pašalinti vaikus nuo bet kokio kontakto su jais.

Be to, verta prisiminti: vaikų infekcija koronavirusu arba niekaip nepasireiškia, arba turi labai lengvus simptomus, tačiau jie vis tiek perneša virusą.

Koronaviruso plitimo sustabdymas priklauso ne tik nuo mokslo ir medicinos sėkmės. Tai priklauso nuo mūsų elgesio, nuo to, ar esame pasirengę jį pakeisti.

12. Kodėl taip svarbu kalbėti su vaikais apie COVID-19?

„Daug kalbama apie koronavirusą tarpusavyje, visuomenėje, žiniasklaidoje, tačiau tėvai turi padaryti vieną svarbų dalyką: pasakyti savo vaikui, kad jis nemirs nuo COVID-19. Labai svarbu, kad vaikai tai suprastų“, – pabrėžia Grahamas Robertsas.

Anot jo, visi pediatrai žino, kad vaikai bijo blogiausio, tačiau ne visada tai pripažįsta.

Todėl specialistas ragina visus tėvus nuraminti savo vaikus, įtikinti juos, kad beveik bet kokiomis aplinkybėmis jie sunkiai nesirgs COVID-19.

„Vaikai ir paaugliai jaudinasi dėl savo tėvų ir kitų šeimos šeimų, – sako Lennea Karlsson, Turku universiteto (Suomija) profesorė ir vaikų psichiatrė. – Turime jiems paaiškinti, kad dabar yra išskirtinės aplinkybės ir kad jei ne tai, mes nebūtume paprašę jų taip elgtis.  Todėl turime paaiškinti jiems, kad tokioje situacijoje reikia rūpintis visais, ne tik savimi ir savo šeima“.

 

 

“YouTube” vaizdo įrašai

parengta pagal nhs.uk