Rašytojos Jane Sanders patarimai tėvams: kaip apsaugoti vaikus nuo pedofilų arba ką jie turi žinoti nuo mažumės

„Svarbu išmokyti vaiką nuo ankstyvo amžiaus ne tik kaip teisingai pereiti kelią, bet ne mažiau svarbios žinios ir kaip jam apsisaugoti nuo blogų dėdžių“,  sako rašytoja Jane Sanders.

Tėvai turi įsitikinti, kad vaikas supranta žodžių „intymi sritis“ reikšmę

Anot jos, tėvai stengiasi kuo anksčiau paaiškinti vaikui, kaip saugiai elgtis gatvėse ar  prie vandens telkinių, bet vengia kalbėti su jais apie tai, kas susiję su kūnu, nes mamoms ir tėčiams tai dažnai sukelia sumišimą ir gėdą.  „Vengiant tokių pokalbių, gali sukelti labai liūdnas pasekmes, „atiduodant“ savo vaiką į pedofilų glėbį, – perspėja trijų vaikų mama ir rašytoja Jane Sanders, parašiusi daugybę knygų vaikams. Ji įvardijo pagrindinius dalykus, kuriuos turėtų atsiminti tėvai, besirūpinantys vaikų saugumu.

Jane Sanders manymu, pirmiausiai tėvai turi išmokyti savo vaikus teisingai įvardinti kūno dalių pavadinimus. „Kai tik mažylis pradeda kalbėti, labai svarbu, kad jis išmoktų teisingus kūno dalių pavadinimus, o ne jų juokingus pakaitalus, kaip kad mėgsta gimdytojai. Tarp jų ir lyties organų. Tai yra žodžiai „varpa“, „makštis“, „sėdmenys“, „krūtys“, „speneliai“ turėtų būti įprasti pavadinimai vaikams nuo mažumės. Paaiškinkite savo vaikui, kad šios kūno dalys priklauso intymiai sričiai. Todėl, jei kuris nors svetimas žmogus palies šias vaiko vietas, jis galės aiškiai pasakyti, kas nutiko“, – sako  vaikų rašytoja.

Anot jos, pirmiausiai tėvai turi įsitikinti, kad vaikas supranta žodžių „intymi sritis“ reikšmę.

Net ir po to vėl ir vėl  reikia aiškinti atžaloms skirtumą tarp „asmeninio“ ir „viešo“, pabrėžiant, kad asmeniška – tai yra intymus dalykas. Pavyzdžiui, tualetas yra intymi ir privati ​​erdvė, o virtuvė yra vieša erdvė, nes joje gali būti visi vienu metu.

Taip pat reikia paaiškinti vaikui, kam viską reikia pasakyti, jei jis jaučia, kad kažkas ne taip.

„Paaiškinkite savo vaikui, kad niekas neturi teisės liesti jo intymių vietų ar paprašyti jų parodyti. Jei kas nors tai daro, tegul nedelsiant praneša savo tėveliams ar kitam patikimam suaugusiam žmogui.

Paaiškinkite vaikui, kad tą patį reikia daryti ir tuo atveju, jei kažkas paprašo paliesti jo intymias kūno vietas, jas parodo ar rodo bet kokius vaizdus – nuotraukas ar paveikslėlius – su tokiomis kūno dalimis“, – teigė J. Sanders.

Jos įsitikinimu, kai vaikui sueina daugiau nei treji metai,  pats laikas sukurti jam „apsauginį tinklą“. Tai yra nurodyti jam tris ar penkis suaugusius asmenis, pavyzdžiui, močiutę, tetą, vyresniąją seserį ar brolį, kuriais galima pasitikėti ir kuriems galima būtų viską papasakoti ir jie patikės. Tuo pačiu  bent vienas iš šių žmonių turėtų būti šeimos narys.

„Kalbėkite su vaikais apie įvairius jausmus  ir kaip jie pasireiškia. Aptarkite, ką reiškia būti laimingam, liūdnam, piktam ir panašiai. Pabandykite paskatinti vaiką kasdieniame gyvenime kalbėti apie savo jausmus. Pavyzdžiui: „Man buvo liūdna, kai nepriėmė manęs žaisti“. Tai padės jam tinkamai perduoti suaugusiesiems, ką jis jautė, kai kas nors netinkamai elgėsi su juo. Be to, leiskite savo vaikui aiškiai suprasti, ką reiškia „pavojus“ ir „saugumas“, – dalijo patarimus vaikų rašytoja.

Reikia paaiškinti vaikui, kad paslaptys būna skirtingos

Anot jos, taip pat verta aptarti, kuriose situacijose vaikas jaučiasi nesaugus. Pavyzdžiui, jei kas nors jį nustūmė nuo kalno. Ir ar saugu, pavyzdžiui, kai kartu skaitote knygą, sėdėdami ant minkštasuolio. Svarbu, kad vaikas suprastų jausmų, susijusių su pavojumi ir saugumu, skirtumus.

Ne mažiau svarbu aptarti, kas nutinka, kai žmogus jaučia pavojų. „Papasakokite vaikui apie pirmuosius pavojaus signalus, kuriuos išduoda kūnas. Tai yra pradeda smarkiai plakti širdis, gali susukti pilvuką, suprakaituoti delnai. Paprašykite jo pateikti tokių pojūčių pavyzdžių. Vaikas turėtų žinoti, kad pajutęs šiuos simptomus, jis gali apie tai pasakyti kam nors iš savo „saugumo tinklo“, – sako Sanders. – Svarbiausia, nuolat kartokite vaikui, kad visada juo tikėsite ir jis gali jums pasakyti  viską“.

Rašytojos teigimu, tėvai taip pat turėtų paaiškinti vaikui, kad paslaptys būna skirtingos. Vienas dalykas yra džiugi staigmena, pavyzdžiui, močiutės gimtadienio dovana. Ir visai kitas dalykas, jei  kas nors paliestų jo intymias vietas ir pasakytų, kad tai yra paslaptis. Vaikas turėtų žinoti, kad tokioje situacijoje jam nereikia saugoti paslapties, bet turi kuo greičiau apie tai pranešti kuriam nors „saugumo tinklo“ žmogui.

„Dažniau kartokite vaikams, kad jie niekada netylėtų, jei jaučia ką nors blogo. Paaiškinkite, kada yra normalu, jei kas nors paliečia jo intymias vietas. Pavyzdžiui, jei tai darytų gydytojas per apžiūrą vaikui susirgus. Bet vaikas taip pat turėtų žinoti, kad tokiu atveju kambaryje turėtų būti mama ar tėtis“, – sakė vaikų rašytoja.

Anot jos, tėvai tiesiog turėtų įkalti savo atžaloms į galveles, kad jei kas nors paliečia juos ir netoliese nėra tėvų, jie turi visas teises pasakyti „Ne!“ arba „Stop!“ ir bėgti nuo tokių, kiek kojos neša. „Paaiškinkite savo vaikui, kad jis yra „savo kūno šeimininkas“ ir visai neprivalo ką nors bučiuoti ar apkabinti, jei nenori. Taip pat paaiškinkite, kad visi turi asmenines ribas – nematomą erdvę, supančią kūną ir niekas neturi teisės jų pažeisti be leidimo“, – teigė rašytoja Jane Sanders.