Kaip nutraukti kilusį kivirčą ir pagerinti santykius su artimaisiais? Ar tikrai stengiatės vienas kitą suprasti? O gal norite, kad tik jus suprastų?..
Nežino, kaip turėtų būti geriau ir kaip to nedaryti
Ir dabar, žinoma, ne vienas jūsų ko gero sukluso norėdamas sužinoti šią didelę būties paslaptį: kaip padaryti, kad staiga pasaulis taptų pasakiškas, visi aplinkiniai taptų malonesni, žmonės nustotų blogai elgtis ir galų gale pasijustumėte esantis laimingas žmogus.
Iš tikrųjų čia nėra didelės paslapties. Viskas daug paprasčiau, tik kažkodėl žmonės nenori to priimti ir pritaikyti savo gyvenime. Užtikriname, tikrai nereikia bėgti pas kurią nors būrėją ar šamaną, mušti garsiai būgnus, nereikia keisti tikėjimo, nereikia lankyti kursų a la: „10 žingsnių, kaip sėkmingai užmegzti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis“.
Supraskite vieną dalyką: gyvenimas yra gražus ir stebuklingas. Ir tikrai turi pakakti visiems meilės, emocijų, draugystės ir taip toliau. Mūsų Visata turi begales galimybių ir yra pasirengusi jas paskirstyti kairėn ir dešinėn visiems. Tiksliau sakant, tas, kuris gali pasinaudoti šiomis galimybėmis, o ne praeiti pro kitus vien pasipūtusia povo eisena, tikrai pasieks savo. Tereikia šiek tiek laiko, įdėti pastangų ir būti kantriam.
Tarkime, iškilo problemų santykiuose su vaikais. Ar kada nors paklausėte savęs, kodėl taip nutiko? Nes jūs nuolat kankinate šį žmogų savo priekaištais, nurodinėjimais, lūkesčiais, noro perauklėti ar pamokyti. Bet nežinote, kaip turėtų būti geriau ir kaip to nedaryti. Jums nuolat reikia jį (vaiką) nugalėti, kažką įrodyti ir, atrodo, būti aukščiau jo: „Žiūrėk, koks aš svarbus žmogus! Jei manęs nebūtų, tu prapultum“.
Ir slapta, tuo pačiu metu klaidžioja mintys, kad viskas blogai santykiuose dėl to, kad vaikas jūsų neklauso ir esate nesuprasti. Todėl galvojate, kad belieka jį pakeisti ir gyvenimas sužibės kitomis spalvomis.
Ne, taip nebūna. Reikia pradėti nuo savęs: mokyti save, įsiklausyti į save, tobulėti ir daryti taip, kad net ir vienam su savimi tai buvo įdomu, šaunu ir sveika. Tada išnyks nuolatinės kovos su atžalomis poreikis.
Labiau rūpinkitės savimi ir savo tobulėjimu
Tas pats pasakytina ir apie vaikus. Mums atrodo, kad kiti turi geresnius tėvus, todėl jų vaikams, jūsų bendraamžiams, gyvenimas yra toks nuostabus. O jums atrodo, kad esate nelaimingas, likimo nuskriaustas žmogus. Mūsų „labiausiai mėgstami“ užsiėmimai yra ką nors gelbėti, padėti, mokyti, įsižeisti (tai yra šventa), įrodinėti ir panašiai.
Supraskite viena: tėvai yra tas pats vaikinas ir mergina, kurie kadaise susitiko ir užmezgė tarpusavio santykius. Ir jie davė tai, ką galėjo ir ką patys gavo. Bet jūs neturite nieko bendro su tuo. Dabar esate suaugę, turite savo galvą, savo kelią, savo stipriąsias puses ir savo energiją. Belieka tik tikslingai panaudoti visą šį turtą. Tai būtent jūsų turtas ir nesuskaičiuojama daugybė deimantų skrynių. Todėl labiau rūpinkitės savimi ir savo tobulėjimu. Darykite tai atvirai, sąmoningai, be jokių prieštaravimų ir nedarydami žalos kitam.
Tėvai irgi neretai „pamiršta“, kad vaikas darželį baigė seniai. Kodėl jūs nuolat bandote juos perauklėti, lyginti su kitais, perdirbti pagal save ir savo norų sąrašą? Iš tikrųjų jie turi savo laikmetį, savo pasaulį ir savo visuomenę. O jei kuri nors iš jūsų mama kažkada norėjote tapti aktore, tai imkite ir eikite į teatro mokyklą, bet neverskite to daryti savo vaiko, jei jis to nenori. Jis taip pat yra asmenybė ir turi savo svajones. Todėl už savo tokius „triukus“ galite prarasti savo vaikų pasitikėjimą ilgam, jei ne visam laikui. Juk tokiu būdu jūs mėginate pakeisti jų likimą, kad jie atsidurtų ten, kur jiems nepatinka.
Nešvaistykite laiko kontroliuodami savo vaiko gyvenimą
Todėl palikite vaikus ramybėje. Duokite jiems tik tai, ką tėvai turi duoti: palaikymą, rūpestį ir meilę. Likusius dalykus jie ras patys. Jie turi draugus ir moka su jais draugauti taip, kaip gali ir nori. Tai yra esmė. Kiekvienas jų turi savo poziciją gyvenime, savo vietą, savo charakterį ir mintis. Jums nereikia su jais konkuruoti, mėginti kažką įtikinti ar įrodyti.
Ar žinote, kodėl dažnai nesuprantate savo vaikų? Kadangi nenorite jų suprasti. Tiksliau, norite suprasti tik tai, kas jums patinka ir reikalinga…
Tarpusavio pasitikėjimas – tai tikėjimas kitais žmonėmis per savo tikrąjį „aš“. Įsivaizduokite, kaip nuostabu, kai nereikia nieko atsiklausti, nieko nelaukti, jei norite nueiti į kiną ar tiesiog pasivaikščioti parke. Todėl nešvaistykite laiko kontroliuodami savo vaiko gyvenimą, o tiesiog gyvenkite! Tada visada jausite ir išgyvensite kiekvienos dienos laimingą akimirką, mėgausitės bet kokiu oru, sąlygomis ir situacijomis, sugalvosite ką nors naujo, skaitysite, žiūrėsite (kad ir į lubas), juoksitės, jausite, užuot mėginus ką nors įrodinėti ir kovoti su tuo, kas jums nepatinka.
Ir žinote, kas nuostabiausia? Kai pirmiausiai rasite ryšį su savimi, tada bus daug lengviau atrasti artimą emocinį ryšį ir su savo artimiausiais žmonėmis – savo atžalomis. Juk kiekvienas žmogus nori pamatyti kitą žmogų tiksliai tokį, koks jis turėtų būti iš tikrųjų.
parengta pagal familyservicesnew.org