Rašytoja Peggy Orenstein: „Su paaugliais reikia daugiau kalbėti apie sekso malonumus, o ne apie rizikas“

„Daugelis tėvų yra tikri, kad jų paaugliai vaikai elgiasi dorai ir neužsiima intymiais dalykais. Iš tikrųjų situacija yra gerokai sudėtingesnė, ypač mergaitėms“, – sako knygų „Girls & Sex“ „(Mergaitės ir seksas“), „Boys & Sex” („Berniukai ir seksas“) autorė Peggy Orenstein. Anot jos, todėl tėvai turėtų dėti visas pastangas, norėdami suformuoti vaikų sveiką požiūrį į seksą ir kitus kūniškus malonumus.

Domina seksualinis suartėjimas, bet nepatiria malonumo

„Mes tik girdime, kad šiuolaikiniai paaugliai – labiausiai pasileidusi karta. Kad jie mylisi daug dažniau ir pradeda lytiškumą daug anksčiau nei ankstesnės kartos. Nustebsite, bet taip nėra. Jau keletą dešimtmečių vidutinis pirmojo sekso amžius „tradicine“ prasme yra 17 metų. Bet čia yra vienas svarbus žingsnis: turime nutraukti sekso traktavimą kaip tiesiog skverbimąsi. Seksualumas apima visus prisilietimus, bučinius, viską, kas susiję su potraukiu, malonumu, erotika. Paaugliams  reikia kalbėti apie visa tai, nes jie aktyviai praktikuoja oralinį seksą“, – sako knygų autorė.

Jos įsitikinimu, nesilaikant pagrindinių seksualinės sąveikos taisyklių: saugumo, sutikimo, pagarbos ir panašiai, galima sulaukti itin nemalonių pasekmių.

„Paauglės mergaitės, su kuriomis aš kalbėjau rašydama savo knygą, teigė, kad jas domina seksualinis suartėjimas, bet jos nepatiria malonumo. Šiuo atžvilgiu noriu pacituoti terminą „intymus teisingumas“, kurį įvedė Mičigano universiteto psichologė Sarah McCleland. Kaip ir klausimai apie namų ruošos darbų pasiskirstymą tarp partnerių, seksas yra susijęs su lyčių nelygybės, psichologinės sveikatos, ekonominės priklausomybės ir smurto problemomis“, – teigė rašytoja.

Anot jos, pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kas turi pirmas inicijuoti seksą? Mėgautis tuo? Kuris iš jų geras? Kaip kiekvienas partneris nustato, kas yra „gerai“?

„Heteroseksualios merginos, su kuriomis kalbėjau (lesbietės ir biseksualai turėjo kitokį vaizdą), gyvena „intymios neteisybės“ pasaulyje, kuriame jų malonumas, džiaugsmas, „aš jaučiuosi gerai“ sąvoka yra antraeilis ar trečiaeilis dalykas, į kurias jaunieji partneriai net neatsižvelgia. Kaip mama, moteris ir feministė ​​noriu, kad ši situacija pasikeistų. Knygoje sakau, pavyzdžiui, kad mamos „moko“ dukras gėdytis savo lytinių organų. Labai retai mes joms pasakojame apie klitorį, užtat daug apie menstruacijas ir nepageidaujamą nėštumą. Todėl dauguma merginų nežino, kaip įtikti partneriui, o vaikinų siūlymas pasimylėti dažniausiai apsiriboja oraliniu seksu. Nenuostabu, kad tada suaugusios moterys orgazmą patiria daug rečiau nei jų partneriai vyrai“, – tvirtina Peggy Orenstein.

Merginos mano, kad pasakyti „ne“ seksui  yra nepatogu

Knygų autorės manymu, tuo pačiu vyriškos lyties atstovai nori, kad merginos atrodytų ir elgtųsi labai seksualiai. „Bet kodėl, jei joms tai nepatinka? Kad būtų kažkieno sekso lėlė? Kaip tokioje kultūroje užaugusios merginos gali ginti savo interesus intymioje srityje? Kalbėjausi su daugeliu  labai protingomis ir ryžtingomis merginomis, bet jos kalbėjo apie tai, kaip sunku joms atsisakyti, kai vaikinai pradeda pokalbį apie seksą“, – teigė rašytoja. Anot knygų autorės, merginos mano, kad pasakyti „ne“ seksui  yra nepatogu. „Viena mergina papasakojo, kokias stiprias moteris ji turi savo šeimoje iš kartos į kartą, taip pat ir ją. Tada ji papasakojo apie savo vienkartinius seksualinius išgyvenimus – ne tokius geidžiamus, ne tokius malonius, pridurdama, kad visuomenė mato moterį pasyviame sekse, neišreiškiančiame savo norų ir poreikių. Tada prisiminiau, kaip ji apibūdino save kaip stiprią moterį tarp stiprių moterų. „Atrodo, niekas nesakė mums, kad „stiprios moters “sąvoka reiškia seksą“, – sakė ji. Taigi, problema yra ta, kad mokome mergaites būti aktyviomis, ryžtingomis ir mokėti ginti savo interesus viešojoje erdvėje, bet ne asmeniniame ar intymiame gyvenime“, – padarė išvadą rašytoja.

Anot jos, šis pokalbis privedė ją prie kitos minties: mamos nemoko  dukterų tinkamų atsisakymo ar atmetimo įgūdžių. Tai yra bet kuri mergaitė visada gali aiškiai ir suprantamai pasakyti, nes mergaitė nėra seksualinis objektas. „Bėda ta, kad mes kalbame apie seksą taip, tarsi mergaitės misija būtų tik iššūkis berniukui, jo sportinis pomėgis. Ir seksualinė prievarta taip pat yra persekiojimas, spaudimas, manipuliavimas. Kalbėjausi su psichologu, kuris mokė mergaites atmetimo įgūdžių. Mokymų metu psichologas pasitelkė virtualų vyrą. Net ir tos merginos, kurios laikė save labai ryžtingomis, pasidavė jo spaudimui. Jos galvojo, kad turi būti mandagios ir nenorėjo, kad jas laikytų neprieinamomis. Bet merginos turėtų žinoti: jei kas nors kėsinasi pažeisti jūsų ribas, nereikia su juo mandagiai elgtis“, – aiškino Peggy Orenstein.

Reikia aiškinti sutikimo sąvoką ir gerbti kitų žmonių ribas

Rašytojo manymu, seksualinės prievartos prevencijos klausimai turi būti išspręsti dar ilgai prieš pradedant merginoms lankytis vakarėliuose. Vadinamasis interakcinis mandagumas ir seksualinė prievarta dabar  taip pat paplitę tarp vidurinių mokyklų moksleivių. Seksualinis smurtas prasideda ne prievartavimu, o asmeninių ribų pažeidimu. Gerbti kito žmogaus ribas yra mokoma (arba nemokoma, deja) ankstyvoje vaikystėje. „Tarkim, jūsų vaikas pastumia kitą ir juokiasi, jam linksma, bet antrajam nepatinka ir jis sako: „Ne!“.  Jūs turite paimti  savo vaiką už rankos ir tvirtai pasakyti: „Tavo draugas / draugė / nepažįstamasis sako tau „ ne “. Kai žmogus sako „ne“, reikia sustoti! “ Štai taip reikia aiškinti sutikimo sąvoką ir mokyti bei gerbti kitų žmonių ribas“, – sako rašytoja.

Anot jos, tuo pačiu neverskite vaikų bučiuoti ir apkabinti artimųjų, jei vaikai nenori šio fizinio kontakto. „Tai yra jų kūnas, todėl nepriverskite jų susitaikyti su mintimi, kad jų mažas „ne“ kūno klausimu yra nereikšmingas ir gali kiti su juo daryti ką nori. Dabar vidurinėje mokykloje pristatoma sveikų santykių ir seksualinio sutikimo koncepcija, nesvarbu, ar tai būtų bučinys, ar oralinis seksas, ar įsiskverbimas. Tai yra lytinio švietimo pagrindas. Be abejo, norėtume, kad vaikai ne tik žinotų apsisaugojimo principus, bet ir taptų laimingais žmonėmis, kad mūsų mergaitės neturėtų ko gailėtis. Mes daug kalbame apie atsakomybę ir šiek tiek apie malonumą. Pavyzdžiui, Olandijoje tai yra du pagrindiniai taškai, kuriais grindžiamas lytinis švietimas šeimoje ir mokykloje: atviras kalbėjimasis su vaikais apie atsakomybę ir malonumą, o ne tik apie riziką“, – tvirtino Peggy Orenstein.