„Pirmųjų trijų minučių“ taisyklė, kurią turi žinoti visi tėvai

Kai tėvai šeimoje pradeda vykdyti „pirmųjų trijų minučių“ taisyklę, jie pastebi, kad santykiuose tai labai pasikeičia į gera.

Tėvai tiesiog paima vaiką už rankos, kalbėdami telefonu, ir sako „einam“

„Pirmųjų trijų minučių“ taisyklė – tai visada sutikti vaiką su tokiu dideliu džiaugsmu, tarsi susitiktum su draugu, kurio nematei daug daug metų. Ir nesvarbu, ar grįžote iš parduotuvės, kur nusipirkote duonos, ar grįžote iš darbo, ar grįžote iš komandiruotės.

Paprastai viską, kuo vaikas nori pasidalinti su jumis, jis „išduoda“ per pirmąsias susitikimo minutes ir būtent taip svarbu nepraleisti šio laiko.

Kaip elgiasi tėvai, kurie intuityviai laikosi „pirmųjų trijų minučių“ taisyklės. Pavyzdžiui, pasiimdami vaiką iš mokyklos, jie visada pritūpia jo akių lygyje, sutikę apkabina ir sako, kad pasiilgo. Kol kiti tėvai tiesiog paima vaiką už rankos, kalbėdami telefonu, ir sako „einam“.

Grįžę iš darbo, nedelsdami atkreipkite dėmesį į vaiką. Nusiaukite batus ir bėkite pas vaiką. Jūs turite tik keletą minučių atsisėsti šalia jo, paklausti, kaip praėjo diena ir išklausyti. Tik po to eikite valgyti ir žiūrėkite televizijos žinias. Jei tokiu būdu nekreipiate dėmesio į vaiką, jis visą vakarą sekios paskui jus, reikalaudamas bendravimo, dėmesio, meilės.

Tėvams ir vaikams posakis „leisti laiką kartu“ turi skirtingą reikšmę

Kartais kelios minutės nuoširdaus pokalbio vaikui reiškia daug daugiau nei visa diena, praleista su jumis, jei jūsų mintys buvo kitur. Tai, kad mes visą laiką skubame ir nerimaujame, tikrai nedžiugins mūsų vaikų, net jei tikime, kad tai darome dėl jų gerovės. Svarbu ne laikas, o emocinis artumas.

Tėvams ir vaikams posakis „leisti laiką kartu“ turi skirtingą reikšmę. Mat suaugusiems vaikams pakanka būti tiesiog su jais, kai jie ką nors daro namuose arba eina į parduotuvę. Tačiau vaikams „laiko kartu“ sąvoka yra žiūrėti akis į akį, kai tėvai atsisėda šalia jų, padeda savo mobiliuosius telefonus į šalį, neįtraukia jų į šimtus problemų ir jų visiškai neblaško pašaliniai dalykai.

Vaikas niekada nepasitikės, jei pajus, kad tėvų prioritetas bendravimo metu yra kažkas svarbesnio už jį.

Žinoma, tėvai ne visada turi laiko žaisti kartu su savo vaikais, tačiau tokiomis akimirkomis darykite tik tai, ko nori vaikas. Nesiūlykite jam savo laisvalaikio galimybių. Žinia, labai greitai bėga laikas ir jūs neturėsite galimybės susivokti, kaip greitai sūnus ar duktė užaugo. Todėl negaiškite laiko ir pradėkite su jais kurti pasitikėjimo santykius dabar.