sniegopilys.lt
Tylėjimas yra blogiausia lytinio švietimo forma. Tiksliau, jo nebuvimas. Mes, suaugusieji, visada galvojame: jie dar maži, jiems dar per anksti apie tai žinoti. Bijome, kad jei jiems pasakysime, sukelsime per anksti susidomėjimą. Ir apskritai mums gėda: kaip apie intymius dalykus kalbėtis su vaikais. Tėvai tikisi, kad mokykla pasirūpins lytiniu švietimu, o mokytojai rodo į šeimą.
Jų kūnai pradeda keistis anksčiau ir greičiau
Todėl, kol suaugusieji užsiėmę atsakomybės perkėlimu, vaikai patys gauna informacijos: iš interneto, iš pokalbių tarpusavyje ir (kas dar blogiau ir baugiau) iš kitų, mažiau drovių suaugusiųjų. Jiems susidaro klaidingos nuomonės apie seksą, saugumą ir kontracepciją. Rezultatas: ankstyvi abortai, paauglių motinystė, lytiškai plintančios ligos ir dėl to nerimo bei depresijos sutrikimai: baimė ir bejėgiškumo jausmas.
Mergaitės kenčia nuo to pirmiausia dėl to, kad jų kūnai pradeda keistis anksčiau ir greičiau. Tačiau berniukai taip pat jaučiasi sutrikę brendimo metu. Psichologų teigimu, kai paaugliai išsiugdo lytinį potraukį, jie negali tinkamai suprasti savo kūnų ribų, jau nekalbant apie kitų, dėl moralinio ir seksualinio švietimo stokos. Tai veda prie seksualizuoto smurto, baimės ir pasibjaurėjimo.
Taigi, kodėl reikia kalbėti su vaikais apie seksą ir kaip tai daryti teisingai?
Tėvai turėtų paaiškinti savo vaikams: viskas, kas vyksta brendimo metu, yra normalu – gamta mus tokius sukūrė, ir mes turime priimti, vertinti ir gerbti save. Seksualinė veikla iki pilnametystės yra nepriimtina medicininiu ir psichologiniu požiūriu, o po šio amžiaus seksas turėtų būti abipusiu sutarimu ir saugomas.
Visa atsakomybė tenka tėvams
Šiandien labai rimta problema yra ta, kad kai kurios mergaitės aplaidžiai žiūri į neapsaugotus lytinius santykius. Šiuo metu dažniausios infekcijos paauglėms mergaitėms yra ureaplazma ir mikoplazma, pradedant nuo 15 metų. Kalbant apie abortus, pasitaiko atvejų kai jie atliekami net 14 metų paauglėms. Vis dėlto dažnesnis reiškinys yra nėštumo nutraukimas 15–16 metų amžiaus.
Žvelgiant iš kitos pusės, mokytojas, su kuriuo neužmegzti pasitikėjimo santykiai, niekada neturėtų kalbėtis su mergaitėmis apie tokius intymius dalykus. Tai ne jų atsakomybė: mokytojas yra socialinio rato dalis, kur saugi riba yra 1,5 metro. Tačiau čia kalbame apie kūno ribas, tai yra, intymias – mūsų oda yra viena iš jų.
Žinoma, visa atsakomybė tenka tėvams. Kuo labiau jie atitolins šią temą, apsimesdami, kad apsaugo savo vaikus nuo priešlaikinio brendimo, tuo blogesnė situacija su ankstyvu nėštumu ir lytiškai plintančiomis infekcijomis.
Jau per vėlu pradėti apie tai kalbėti mokykloje. Dauguma vaikų turi išmaniuosius telefonus. Viską, ko nepasakėte savo vaikui namuose, jis sužinos iš bendraamžių ir „YouTube“. Ir negarantuojama, kad ši informacija bus tokios kokybės, kokiai jūs pritartumėte. Taigi geriausia nedelsti.
Psichologų teigimu, vaikas pradeda tyrinėti savo kūną nuo trejų metų ir maždaug tokio pat amžiaus supranta berniukų ir mergaičių skirtumus. Šiuo metu galite pradėti mokyti „kelnaičių taisyklės“ – niekam, išskyrus mamą, neleidžiama liesti intymių vaiko vietų. Kraštutiniais atvejais tai gali padaryti sveikatos priežiūros specialistas mamos akivaizdoje ir su jos sutikimu.
Galite pasiūlyti vaikui atitinkamos literatūros
Kitas etapas – miegojimas savo lovoje ir supratimo, kad nuogumas yra intymus momentas, ugdymas. Taigi, tėvas nebegali maudyti ar perrengti mergaitės. Tačiau geriausia, kai tik įmanoma, patikėti berniuko higieną jam.
Anot psichologų, maždaug penkerių metų mergaitės pradeda kalbėtis, pavyzdžiui, „Kai užaugsiu, ištekėsiu už savo tėčio. Žinoma, tai neturi nieko bendra su seksualizacija. Taip vaikas išreiškia norą amžinai atsiduoti savo širdimi brangiam suaugusiajam, prie kurio jaučia stipriausią prisirišimą. Tokioje situacijoje tėvai turi ramiai ir taktiškai, vartodami kuo neutralesnę kalbą, paaiškinti vaikui, kodėl tai neįmanoma.
Jei sunku kalbėtis tiesiogiai, galite pasiūlyti vaikui atitinkamos literatūros – šiandien yra daug leidinių šia tema, tinkančių visoms amžiaus grupėms.
Jei suaugusiųjų auklėjimas ar nesaugumo jausmas neleidžia jiems kalbėti paprastais terminais, pereikite prie medicininių terminų. Jūsų užduotis – perteikti savo vaikui, pavyzdžiui, apvaisinimo proceso apibūdinimą.
Nebijokite sugadinti savo vaiko, kalbėdami apie tai per anksti. Priešingai, jei jų anksti nešviečiate, ankstyvo seksualinio aktyvumo rizika ir visos su tuo susijusios pasekmės bus didesnės.
Būkite itin taktiški: atidžiai rinkitės žodžius ir stenkitės neigiamai nevertinti vaiko elgesio.
Venkite užduoti klausimus, kurie gali priversti jūsų vaiką pasijusti nejaukiai ar sugėdinti.
