sniegopilys.lt
Seksualinis vaikų išnaudojimas ir prievarta yra sunkus nusikaltimas, tačiau pats tokių bylų tyrimas gali būti atliktas taip, kad užuot ieškojus teisybės, tai virs vaiko ir visos šeimos kankinimu, rašo mk.ru.
Arinos laukė ir ginekologinė apžiūra
Advokatas ir psichologai prašė tyrėjos apklausas ir akistatas atlikti specialioje patalpoje – tokios patalpos, pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą, buvo skirtos būtent tyrimo veiksmams su vaikais, nukentėjusiems nuo smurto. Tai nedideli kambariai su šviesiomis sienomis, minkštais baldais ir žaislais, kur vienos iš sienų viduryje yra didelis vienpusis stiklas, pro kurį galima stebėti, netraumuojant vaiko, ir vaizdo kamera.
Arinos atveju, pravedant akistatą su įtariamuoju M. T., psichologams teko improvizuoti: mergaitė buvo pasodinta tyrėjos kabinete ne veidu į įtariamąjį, o šonu, ir uždengė ją skara, kad sukurtų barjerą tarp mergaitės ir vyro.
„Dažniausiai laikau už rankų nukentėjusią, o kai išsiplečia vyzdžiai, pradeda prakaituoti delnai, pasikeičia kvėpavimas, tada įspėju tyrėjus: „Baigiame, kitaip kils isterija, – aiškino psichologė. Bet vis tiek vėliau neretai verkia. Jai tai yra stresas“.
Advokatas Rinato Kantimirovo manymu, apskritai reikia vengti tokių akistatų. „Bet kokia akistata yra stresas, o čia sėdi dvylikametis vaikas, o priešais ją – suaugęs keturiasdešimtmetis vyras, žiūri į tave akis į akį. Bet kokiu atveju išsigąsta. Moralinis, psichologinis spaudimas labai stiprus, nenuostabu, kad vaikas tada turėjo sveikatos problemų“, – teigė jis.
Lygiagrečiai su apklausomis ir akistatomis Arinos laukė ir ginekologinė apžiūra. „Ten irgi labai ilgai mus apžiūrėjo, iš pradžių viena specialistė, paskui išėjo, iškvietė asistentą, vėl apžiūrėjo kažką kartu“, – sakė Irina.
Medicininė apžiūra (kurią Arina dar turėjo atlikti, nepaisant to, kad nuo nusikaltimo praėjo dveji metai) parodė, kad mergystės plėvė nepažeista. Ginekologė išvadoje atskirai pažymėjo, kad traumų nebuvimas dar nereiškia smurto nebuvimo praeityje.
Tyrimai tai patvirtino. 2004 metais buvo atliktas tyrimas su nėščiomis paauglėmis, įskaitant tas, kurios pastojo dėl smurto. Tik dvi iš 36 nustatė lytinių organų pakitimus. 2019 metais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 2 384 vaikai, patyrę seksualinę prievartą, parodė, kad tik 4 proc. buvo pakitimai.
Po ginekologinės apžiūros, išgirdusi daug kalbų apie mergystės plėvę, Arina paklausė savo globėjos: „Ar tiesa, kad praradus nekaltybę prarandama vaikystė? – ir labai apsidžiaugė sužinojusi, kad taip neatsitiko.
Jie taip pat nuvežė Ariną į įtariamų nusikaltimų vietą. Mergaitei reikėjo parodyti ir pasakyti, kur tuo metu stovėjo baldai ir kaip atrodė situacija.
Pagal įstatymą aukoms turi būti atlikta psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė
Dėl kito potencialiai traumuojančio tiriamojo eksperimento psichologai sugebėjo atsikirsti. „Pasiūlymas buvo toks – Arina turėjo paimti vaiko dydžio lėlę, o tada parodyti, ką jis su ja padarė.
Anot advokato, paprastai, kai gaunamas pareiškimas, tyrimo institucijos privalo patikrinti informaciją ir priimti sprendimą.
Dėl to, kad baudžiamosios bylos buvo pradėtos palaipsniui, būtinų tyrimo veiksmų skaičius automatiškai buvo padaugintas iš keturių. Pagal įstatymą aukoms turi būti atlikta psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė. Nepilnamečių atveju tai reikalinga siekiant nustatyti vaiko intelektualinio ir psichologinio išsivystymo laipsnį: ar jis atitinka amžių, ar vaikas sugeba teisingai įvertinti, kas su juo vyksta, ar yra linkęs fantazuoti, meluoti. Apžiūrą visada atlieka savarankiški ir su vaiku nepažįstami žmonės. Tada ir prasideda nuo išsiaiškinimo su vaiku, kas jam tiksliai atsitiko.
Ekspertai pabrėžė, kad Arina galėjo adekvačiai įvertinti, kas su ja vyko ir duoti parodymus. Todėl nematė priežasties nepasitikėti mergaitės parodymais. Tačiau Arinai buvo tekę atlikti tyrimus penkis kartus, su vis naujais specialistais. „Kadangi visos bylos vyko atskirai, ji turėjo duoti parodymus už kiekvieną atskirai, – sakė Irina Petrova. – Tada mes ėjome trečią, ketvirtą, penktą kartą. Ir pasirodo, kad vaikas kiekvieną kartą turėjo grįžti prie šios istorijos“.
Advokato Rinato Kantimirovo aiškinimu, visos bylos buvo pradėtos lygiagrečiai, kad būtų galima priimti kelis sprendimus dėl ekspertizių skyrimo, vienu ypu pasikalbėti su vaiku apie visus epizodus ir tiesiog padaryti penkias atskiras išvadas.
Arinos atveju pasikeitė penki tyrėjai – kartais jie tiesiog kaitaliodavosi vienas su kitu. Kadangi per tą laiką bylose buvo pasikeitimų, visiems reikėjo dar kartą išstudijuoti medžiagą. Tai turėjo įtakos bylų tyrimo eigai. Tėvų ir advokato teigimu, kelis mėnesius praktiškai niekas nejudėjo iš vietos. Mergaitė kiekvieną kartą turėjo aptarti detales su nauju tyrėju – kitaip tariant, su nepažįstamu vyru (tik kartą tyrėja buvo moteris).
Susidarė įspūdis, kad vaikas vėl buvo prievartaujamas
Per vieną iš apklausų tyrėjui taip ir nebuvo aišku, ar vienam iš vyrų tuo metu buvo erekcija, ar ne. „Jis paprašė psichologų užduoti jai šį klausimą. „Ar tavo dėdė turėjo tokį?“. Ir parodė pieštuką. Kai mergaitė linktelėjo. Tada tyrėjas paklausė: „Kokio dydžio buvo?“. Tada paėmė liniuotę ir vėl klausė: „Ar truputį trumpiau, ar šiek tiek ilgiau“. Man susidarė įspūdis, kad vaikas vėl buvo prievartaujamas“, – guodėsi Arinos globėja.
Anot jo, liepos mėnesį per vieną iš papildomų apklausų tyrėjas Arinos paklausė: „Ar kada nors matei nuogus besiprausiančius vyrus?“. Po apklausų Arinai teko dar kartą perskaityti savo parodymus ir pasirašyti kiekviename puslapyje. Pieštuku ji ištaisydavo tyrėjų paliktas gramatines klaidas, sudėdavo kablelius.
Negana to, po apklausų Arinos pažymiai mokykloje krito, o sveikata ėmė blogėti. „Iš pradžių pradėjo blogai girdėti, paskui matyti. Prieš tai buvome medicininės apžiūros. Net kai paėmiau ją iš vaikų namų, su ja viskas buvo gerai, – aiškino Irina Petrova. – Pradėjome iš naujo. O ten mums pasakė, kad tai dėl nervų“.
2019 metų birželį, kai šeima išvyko atostogauti, jiems paskambino ir buvo pasakyta, kad reikia pakartoti tiriamąjį eksperimentą, vykstant į nusikaltimo vietą. „Na, reikia, tai reikia“, – savo reakciją prisiminė Irina Petrova.
Tačiau tiriamojo eksperimento išvakarėse Arina nualpo. „Labai išsigandau. Pagalvojau: štai, ji mirė, buvo taip baisu“, – sakė moteris. Mergaitei buvo diagnozuotas protinis išsekimas, ji buvo paguldyta į ligoninę į neurologinį skyrių.
Gąsdina, kad ši istorija neturi pabaigos
Psichologės Jevgenijaus Vasiljevos tai nenustebino: likus dviem savaitėms iki nualpimo, specialistai atliko testus ir išsiuntė išvadą, kad vaikas atsidūrė ties nervinio išsekimo riba.
Psichologai laukė, kol Arina baigs visus tyrimo veiksmus, kad galėtų pradėti reabilitaciją. Tai neįmanoma padaryti, kol mergaitė per apklausas ir apžiūras vėl pasineria į prisiminimus. „Ant jos pyko, kad ji pradėjo pamiršti kai kurias smulkmenas, bet kai ką tikrai pamiršo. Turi teisę pamiršti. Be to, ji gyvena geromis sąlygomis, kur pagaliau ja pirmą kartą pasirūpinta. Ir ji turi tai, ko anksčiau neturėjo. Bet kiekvieną kartą vėl turi pasinerti į blogus prisiminimus“, – teigė globėja.
„Palyginti neseniai buvo paskutinė apklausa dėl vieno iš epizodų. Tiesiog kiekvienas žodis yra ištraukiamas iš jos kaip su žnyplėmis“, – savo ruožtu sakė advokatas.
Dar vasarą iškeltos dar dvi baudžiamosios bylos. Vienas iš vyrų per pirmąjį apklausas prisipažino, vėliau atsiėmė savo žodžiu, bet tai nieko nepakeitė. Dabar jis yra kalėjime. Kitas įtariamasis nuo tada gavo laisvės atėmimo bausmę už pasikėsinimą nužudyti.
„Esu labai pavargusi, ši istorija mane išsekino. Ir gąsdina, kad ši istorija neturi pabaigos, – sakė Irina Petrova. – Tai jau taip slegia. Kaip žmogus, kaip globėja, esu labai pavargusi“.
Regioninės visuomeninės globėjų šeimų organizacijos Tatarstane vadovės Svetlanos Jelakovos teigimu, tokios situacijos specialistus pastato į keistą padėtį.
Nusikaltimų prieš nepilnamečių seksualinę neliečiamybę skaičius nuolat auga. Vidaus reikalų ministerijos atstovas teigė, kad per pastaruosius penkerius metus jis išaugo beveik dvigubai, 42 proc. Pareigūnas patikslino, kad kas šeštas toks nusikaltimas padaromas šeimoje, o kas dvyliktas – tėvų, ir atkreipė dėmesį į „drastiškų priemonių“ poreikį.
