sniegopilys.lt
1993 metais balandžio 2 d. 10-metis Williamas Nesleris teisme turėjo duoti parodymus prieš Danielį Driverį, įvykdžiusį siaubingą nusikaltimą. Daugeliu atžvilgių piktadario likimas priklausė nuo berniuko liudijimo. Tačiau Williamas, dėl per didelio susijaudinimo, negalėjo tinkamai apibūdinti traumuojančios patirties. Todėl nusikaltėlis turėjo galimybę išsisukti. Tačiau berniuko motina Ellie Nesler negalėjo to leisti ir nusprendė pati pasiekti teisingumą.
Pirmoji merginos santuoka buvo nesėkminga
Mažai žinoma apie ankstyvą Ellie vaikystę. Tik tiek, kad ji gimė ir užaugo Džeimstauno mieste, esančiame šalia Siera Nevados kalnų. Šis atšiaurus ir nesvetingas regionas visada palikdavo vietos, įstrigusios laike, įspūdį. Dėl daugybės senų namų ir medinių pastatų ji ir šiandien naudojama kaip vesterno filmavimo aikštelė.
Ellie tėvas buvo kalnakasys, o mama – namų šeimininkė. Moteris su nerimu rūpinosi savo vaikais, tačiau kartu buvo gana griežta. Dėl šios priežasties Ellie nuo mažens buvo pripratusi prie fizinio darbo. Iš pradžių ji padėjo mamai tvarkytis namuose, o būdama 13 metų pradėjo papildomai užsidirbti pas kaimynus arba dėdės dirbtuvėse.
Apie pirmąją merginos santuoką žinoma tik tiek, kad ji buvo nesėkminga. Ir netrukus po skyrybų Ellie susipažino su Billu Nesleriu.
Billas, kaip ir jos tėvas, taip pat buvo kalnakasys. Ellie buvo ryžtinga ir tiesmukiška mergina, todėl ji pirmoji pasiūlė tuoktis vyrui. Jis mielai sutiko.
Pora susituokė 1982 metais, o po 10 mėnesių susilaukė pirmagimio Williamo. Tuo metu šalia miesto esanti kasykla ėmė nykti, todėl šeima nusprendė laimės ieškoti kitur.
Billą staiga ištiko „aukso karštligė“. Vyras buvo įsitikinęs, kad Liberijoje jie ras aukso. Ir, siekdami iliuzinių turtų, Nesleriai išvyko į Vakarų Afriką.
Ten gimė antrasis poros vaikas Rebeca. Šeima gyveno gana taikų ir nusistovėjusį gyvenimą, kol Liberijoje prasidėjo pilietinis karas.
Moteris nusprendė grįžti su vaikais į JAV, o Billas dar neskubėjo palikti aukso kasyklos, nes tikėjo, kad ras to, ko ieško ir jo šeima pagaliau gyvens gausiai. Taigi, jis liko Liberijoje. Praktiškai Ellie tapo vieniša mama su dviem vaikais.
Moteris su vaikais persikėlė į Sonorą ir apsigyveno priekaboje netoli Džeimstauno. Šeimos biudžetą sudarė socialinio draudimo išmokos ir moters atsitiktiniai darbai – malkų skaldymas ar valymas.
Beje, Džeimstaune gyveno jos sesuo ir mama, kurios padėjo vienišai mamai, atsidūrusiai keblioje padėtyje: atnešė jai maisto, drabužių, padėjo tvarkytis.
Be to, Ellie palaikė vietinės bažnyčios, kur ji eidavo kiekvieną sekmadienį, parapijiečiai. Todėl ji visada turėjo kam palikti savo mažus vaikus, jei rasdavo kad ir trumpą ar atsitiktinį darbą.
Ellie labai saugojo savo vaikus, todėl draugai jai suteikė slapyvardį „Mama Lokė“. Kai kurie netgi sakė, kad ji buvo pernelyg griežta ir rūpestinga.
Moteris neleido vaikams vieniems vaikščioti gatve, žaisti su draugais ir net dalyvauti jų gimtadieniuose. 5 metų Williamui tokie draudimai buvo nesuprantami, todėl jis pyko ant mamos.
Tačiau Ellie turėjo savo priežasčių. Jaunystėje ji vos netapo nusikaltimo auka. Jai per stebuklą pavyko ištrūkti iš užpuoliko rankų. Kai mergina viską papasakojo mamai, ji, pasiėmusi šautuvą, nuėjo pas nusikaltėlį. Ji liepė jam nešdintis iš miesto ir prigrasino jį nužudyti.
Tądien Ellie motina pasakė, kad tokioje vietoje kaip Džeimstaunas „kiekvienas turėtų sugebėti pastovėti už save, nes kartais pagalbos gali ir nesulaukti“. Šią pamoką mergina prisiminė visą gyvenimą.
Tačiau 1988-ųjų vasarą Ellie negalėjo atsispirti sūnaus įtikinėjimui ir sulaužė savo taisykles, leisdama Williamą į vasaros stovyklą, kurią organizavo bažnyčios bendruomenė.
Garsėjo kaip nepaprastai mandagus ir paslaugus vyras
Moteriai toks sprendimas vis dar kėlė abejonių, nes pirmą kartą ji leido vaiką likti pas nepažįstamus žmones. Per penkerius metus ji nė karto nesamdė auklės ir net neleido vaikams nakvoti ne namuose.
Tačiau „mama Lokė“ taip pat bijojo, kad jei persigalvos, sūnus ims jos nekęsti. Be to, ją nuramino mintis, kad stovykloje esančius vaikus prižiūrės bažnyčios nariai. Su daugeliu iš jų, įskaitant Danielį Driverį, kuris turėjo ten dirbti indų plovėju, ji buvo gerai pažįstama.
Tuo metu Danieliui Driveriui buvo 35 metai. Jis buvo aktyvus bažnyčios bendruomenės narys. Vyras neseniai grįžo į Džeimstauną prižiūrėti savo motinos. Jis garsėjo kaip nepaprastai mandagus ir paslaugus vyras, nuolat lankantis visas pamaldas. Danielis buvo toks religingas, kad beveik visur eidavo su Biblija po pažastimi, kurią galėdavo cituoti iš atminties.
Vyras mėgo leisti laiką su vaikais, ypatingą dėmesį skyrė išsiskyrusių mamų sūnums. Moterims patiko, kad Danielis bendrauja su jų vaikais, nes tokiu būdu jis užpildė tuštumą, atsiradusią dėl tėvo nebuvimo. Vyras puikiai sutarė su berniukais, lengvai su jais rasdavo bendrą kalbą. Tarp jo globotinių buvo ir Williamas Nesleris.
Pamaina stovykloje truko tris savaites. Vaikai buvo apgyvendinti mediniuose nameliuose po kelis žmones. Kiekviena diena buvo suplanuota – žaidimai, ekskursijos, maudynės upėje ir daug daugiau.
Williamas nekantriai laukė kelionės į stovyklą, svajodamas pabėgti nuo perdėtos mamos priežiūros, kad galėtų daugiau laiko praleisti su draugais. Jis buvo tikras, kad puikiai praleis laiką ir grįš namo laimingas bei pailsėjęs…
Tačiau viskas atsitiko visiškai priešingai. Iš kelionės grįžęs Williamas pasikeitė neatpažįstamai. Iš džiaugsmingo, pilno gyvenimo vaiko jis virto tyliu ir niūriu berniuku.
Susirūpinusi Ellie bandė padaryti viską, kad išspręstų sūnaus problemas, tačiau, nepaisant įtikinėjimo, Williamas nieko nesakė mamai. Galiausiai ji nusprendė, kad tai vienas iš brendimo etapų, ir paliko jį ramybėje.
Tiesą iš berniuko „ištraukė“ jo teta Jeanette. Kartą Williamas liko nakvoti jos namuose. Berniukas ilgai negalėjo užmigti, o tada moteris jo paklausė, kas atsitiko?
Liūdnas berniukas nusprendė pasakyti jai tiesą su sąlyga, kad niekam apie tai nesakys, ypač mamai. Taigi, tapo žinoma, kad Danielis Driveris ne kartą išsivežė jį iš stovyklos į mišką ir …
Pedofilas uždraudė vaikui kalbėti apie tai, kas nutiko, grasindamas, kad priešingu atveju jis ateis į jo namus ir nužudys visą berniuko šeimą. Williamas šiuos grasinimus vertino rimtai, todėl kelis mėnesius niekam nepratarė nė žodžio.
Pasibaisėjusi to, ką išgirdo, Jeanette patikino berniuką, kad jo mama turėtų žinoti viską. Kai jie apie tai papasakojo Ellie, ji buvo sugniuždyta ir negalėjo sau atleisti, kad nesugebėjo suprasti, kas vyksta. Moteris nedelsdama pranešė policijai.
Paaiškėjo, kad Driverį jau vijosi panašių nusikaltimų pėdsakai. Pirmą kartą dėl to jis buvo apkaltintas 1984 metais. Tačiau bylą nagrinėjantį teisėją užplūdo padėkos raštai iš vietos bažnyčios bendruomenės, kurios narys tuo metu buvo Driveris. Mat visi kaip vienas tvirtino, kad Danielis yra „sąžiningas, pamaldus ir padorus žmogus, kuris tiesiog nesugeba pakenkti kitam žmogui, ypač vaikui“. Taip kaltinamasis bausmės išvengė.
1986 metais Danielis susipažino su išsiskyrusia moterimis ir jos dviem mažais vaikais ir pradėjo su ja gyventi. Tačiau netrukus ji suprato, kad vyras labiau domisi jos 5 metų sūnumi nei ja. Motina paklausė vaiko, ar jis nebandė jį „paliesti“. Išgirdusi teigiamą atsakymą, ji iškart išvarė jį iš namų.
Taigi, policija suprato, kad prieš juos buvo serijinis nusikaltėlis, keletą metų veikęs skirtingose valstijose…
Danielis Driveris buvo suimtas 1989 metais Palo Alte ir netrukus buvo teisiamas. Procesas žadėjo tęstis kelerius metus, nes buvo labai mažai įrodymų prieš įtariamąjį.
Kad kaltintojų pozicija atrodytų įtikinamesnė, prireikė nukentėjusiųjų parodymų. Tačiau vaikinai taip bijojo susidurti akis į akį su nusikaltėliu, kad visi bijojo kalbėti apie tai, ką jis su jais darė. 1993 metais balandžio 2 d. atėjo eilė 10-mečiui Williamui Nesleriui.
Išsitraukė sesers ginklą ir paleido visas šešias kulkas
Berniukas, sėdėdamas vienoje salėje su kaltinamuoju, retkarčiais pažvelgdavo į jį su baime ir aiškiai išsigando. Driverio advokato klausiamas vaikas buvo sutrikęs ir beveik nieko negalėjo pasakyti. Taip kaltinamajam atsivėrė laisvė…
Ellie buvo pasiruošusi tokiam įvykių posūkiui. Ji žinojo, kad jos sesuo rankinėje nešiojasi revolverį. Taigi, kai Williamo apklausa baigėsi, ji išsitraukė sesers ginklą ir paleido visas šešias kulkas. Penkios iš jų pataikė į taikinį.
Ellie buvo nedelsiant surakinta antrankiais ir išvesta iš teismo salės. Tuo tarpu jos sūnų nuskriaudęs vyras buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau jo išgelbėti nepavyko. Maždaug po valandos jis mirė.
Iš pradžių moteris, nušovusi jį, buvo giriama kaip nacionalinė didvyrė. Žiniasklaida ją pavadino „motina Lokė, kuri įvykdė teisingumą“. Visi pabrėžė, kad Driveris jau anksčiau buvo apkaltintas panašiais nusikaltimais, o tai reiškia, kad jo mirtis yra „maža netektis visuomenei“.
Tačiau idiliškas Ellie įvaizdis netrukus išnyko. Paaiškėjo, kad nužudymo dieną moteris buvo apsvaigusi nuo draudžiamų medžiagų. Be to, ji prisipažino, kad ruošėsi nužudyti Driverį dvejus metus.
Vienaip ar kitaip, Nesler pripažino kalta dėl netyčinės žmogžudystės dėl stipraus psichinio susijaudinimo, o 1994-ųjų sausį buvo nuteista kalėti 10 metų.
1995 metų kovą ji davė interviu populiariame Oprah Winfrey šou. Ellie apgailestavo dėl to, ką padarė, bet pabrėžė, kad „neturėjo kitos išeities“.
„Visi suprato, kad Driveris greičiausiai bus paleistas, vadinasi, jis gali pakartoti savo nusikaltimus. Negalėjau susitaikyti su šia mintimi. Tai buvo mano pareiga“, – sakė Ellie.
1997 metais Ellie Nesler buvo paleista iš įkalinimo vietos pagal specialų susitarimą su prokurorais.
Ellie grįžo pas savo vaikus, kuriuos pastaruosius trejus metus augino sesuo. Vienas iš televizijos kanalų moteriai pasiūlė 110 tūkst. JAV dolerių honorarą už teisę filmuoti jos istoriją. Nesler sutiko.
Tačiau gautus pinigus Ellie viską iššvaistė pramogoms ir neapgalvotiems pirkiniams. Ir 2002 metais ji vėl atsidūrė už grotų. Šį kartą – dėl draudžiamų medžiagų laikymo.
2006 metais moteris vėl buvo paleista į laisvę. Deja, ji ja džiaugėsi neilgai, nes tais pačiais metais jai buvo diagnozuotas paskutinės stadijos vėžys. Ellie mirė po 2 metų. Jai buvo 56 metai.
