sniegopilys.lt
„Mirtis yra gyvenimo dalis, tačiau ji sukelia praradimo jausmą. Galvodami apie artimųjų mirtį ar apie savo mirtingumą, negalime nepaklausti: „Kas mums nutiks iškart po mūsų mirties“?“, – rašoma žinomo psichiatro Raymondo Moody knygoje „Life After Life“ („Gyvenimas po gyvenimo“.
Jo tvirtinimu, dar senovės rabinai ir viduramžių mistikai tai apibūdino kaip nežemišką egzistenciją, kurioje galima patirti nekūniškus pojūčius, kai jį pasitiko artimieji, maudėsi dieviškoje šviesoje, įgijo išminties, išlaikė paskutinį gyvenimo „egzaminą“ ir buvo apgaubti ramybe ir susitaikymu. Daugeliu atžvilgių ši sritis yra stulbinamai panaši į „beveik mirties patirtį“, kurią apibūdino žmonės, atsigavę po komos. Štai šešios jų patirtys:
- Nekūniškas pojūtis
Žmonės, pranešantys apie priešmirtinius atvejus (NDE), dažnai kalba apie nekūnišką pojūtį, tarsi būtų stebėję iš viršaus tai, kas vyksta žemiau. Pavyzdžiui, kaip gydytojai dirba su jų kūnais ar jų artimieji kalba šalia jų.
„Aš patyriau tarsi plaukiojantį pojūtį ir jaučiau, kad išeinu iš savo kūno, o kai atsigręžiau ir pamačiau save prie pat lovos krašto, nebuvo jokios baimės. Nė kiek nepasimečiau ir neišsigandau. Tai buvo tik ramus jausmas“, – rašo Raymondas Moody‘is.
- Susitikimas su mirusiais artimaisiais
Žmonės, kurie praneša apie priešmirtinius atvejus, dažniausiai kalba apie tai, kaip mirusieji artimieji ir draugai juos sutinka, pasveikina ir veda į šį naują pasaulį. Vienas komos būsenoje pabuvojęs žmogus pranešė matęs draugą, kuris, jo manymu, vis dar buvo gyvas. Tačiau pasveikęs sužinojo, kad būtent tada, kai jis buvo komoje draugas žuvo per avariją.
„Visi šie žmonės, kuriuos pažinojau iš praėjusio gyvenimo, bet kurie anksčiau mirė … mano močiutė ir mergaitė, kurią pažinojau dar mokydamasi mokykloje, daugelis kitų giminaičių ir draugų. Jaučiau, kad jie atėjo saugoti ar vesti mane teisingu keliu … tarsi grįžčiau namo, o jie būtų čia, norėdami mane pasveikinti “, – rašoma knygoje „Gyvenimas po gyvenimo“.
3.Pamato dievišką šviesą
Žmonės, kurie atsiduria komos būsenoje, išėję iš jos praneša pastebėję nežemiškai ryškią, šiltą, svetingą ir mylinčią šviesą.
„Aš žinojau, kad mirštu ir nieko negalėjau padaryti, nes niekas manęs negirdėjo … Iš pradžių jaučiausi labai blogai nuo viso to, bet paskui pasirodė ši tikrai ryški šviesa, kuri atidavė šiluma. Šviesa tarsi kalbino mane… Jaučiausi tikrai gerai – saugiai ir meilėje“, – rašoma knygoje “Gyvenimas po gyvenimo“.
- Įgyja išminties
Daugelis tų, kurie praneša patyrę klinikinę mirtį, kalba apie akimirksniu įgytą išmintį. Jie sugebėjo suvokti mintis ir sąvokas taip, kaip niekada negalėjo. Tarsi jų sielas būtų apribojęs žmogaus protas tol, kol išlaisvino iš fizinių smegenų apribojimų ir galų gale galėjo suprasti visatos paslaptis.
„Kelias minutes jaučiausi visažinis. Netikėtai viskas tapo aišku“- tai citata iš Kennetho Ringo knygos „Lessons from the Light“ (Šviesos pamokos“).
- Galutinai atsiskaito
Daugelis žmonių, patyrusių klinikinės mirties atvejus, pranešė apie tai, kad praėjo gyvenimo patikrą. Padedami savo pirminės esybės arba kitų dvasinių būtybių, jie pamato, kur suklydo ir ką galėjo padaryti geriau. Galutinė apskaita jiems buvo galimybė mokytis iš savo klaidų ir tapti geresniais.
„Kai pasirodė šviesa … jis pasakė: „ Jūs turite man parodyti, ką padarėte savo gyvenime? ” … Staiga grįžau į ankstyvą vaikystę … Nuo tada aš tarsi vaikščiojau nuo pat savo gyvenimo pradžios iki pat dabartinio laiko “, – rašoma knygoje „Gyvenimas po gyvenimo“.
- Atranda ramybę
Daugelis iš mūsų bijo net pagalvoti apie tai, kas nutiks jiems po mirties. Džiugina tai, kad žmonės, patyrę klinikinę mirtį, kalba apie tai, kad siela atsiduria ramybės, grožio ir meilės atmosferoje.
„Mane užvaldė nuostabiausi jausmai: ramybės, susitaikymo, ir visų rūpesčių dingimo jausmas“, – rašoma knygoje „Gyvenimas po gyvenimo“.
Anot knygos autoriaus Raymondo Moody‘io, šie pomirtinio gyvenimo vaizdai gali būti vertingos gyvenimo pamokos. Žmonės, kurie buvo komos būsenoje, dažnai sako, kad jiems buvo liepta grįžti į žemę, nes jie dar neatliko savo misijos. Jiems taip pat buvo pranešta apie naują jų gyvenimo tikslą: „Kai mane išsiuntė atgal, tai suteikė man … ryžto padėti kitiems žmonėms …“, – rašo knygos autorius.
Jo teigimu, tai liudija ir apie gyvenimo apžvalgos išgyvenimą kaip supratimą, kad galėjo padaryti kitaip ir geriau. Jie išmoksta geriau suprasti, kaip jų veiksmai ir elgesys paveiks kitus. „Grįžę jie turi skirtingus prioritetus ir jų gyvenimas įgauna naują prasmę. Kiekvienas iš mūsų turime galimybę šias pamokas integruoti į savo gyvenimą, net ir nesusidūrus su priešmirtiniais atvejais“, – rašoma knygoje „Gyvenimas po gyvenimo“.
