Kodėl yra svarbu pasikliauti tik savo intuicija?

Kuo galime pasitikėti mūsų greitai besikeičiančiame pasaulyje? Anksčiau, kai mus apimdavo abejonės, galėjome pasikliauti senoliais, žinovais, tradicijomis. Jie negailėjo patarimų ar vertino pagal tam tikrus vertinimo kriterijus, o mes juos naudojome savo nuožiūra. Jausmų srityje, moralės supratimu ar profesine prasme, iš praeities buvome paveldėję normas, kuriomis ir galėjome remtis, rašo scientificamerican.com.

Vienintelis kriterijus yra kriterijų nebuvimas

Tačiau dabartiniame pasaulyje  kriterijai keičiasi per greitai. Be to, kartais jie pasensta taip pat, kaip ir išmaniųjų telefonų modeliai. Mes nebežinome, kokių taisyklių laikytis. Nebegalime remtis tradicija, kai atsakome į klausimus apie šeimą, meilę ar darbą. Tai – precedento neturinčio technologinės pažangos pagreitėjimo rezultatas: gyvenimas keičiasi taip greitai, kaip ir kriterijai, leidžiantys jį įvertinti. Turime išmokti vertinti gyvenimą, profesinius siekius ar meilės istorijas nesinaudodami iš anksto nusistatytais kriterijais. Kalbant apie intuiciją, vienintelis kriterijus yra kriterijų nebuvimas. Kitaip tariant, sprendimų priėmimas nenaudojant kriterijų ir yra intuicijos apibrėžimas. Jame nėra nieko, išskyrus mano „aš“. Ir aš mokausi pasitikėti savimi. Nusprendžiu įsiklausyti į save. Tiesą sakant, aš beveik neturiu pasirinkimo. Kadangi senoliai nebeskelbia šiuolaikinių dalykų, o ekspertai ginčijasi tarpusavyje, man naudinga išmokti pasikliauti savimi. Bet kaip tai padaryti? Kaip išsiugdyti intuicijos dovaną?

Į šį klausimą atsako Henrio Bergsono filosofija. Turime išmokti priimti tas akimirkas, kai visiškai „esame savyje“. Norint tai pasiekti, pirmiausia reikia atsisakyti paklusti „bendrai priimtoms tiesoms“.

Žmogaus esybė yra susijusi su intuicija

Be to, reikia vengti visuomenės ar kokios nors religinės doktrinos priimtų nepaneigiamų tiesų, su tariamu „sveiku protu“ arba su profesionaliais metodais, kurie pasirodė veiksmingi kitiems, tačiau neleidžia naudotis intuicija. Taigi, reikia mokėti „išmokti“, pamiršti viską, kas buvo išmokta anksčiau.

Turėti intuiciją reiškia išdrįsti eiti priešinga kryptimi, nuo konkretaus prie bendro.

Antroji sąlyga, anot Bergsono teorijos,  yra nustoti pasiduoti skubos diktatūrai. Stenkitės atskirti svarbius dalykus nuo skubių. Tai nėra lengva, bet leidžia atgauti erdvės intuicijai: kviečia įsiklausyti pirmiausia į save, o ne į šūksnius „skubu!“, „greitai!“.

Visa žmogaus esybė yra susijusi su intuicija, o ne tik racionaliąja puse, kuri labai mėgsta kriterijus ir remiasi bendromis sąvokomis, o vėliau jas taikydama konkretiems atvejams. Turėti intuiciją reiškia  ne tik išdrįsti eiti priešinga kryptimi, bet ir išmokti išgirsti savo vidinį balsą.

Pavyzdžiui, kai žiūrite į kraštovaizdį ir galvojate: „Tai yra gražu“, jūs klausote savo intuicijos: pradedate nuo konkretaus atvejo ir leidžiate sau priimti sprendimus netaikant paruoštų kriterijų. Juk gyvenimo greitis ir beprotiškas kriterijų šokis prieš mūsų akis suteikia mums puikią galimybę išsiugdyti intuicijos galią.