Klinikinės mirties fenomenas: kas laukia savižudžių po mirties?

2014 metais Katrina  (vardas pakeistas) patyrė seksualinę prievartą. Ji negalėjo susitvarkyti su skaudžiais emociniais išgyvenimais ir ryžosi priimti baisų sprendimą – pasitraukti iš gyvenimo. Moteris nusprendė papasakoti apie tai, kas jai nutiko, praėjus ketveriems metams.

Ilgą laiką buvo viena tamsoje, kol tolumoje pasirodė šviesos dėmė

„Tai atsitiko po to, kai mane išprievartavo. Aš kentėjau nuo depresijos ir nekenčiau Aukščiausiojo. Galvojau, kodėl jis mane paliko nelaimėje, kai su manimi šitaip pasielgė. Mano gyvenimas tapo pragaru ir atrodė, kad nieko negali būti blogiau“, – sakė Katrina.

Anot jos, gydytojas išrašė tablečių nuo nugaros skausmo ir tuo viskas baigėsi. Vieną naktį paėmė ir išgėrė juos visus.  „Pajutau, kad mano kūnas atšalo, viduje stiprėjo skausmas, sunkėjo kvėpavimas ir darėsi vis silpniau. Tai buvo siaubinga. Supratau, kad mirštu. Ir tai mane labai išgąsdino, todėl pradėjau verkti  ir šaukti. Pajutau, kad aš ištrūkau iš savo kūno ir iškart atsidūriau juodoje tuštumoje. Po to pajutau tarsi mano kūnas plūduriavo tamsoje ir pamačiau, kad tai buvo apleista vieta. Po to kažkas  priėjo iš nugaros su žirklėmis ir nukirpo siūlą, jungiantį mane prie kūno. Supratau, kad miriau ir nebegaliu grįžti“, – dalijosi Katrina savo išgyvenimais.

Moters tvirtinimu, bet tuo metu mintys tapo tokios pat greitos kaip žaibas, o protas – skaidrus ir aštrus. Visi pojūčiai buvo paaštrinti. Ilgą laiką buvo viena šioje tamsoje, kol tolumoje pasirodė spindulys ir šviesos dėmė. Bandė judėti link jo, bet nepavyko. Pati šviesa Katrinai pasirodė zigzagu, chaotiškai ir greitai. Būtent tą akimirką suprato, kad šviesa yra esybė, kuri buvo grynai balta ir maždaug 2,5 metro aukščio. Jo akivaizdoje moteris jautė ramybę ir palaimą. „Tikiu, kad tai buvo angelas. Ir aš jaučiau, kad jis kažko laukia. Tada šviesos esybė dar kiek mirgėjo ir paliko mane“, – teigė moteris, išgyvenusi klinikinę mirtį.

Anot jos, po to pajutusi didžiulę baimę. „Niekada nesu patyrusi tokios baimės, nors išgyvenau daugybę sunkių dienų savo gyvenime. Baimė persismelkė  iki kaulų ir pradėjau drebėti.  Po to staiga pajutau nežmonišką šaltį, tarsi stovėčiau ant Everesto viršaus. Aš niekada nemėgau šalčio, o dabar jaučiau, kaip ledas mane tiesiog sustingdė ir ėmė deginti savo ilgomis ir aštriomis adatomis, kurios tarsi susmigo į kūną. Tada jas visas akimirkai kažkas išplėšė ir vėl susmeigė. Ir tai kartojosi vėl ir vėl, – pasakojo Katrina. –  Po to žaibas trenkė man nuo galvos viršaus iki kojų. Skausmas, kurį patyriau, buvo stipresnis už visus, kuriuos jaučiau gyvenime. Tai buvo šimtus ar net tūkstančius kartų skausmingiau nei tai, ką patiria žmogus, nes dvasinis kūnas yra labai jautrus“.

Suprato, kokie yra svarbūs žmonės, kuriuos ji gerbia ir myli

Anot jos,  tada galvojo apie savo ir artimųjų gyvenimą ir labai norėjo, kad jie išvengtų šios pragariškos vietos. „Ir tada pradėjau rėkti: „Aš nebegaliu daugiau! Aš einu iš proto, išleiskit mane!“. Bet išgirdau vien demonišką juoką. Tada kažkur netoliese atsirado būtybė, bet kadangi buvo tamsu ir aš nieko nemačiau. Tai buvo pats blogiausias mano girdėtas garsas. Tada akimirksniu grįžau į savo kūną“.

Katrinos tvirtinimu, tada jos kūnas pasikeitė ir pasidarė toks pat sunkus kaip akmuo. Negalėjo pajudėti ir įkvėpti. Tada ji sutelkė dėmesį į dešinės kojos didįjį pirštą ir mėgino jį pajudinti. Tai užtruko ilgai, bet galų gale jai pavyko šiek tiek pajudėti.

Atsipeikėjusi, ji jautė didžiulį silpnumą. Pradėjo pykinti ir ėmė vemti. Vėl apėmė mirtina baimė.

Moteris atsisakė vykti į ligoninę, nes bijojo, kad ją pririš prie lovos ir pradės girdyti vaistais. „Aišku,  aš negalėjau tada pasakyti, ką patyriau, nes būčiau išvadinta beprote ir išvežta į psichiatrijos ligoninę. Aš stengiausi užgniaužti prisiminimus apie tai, kas įvyko. Bet iš visos širdies tikėjau, kad Dievas egzistuoja ir kad prieš mirtį jis išgirdo mane. Kai  jis išgirdo mano šauksmą mirštant, išgelbėjo mane iš tos vietos, kurią galiu apibūdinti kaip pragarą ar išorinę tamsą, kuri minima Mato evangelijoje“, – teigė moteris.

Pergalvojusi tai, ką padarė, Katrina suprato esanti savanaudė ir nusprendusi palikti šią ašarų pakalnę, padarė siaubingą klaidą. Ji suprato, kokie svarbūs yra žmonės, kuriuos ji gerbia, myli ir būtų buvę labai neteisinga palikti juos raudančius ir išgyvenančius dėl jos mirties.

„Pinigai ir turtas neturi prasmės. Vienintelis vertingas dalykas yra jūsų santykiai. Supratau, kad turiu dažniau pasakyti artimiesiems: „Aš jus myliu“, – teigė Katrina.

parengta pagal nderf.org/Experiences