Kaip suprasti, kad žmogus „viduje tuščias“?

Genialusis Viljamas Šekspyras  yra sakęs, kad tikros emocijos yra tos, kurios iškyla konflikto metu. Kai žmogus rėkia, keikiasi, mojuoja rankomis ir net  paleidžia kumščius į darbą. Tai „viduje tuščio“ žmogaus, kuris gali nepajusti tikrų jausmų, požymiai.

Pradeda elgtis mažiau teatrališkai

Pirmasis  požymių yra situacijos eskalavimas. Žmogus stengiasi įtikinti kitus, ką jaučia ir dėl ko pyksta. Tai yra jo žaidimo dalis, bandymas manipuliuoti kitais.  Vienas pavyzdžių, kaip merginos bando mėgdžioti dainininkes prieš veidrodį. Jos bando pavaizduoti meilę, jausmus, kurių gyvenime nėra patyrusios, o emocijos būna nenatūralios ir juokingos.

Suaugęs žmogus,  mėgindamas įtikinti ar paveikti kitus, pradeda elgtis mažiau teatrališkai. Tačiau kalbose, žodžiuose jaučiamas tas pats patosas, nenatūralumas. Tai yra pagrindinis ženklas, kad žmogus nepatiria jausmų, kuriuos jis bando parodyti.

Antrasis – natūralus emocionalumas. Yra žmonių, kurių neįmanoma suvaržyti ir dėl kokių nors priežasčių gali pasakyti „koks malonumas“ ar „koks siaubas“, o tada neprisimena, kuo žavėjosi ir piktinosi. Jų emocijos greitai kyla, bet ir greitai išnyksta. Paprastai tokių žmonių  stiprūs jausmai atsiranda retai arba labai trumpai.

Dažniausiai toks emocionalumas yra arba blogų manierų požymis, arba nervų sistemos sutrikimas ir panašiai. Todėl žmogus gali būti suvokiamas kaip  perdėtai emocionalus, bet tuo pačiu viduje išlikti ramus ir šaltakraujis.

Tyla nėra beširdiškumo, abejingumo ženklas

Tikrą sielvartą, išgyvenimus sunku parodyti ir kine, ir gyvenime. Jie matomi iš vidaus, plonais potėpiais. Pavyzdžiui, kai šalta, žmogus vos pastebimai sugniaužia kumščius. O sielvartaujant jis tiesiog užsidengia rankomis veidą. Jis šią akimirką nerėks, nedaužys galvos į sieną ir nesiraus plaukų.  Jei emocija ryški, ji nėra stipri. Tai daugiau patosas, žaidimas viešumoje arba manipuliacija.

Labai retai kas išreiškia didelį sielvartą, kaip vaikystėje – riksmais, skandalais, trypimu kojomis. Tik labai stipraus streso būsenoje tokie žmonės gali  pradėti daužyti indus ar atlikti nenormalius ir neįprastus veiksmus.

Todėl tyla nėra beširdiškumo, abejingumo ženklas. Žmogus gali patirti labai stiprius jausmus netaręs nė žodžio, tyliai, nerimaujant ir drebėdamas iš baimės.

Lygiai taip pat, kaip jis gali būti stipriai įsimylėjęs, bet tylėti, bijodamas išsiduoti.

O tie, kurie bando puikuotis emocijomis, dažniausiai jų visai nepatiria arba išgyvena neteisingus jausmus, kuriuos bando parodyti ar pateisinti. Pavyzdžiui, pyktį ir nepasitenkinimą. Jeigu žmogus nėra labai piktas, tai jis tai išreiškia stipriai, įnirtingai. Bet jei pyktis labai stiprus, tai jis nepastebimas. Tik kumščiai sugniaužti, o šnervės išsiplėtusios.

psichologė Angelė Kazlauskienė