sniegopilys.lt
Neretai klinikinės mirties patirtis tampa fenomenalių gebėjimų pasireiškimų atspirties tašku. Būtent nelaimingas atsitikimas, įvykęs Annai Bogatai (Galliers), kai ji patyrė klinikinę mirtį, tapo lūžio tašku jos gyvenime. Ji pabudo kaip visiškai kitas žmogus, gebantis numatyti ateitį ir skaityti kitų mintis. Anna galėjo žmonėms pasakyti, kas jų laukia, įspėti mamą pasisaugoti arba apie netikėtų svečių atvykimą. Tačiau suaugusieji dar labiau nustebo, kai pamatė Anną kalbančią su gyvūnais, kurie jos įdėmiai klausėsi ir, panašu, suprato.
Ne visi buvo patenkinti Annos aiškiaregystės gebėjimais
Būsima garsioji mediumė gimė šeimoje, kurioje visada viešpatavo santarvė. Jos motina Lillian daugelį metų dirbo Lordų rūmų padėjėja parlamente. Mergaitės tėvas yra garsus kompozitorius.
Namuose ilgai niekas negalėjo patikėti, kad Anna – neįprastas vaikas. Nuo mažens ji galėjo numatyti ateitį, skaityti energijos srautus ir informaciją. Pirmieji mergaitės gebėjimai atsiskleidė sulaukus 3 metų. Mediumės mama Lillian prisimena, kad tą dieną smarkiai snigo, o jos dukra, atsirėmusi į langą, kažkodėl paklausė: „Mama, kur mano tėtis?“. Niekas negalėjo suprasti, iš kur toks klausimas galėjo kilti vaiko galvoje. Juk tėtis gyvena kartu. Mergaitė ne kartą uždavė šį klausimą mamai, bet atsakymo negavo.
Iš tikrųjų Annos biologinis tėvas paliko šeimą prieš daugelį metų. Tuo metu mergaitės tėvai gyveno Kanadoje. Kai Lillian išsiskyrė su vyru, ji su dviem mažametėmis dukromis grįžo gyventi į Jungtinę Karalystę pas savo motiną. Po to ištekėjo už kito vyro, kuris tapo Annos patėviu. Taigi, jau ankstyvoje vaikystėje Anna jautė ne kraujo ryšį su ją auginusiu žmogumi.
Nors ne visi buvo patenkinti Annos aiškiaregystės gebėjimais. Jos sesuo Nina dar ankstyvoje vaikystėje pradėjo vengti sesers ir laikytis nuo jos atokiau, bijodama keistenybių.
Tačiau mažoji Anna negalėjo kontroliuoti savo galios, daug kalbėjo apie tai, ką matė ir jautė – mirusiųjų sielas, dvasias, vaiduoklius. Bet tokie pokalbiai seserį gąsdino.
Be to, būsimoji mediumė nuolat sapnuodavo pranašiškus sapnus. Kai mergaitei buvo 8 metai, įvyko tai, ką ji buvo susapnavusi. Annos manymu, būtent šis įvykis žymėjo jos, kaip ekstrasensės, kelio pradžią.
Tai buvo pirmas kartas, kai Anna aiškiai pamatė mažos mergaitės dvasią. „Iš pirmo žvilgsnio mergaitė atrodė visiškai tikra, gyva, bet tada supratau, kad ji tarsi permatoma. Ji buvo apsirengusi taip, kaip žmonės rengėsi prieš daugelį metų. Mačiau visas detales. Kai atsisukau atsisveikinti, mergaitė buvo dingusi. Tik tada supratau, kad tai dvasia, o ne gyvas žmogus“, – pasakojo ekstrasensė.
Ši istorija nutiko mokyklos ekskursijos į Velsą metu. Tuo metu nė vienas jos bendraklasis netikėjo tuo, kas įvyko. Iš Annos juokėsi ir vadino ją ragana. Net artimi žmonės draudė merginai kalbėti apie tai, kas su ja vyksta, ir tikėti mistiniais dalykais. Mama net prigrasino dukterį neišsiduoti, neišsiskirti, o stengtis būti kaip visi kiti. Lillian labai nerimavo, kad dukra gali būti laikoma nenormalia, įtraukta į sektą ar paguldyta į psichiatrijos ligoninę.
Todėl moteris visais įmanomais būdais stengėsi atitraukti Annos dėmesį nuo tokių reiškinių. „Žmonės klaidingai mano, kad jei žmogus turi magišką dovaną, tai jam viskas šiame gyvenime lengva“, – sakė Anna Galliers.
Mėgino atvesti mylimąją į protą
Kai mergina tapo savarankiška, jai teko galvoti kur ir kaip susirasti darbą. Kadangi ji dažnai dirbo su rašymo mašinėle, norėjo tapti sekretore. Tačiau ne viskas klostėsi taip, kaip ji tikėjosi ir norėjo. Annai buvo labai sunku nuslėpti savo gebėjimus, nes matydavo vizijas, susijusias su kolegų ir draugų gyvenimais. Svarbiausia, negalėjo susilaikyti nepasakiusi, kas jų laukia artimiausiomis dienomis ir turėtų pasisaugoti kai kurių dalykų, norėdami išvengti bėdų. Nereikėjo ilgai laukti ir darbe apie ją ėmė sklisti daug įvairių kalbų.
Dirbdama sekretore, Anna susipažino su Collinu Galliersu, kuris vėliau tapo jos vyru. Aplinkiniai stebėjosi, kaip ji galėjo susieti savo gyvenimą su tokiu žmogumi. Collinas buvo visiška jautrios, jausmingos, nepaprastos Annos priešingybė. Galbūt todėl ir Collinui ne visada buvo lengva, nes jo žmona visada žinojo, kas nutiks rytoj. Nors Anna mylėjo Colliną, ji neskubėjo atskleisti jam savo aiškiaregystės gebėjimo paslapčių. Bet kai Anna „užsimiršusi“ perskaitė informaciją iš Collino senelio žiedo, suprato, kad jo mylima moteris gali matyti ateitį. Tačiau tai jį tik suerzino. Vyras bandė įtikinti save, kad tai tėra Annos lakios vaizduotės pasekmė. Keletą metų jis mėgino atvesti mylimąją į protą, „paversti“ ją paprastu žmogumi, nukreipti visas jos mintis į darbą ir kasdienį gyvenimą. Vardan meilės Anna ir pati mėgino perlaužti save, apsimetinėjo paprastu žmogumi, stengėsi negalvoti apie dvasias, vaiduoklius ir magiją. Dėl savo mylimojo moteris stengėsi ne tik atsikratyti savo gebėjimų, bet ir visiškai pakeisti gyvenimo būdą.
Kai šeimoje gimė dvi mergaitės – Gemma ir Stephanie, jos užėmė svarbią vietą Annos gyvenime. Būtent jų dėka ekstrasensė suprato, kad jos dovana yra Aukštųjų Jėgų dovana, ir negalima jos ignoruoti.
Anos Galliers šeimos bėdos prasidėjo, kai Gemmai buvo 6 metai. Motina nujautė, kad jos dukrelė susirgs sunkia liga. Netrukus taip ir atsitiko: Gemma susirgo kraujo vėžiu – leukemija. Mediumė žinojo, kad tik ji gali išgelbėti savo dukrą. Tuo metu vyras Collinas parodė savo tikrąjį veidą: bijojo ir vengė sunkumų, dingdavo iš namų kelioms dienoms, atsiribodavo nuo šeimos ir problemų. Ir tik Anna Galliers ėjo į priekį, palaikė dukrą, kovojo už ją iš visų jėgų. Kone kiekvieną dieną maldavo dvasių, kurios jai buvo suteikusios nuostabią dovaną, apsaugoti dukrelę, neleisti jai mirti.
Ekstrasensės prašymai buvo išgirsti. Bet kai ji iš karto pajusdavo, kai mergaitės gyvybė vėl atsidūrė pavojuje, prašydavo gydytojų peržiūrėti paskirtus vaistus, pakeisti gydymą. Dėl to, kad Galliers nepasidavė ir kovojo, po dviejų metų gydytojai pranešė motinai džiugią žinią: liga atsitraukė.
Tai buvo lūžio taškas Annos Galliers gyvenime. Po to, kas įvyko, moteris nenustojo bendrauti su dvasiomis, suprato, kad jos ją palaiko labiau nei jos pačios vyras.
Nusprendė nepasiduoti ir judėti į priekį
Annos dukterys žinojo, kad jų motina gali matyti vaiduoklius, valdyti energiją ir ją palaikė. Užtat Collinas stojo piestu prieš tokius žmonos pomėgius. Jis priekaištavo, kad moteris ne tik pati kraustosi iš proto, bet ir prikemša savo vaikų galvas šiomis nesąmonėmis.
Kai dukterys užaugo, moteris suprato, kad jos netrukus paliks namus, o ji liks viena su vyru, kuris jos nepalaikė. Anna taip pat suprato, kad dabar turi galimybę pakeisti savo gyvenimą.
Jau suaugusi ji užsidegė troškimu padėti žmonėms. Bet vis tiek galvojo, kad dar turi nepakankamai žinių. Todėl Anna skaitė įvairią literatūrą, studijavo didžiųjų vudu magų paslaptis.
Ir tada priėmė drąsų sprendimą – atidaryti savo biurą namuose ir priimti lankytojus. Ši veikla pamažu pradėjo nešti pelną. Moteris bandė paprasta kalba paaiškinti Collinui, kad šis darbas yra daug pelningesnis nei tai, ką ji dirbo anksčiau.
Iš pradžių Collinui patiko staigus pinigų antplūdis, tačiau po kurio laiko jis vėl pradėjo terorizuoti savo žmoną. Tačiau ji nusprendė nepasiduoti ir judėti į priekį. Sutuoktinio nuostabai, Anna padėjo policijai rasti svarbių įkalčių. Anną parodė per televiziją, kur pasakojo, kad būtent šios moters dėka Britanijos policijai pavyko išnarplioti ne vieną painų nusikaltimą.
Anna suprato, kad gali pati priimti svarbius sprendimus, kai 2005 metais Ukrainos STB televizijos kanalas pakvietė ją dalyvauti realybės šou „Ekstrasensų mūšis“. Anos dukros džiaugėsi už savo motiną ir palaikė jos norą dalyvauti laidoje. Tik Collinas, kaip visada, buvo prieš. Filmuojant „Ekstrasensų mūšį“, vyras įspėjo, kad jei Anna nedelsdama negrįš į tėvynę, jis pateiks skyrybų prašymą. Tuo metu aiškiaregė dar negalėjo įsivaizduoti, kad ji norės… likti Ukrainoje.
Šį kartą Anna nebijojo jo prarasti. „Na, gerai, padaryk tai!“, – pasakė ji.
Po skyrybų mediumė vėl grįžo į Ukrainą. Šį kartą ji buvo visiškai laisva ir žinojo, kad rado savo naujus namus. Ana Galiers sako, kad jos misija – padėti žmonėms.
Atrado savo dvasinius namus
Magiškame, istorija alsuojančiame Kyjivo mieste garsenybė britų aiškiaregė, mediumė Anna Galliers jaučiasi atradusi savo dvasinius namus. Apie tai, ji rašo savo knygoje „Only the Light: The true story of Celebrity British psychic kidnapped in Ukraine“
Po Annos dalyvavimo Ukrainos realybės šou „Ekstrasensų mūšis“, į ją pagalbos kreipėsi aukšto rango politikai, verslininkai, įžymybės ir tiesiog paprasti žmonės. Anna sako, kad viename iš ankstesnių savo gyvenimų ji buvo ragana ir buvo sudeginta ant laužo. Šiandien ji yra viena stipriausių pasaulio ekstrasensų, patekusių į penkių stipriausių Jungtinės Karalystės „Ekstrasensų mūšio“ lyderių sąrašą. Ji kalbasi su dvasiomis ir padeda žmonėms rasti teisingą gyvenimo kelią. Anna Galliers papasakojo ukrainiečių žurnalistams apie savo dovaną, reinkarnaciją, „Ekstrasensų mūšį“ ir pasaulio pabaigą, rašo chercherlafemme.ua.
— Kokia tokių laidų populiarumo priežastis? Ir kaip jos veikia žmones?
— Populiarumas atsiranda dėl to, kad kiekvienas žmogus turi daugybę problemų. Ir dauguma žmonių nuolat ieško ne trivialių būdų išbristi iš keblių situacijų. Ir, natūralu, jie kreipiasi į ekstrasensus, kurie gali padėti jiems rasti išeitį iš vienos ar kitos sunkios gyvenimo kliūties. Juk žmonės, kurie žiūri tokias laidas, turi galimybę pamatyti, su kokiomis rimtomis situacijomis susiduria kiti. Ir tai suteikia jiems galimybę kitaip pažvelgti į savo bėdas ir tinkamai įvertinti jų rimtumą.
— Kada supratote savo dovaną ir kaip ji pakeitė jūsų gyvenimą?
— Pirmasis suvokimas atėjo, kai man buvo aštuoneri, per mokyklinę ekskursiją. Įėjau į mažą trobelę ir pamačiau joje mergaitę, kuri buvo apsirengusi visiškai kitaip nei aš ir mano klasės draugai. Mūsų žvilgsniai susitiko, ir ji man nusišypsojo. Išeidama atsisukau atsisveikinti, bet mergaitė buvo dingusi. Aiškiai prisimenu savo jausmus: tą akimirką supratau, kad tai buvo ne gyvas žmogus, o dvasia. Nuo tos dienos prasidėjo mano regėjimai: galėjau matyti žmones, kurie jau seniai buvo išėję Anapilin. Patyriau daugybę išgyvenimų, kai, būdama už savo kūno ribų, galėjau stebėti ne tik save, bet ir kitus iš išorės. Ir kaip kiekvienas vaikas, kuris auga ir tobulėja, nuėjau ilgą kelią, ugdydama savo dovaną ir pojūčius.
— Žmonės kreipiasi į jus su problemomis. Ar nesunku nuolat spręsti kitų žmonių problemas ir kaip apsisaugoti nuo neigiamos energijos?
— Dirbu su žmonių energija dar prieš jiems peržengiant mano namų slenkstį ir aiškiai suprantu, kaip veikia mano energija ir kaip galiu apsisaugoti nuo kitų žmonių neigiamos įtakos. Tikrai žinau viena: negalima bijoti. Baimė pritraukia neigiamus dalykus. Sąmoningai atsiriboju nuo savo lankytojų emocijų. Būtent mano atsiribojimas padeda man aiškiai matyti ir jausti visas priešais mane sėdinčio žmogaus problemas ir leidžia nepasiduoti jo emocijoms, o mąstyti protingai ir padėti jam.
— Bendraujate su žmonių, kurie paliko šį pasaulį, sielomis. Kiek tai pavojinga? Ir ar tai apskritai pavojinga?
— Kartoju, nesu įpratusi bijoti to, kas gali mane neigiamai paveikti. Lankiausi daugelyje namų, kur žmonės jautė neigiamos dvasinės energijos buvimą. Man teko dirbti tokiuose namuose, keičiant jų energiją. Per ilgus praktikos metus išmokau atsiriboti ir apsisaugoti nuo bet kokio negatyvumo. Apsaugos paslaptis paprasta: turite būti objektyvūs, o ne subjektyvūs, neprisirišti prie jokios realybės ir niekada nieko neteisti. Kai žmogus tik pradeda dirbti šioje srityje, daugelis dalykų, kuriuos jis patiria, yra ne jo kontroliuojami. Tai gali būti pavojinga, bet su laiku ir praktika ateina patirtis. Tada tampi savotišku energijų vadovu, nes gali jas kontroliuoti.
— Ar tikite reinkarnacija?
— Žinoma. Be to, kartais jaučiu ir matau savo pačios nugyventus gyvenimus. Galiu parodyti ankstesnius žmonių, su kuriais dirbu, gyvenimus. Tai nebūtinai įvyksta bendraujant, bet jei lankytojas paklausia, aš stebiu.
— Ar skeptikai kreipiasi į jus?
— Dauguma žmonių pas mane ateina a priori atviri, pirmiausia jie nori gauti pagalbos. Jei skeptikas ateitų, aš nė nemėginčiau jį kuo nors įtikinti. Niekada niekam nieko nebandau įrodyti. Žinau, ką jaučiu, girdžiu ir matau. Galiu būti tik savimi ir pateikti žmogui tiesą apie jį, kurią mačiau. Galiausiai, aš esu tik žmogus, turintis tiek teigiamų, tiek ir neigiamų savybių. Bet kiekviena diena yra naujas iššūkis, ir aš stengiuosi savo darbą atlikti kuo geriau ir niekada nesustosiu.
— Gyvuoja teorija, kad žmonės ateina į šį pasaulį mokytis, o kiekvienas gyvenimas yra pamoka. Ko išmokstama?
— Kantrybės. Tiesą sakant, nesu labai kantrus žmogus. Mano darbas išmokė mane pirmiausia pasitikėti savimi. Dirbdama su žmonėmis ir laikui bėgant pakeičiau savo požiūrį į tai, kodėl atėjome į šį pasaulį. Buvo laikotarpis, kai maniau, kad žmonės čia ateina patirti tam tikrų dalykų. Arba kažkas bando mus ko nors išmokyti arba priversti ką nors daryti. Tačiau šiame etape tikiu, kad mūsų siela, mūsų prigimtis šiame pasaulyje tik vystosi ir auga. Ir nesvarbu, ar esame geri, ar blogi. Esame čia tam, kad studijuotume ir, jei norite, šlifuotume savo esmę. Tai nesibaigianti kelionė per reinkarnacijų ratą. Ir kiekvieną kartą tampame vis geresni ir geresni…
— Kokias savybes reikia turėti norint tapti ekstrasensu?
— Viskas priklauso nuo tam tikro jautrumo lygio. Reikia būti atviru žmogumi. Taip pat labai svarbu, kad šią savybę duotų gamta. Tačiau nereikėtų manyti, kad vienas žmogus evoliucijos laiptais yra vienu laipteliu aukščiau už kitą. Tai tiesiog patirtis, kurią įgyja žmogaus siela. Viskas, apie ką kalbu, neturi nieko bendra su žmogaus fiziniu apvalkalu, o tik su jo siela, su jo esme.
— Kas skatina žmones lankytis pas ekstrasensus?
— Dauguma žmonių nori gauti patarimų, kuria kryptimi eiti gyvenime. Net ir savimi pasitikintys žmonės, atsidūrę kryžkelėje ar susidūrę su sunkiu gyvenimo pasirinkimu, ateina tiesiog tam, kad gautų patvirtinimą, jog juda teisinga kryptimi. Komercinis ir kompiuterizuotas gyvenimas, kuriame gyvename, atitolina mus nuo to, ką jaučiame. Pamiršome, kaip išgirsti ir įsiklausyti į savo vidinį balsą ir intuiciją. Ekstrasensai veikia kaip vadovai „pasiklydusiems“.
— Kaip manote, ar ateis pasaulio pabaiga?
— Manau tiesiog ateis laikas pokyčiams. Tiesą sakant, pokyčiai jau prasidėjo ir daug kas jau pasikeitė. Jei norite, šis laikotarpis yra natūralus etapas tiek žmonijai, tiek Žemės planetai. Visiškai akivaizdu, kad kataklizmų skaičius išaugo ir toliau didės. Komercinis pasaulis, kuriame gyvename, žlugs. Šiuo laikotarpiu žmonėms labai svarbu permąstyti savo vertybių sistemą. Suprasti, ko jie turėtų siekti, ir nustoti mąstyti materialiai. Kažkokia aukštesnė jėga stumia šiuolaikinius žmones į kitokią pasaulėžiūrą, ragindama juos daugiau galvoti apie savo sielą. Kiekvienas turės keistis… Viskas priklauso nuo to, koks nori, kas būtų šis kelias – sunkus ar lengvas…
