sniegopilys.lt
Ir vėl išgirdus šuns lojimą savo adresu, greičiausiai iškart pagalvojate: „Ar gali būti kas nors negerai?“. Šunys periodiškai aploja visus žmones. Bet ant kai kurių – tik dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių.
Ypač įnirtingai loja ant žmonių, apsvaigusių nuo alkoholio
Iš tikrųjų lojantis šuo dar nereiškia, kad jis pasiryžęs įkasti. Lodamas jis greičiau parodo savo baimę, o ne puolimo troškulį.
Bet savos teritorijos apsaugos instinktas gali suaktyvinti lojimo „funkciją“ ir nesvarbu, kad tai, pavyzdžiui, miesto gatvė. Tiesiog šuo šią teritoriją kažkodėl ėmė laikyti sava, o praeivius – svetimais.
Be to, šuo gali loti ant žmogaus dėl įgimto instinkto persekioti auką / grobį.
Kokie dar atvejai dažniausiai priverčia šunis loti? Žmonės, kurie viršija įprastą (šuns požiūriu) greitį. Tai dviratininkai, bėgikai ir net tie, kurie paprasčiausiai eina labai greitai. Žmonės, kurie vaikšto lėtai, šios reakcijos nesukelia.
Bet jei žmogus bėga, šuo nusprendžia, kad jis yra silpnas ir išsigandęs ir tada jis pradeda įnirtingai loti ir mėgina pasivyti žmogų. Tai yra persekiojimo instinktas. Tokiu atveju net katės dydžio šuo save laiko galingu baisiu žvėrimi.
Persekiojimo instinktas automatiškai įsijungia ir išsijungia: kai tik jūs sustosite, šuo iškart nustos loti.
Šunys įnirtingai loja ir ant žmonių, apsvaigusių nuo alkoholio (kitų medžiagų) ar sutrikus judesių koordinacijai. Šunis nepaprastai dirgina alkoholio kvapas, taip pat būdinga pakitusios sąmonės būsenos žmogaus eisena ir gestai. Mat jis elgiasi ne taip, kaip kiti žmonės, o tai yra įtartina šuns požiūriu. Išgėrę žmonės šunims sukelia baimę ir dirginimą, o kartais net ir įniršį.
Be to, šuo loja ant žmogaus, kuriam gerokai padidėja kraujospūdis arba po anestezijos. Mat tada žmogus eina svyruodamas, nenuoseklus ir jo žvilgsnis.
Taip pat šuo loja ant žmonių, kurie atrodo ir elgiasi keistai (žinoma, šuns požiūriu). Pavyzdžiui, ant klounų, animatorių su animaciniais kostiumais ir kitų „ne tokių kaip visi“.
Šuo taip pat gali loti ant praeivio, kuris gatvėje stovi su ausinėmis, staiga pakelia balsą ir aktyviai gestikuliuoja, tai yra mojuoja rankomis.
Šuo gali reaguoti į žmogaus kūno kvapą, pasikeitusį dėl ligos ar streso
Taip pat ant tų, kurie „kažkaip ne taip“ kvepia arba šuo užuodžia tai, kas jį domina.
„Kažkaip ne taip“ – tai yra neįprastas kvapas, gali būti aštrus ir nemalonus šuns nosiai. Pavyzdžiui, lakas, dažai, actas. Net kai kurie kvepalai gali turėti tokį poveikį.
O gal žmogus kvepia savo šunimi, su kuriuo lojantis šuo niekaip negali išspręsti teritorinių konfliktų? O gal tai, kuo kvepia žmogus, siejama su neigiama šuns gyvenimo patirtimi. Pavyzdžiui, kas nors jį spardė auliniais batais, o dabar tas žmogus eina tokiais pat.
Taip pat yra nuomonė, kad šuo gali reaguoti į žmogaus kūno kvapą, pasikeitusį dėl kurios nors ligos ar streso.
Neretai šunys loja ant šeimininko kaimyno dėl kvapo pokyčių ir prislėgtos nuotaikos, dėl kurių pasikeitė jo eisena ir veido išraiška. Kai kaimynas pasveiksta, šunys nustoja loti ant jo.
Bet jei kvepia kažkuo, kuo šuo domisi, pavyzdžiui, maistu, tada šuo loja maldaudamas, o ne agresyviai.
Galų gale lojimas šuniui reiškia daugybę emocijų, tereikia mokėti juos atskirti.
Bet tikrai šuo nepraeis ramiai pro žmogų, jei jis aktyviai rodo savo baimę. Kai kurie ramiai praeina pro šunis, o kai kurie iš tolo pradeda skubėti keliu, sustoja, keičia judėjimo trajektoriją, įsitempia, net pradeda aimanuoti ir panašiai. Tai yra tokie žmonės, ant kurių šunys dažniau loja.
Šunys gerai moka atskirti bet kokius baimės požymius, įskaitant kūno judesius, veido išraiškas ir žmogaus laikyseną ir tai gali lengvai paskatinti jį loti, net jei iš pradžių to ir neplanavo. Tai instinktas.
Ką galima patarti? „Nebijoti“ – žinoma, tai lengva patarti, bet sunku įgyvendinti praktiškai. Kiekvienas žmogus turi savo baimes, su kuriomis sunku susitvarkyti. Galima tik patarti stengtis nerodyti baimės: nežiūrėti į šunis su siaubu, nekeisti žingsnio tempo, stengtis išlikti ramiais, kad neišprovokuotumėte jų lojimo.
