sniegopilys.lt
Kas slypi už miego uždangos? Jeigu evoliucija numato, kad trečdalis gyvenimo praleidžiama nekontroliuojamai, teorijų yra labai daug – nuo mokslinių iki ezoterinių ir mistinių. Tačiau visos jos yra hipotezių lygyje. Ir nors yra akivaizdus atsakymas į klausimą: „Kodėl mes miegame?“, iki šiol miego tyrinėtojai atkakliai ieško paslaptingo biologinio galvosūkio sprendimo, rašo „Science News“.
Oneirologija – nauja mokslinės medicinos šaka, tirianti fiziologinę miego prigimtį, biocheminius ir evoliucinius mechanizmus, sapnų įtaką smegenų ir kūno veiklai. Ši mokslo šaka vienija neurologijos, psichologijos ir psichiatrijos bei smegenų mikrobiologijos sričių specialistus.
Dėl etinių priežasčių atliekami laboratorinių gyvūnų (žiurkių, triušių) tyrimai. Tačiau yra ir savanorių iš žmonių, kurie dėl mokslo pasiruošę kankinti save nemiga.
Poilsio kokybė priklauso ne tik nuo lovos ir miegojimui skirtų daiktų. Siūlome keletą faktų, kurie iš dalies paaiškina šio fiziologinio proceso prigimtį moksliniu požiūriu.
- Smegenys miega ar dirba?
Miego metu smegenys yra išjungtos. Bent jau ta jo dalis, kuri atsakinga už sąmoningą tikrovės suvokimą. Vis dėlto, ar žmogui miegant, jos irgi miega, ar dirba, vienareikšmio atsakymo nėra. Prietaisai nustato elektromagnetinių procesų susilpnėjimą, tačiau nepaisant to, smegenys aiškiai užsiėmusios kažkuo svarbaus. Kodėl? Yra kelios hipotezės.
Evoliuciniu požiūriu organizmui reikia pertraukos, kad sukauptų energiją ir išlauktų tamsaus paros meto, kuris gyvybei pavojingesnis nei dieną.
Pagal mokslinę teoriją, sapne smegenys „nuskaito“ vidaus organus ir juos pakoreguoja.
Amerikiečių psichiatras Alanas Hobsonas mano, kad sapnai yra smegenų elektrinės veiklos šalutinis produktas. Jo nuomone, sapnai neturi prasmės, nes ryškūs paveikslai susidaro chaotiškai, iš atsitiktinių impulsų.
Dauguma oneirologų yra linkę manyti, kad miego vis tiek reikia norint pailsėti smegenims. Anot mokslininko Marko Blechnerio, tuo metu vyksta jausmų, emocijų, per dieną įgytų išgyvenimų analizė neigiamų išgyvenimų išlyginimas, smegenų ląstelių išvalymas nuo toksinių medžiagų.
- Tvarkos padarymo būdas
Jei smegenys neatsikratytų nereikalingos informacijos kasdien, o tiksliau – naktį, jos virstų sąvartynu. Remiantis „atvirkštinio mokymosi“ teorija, miegas atsiranda tada, kai žmogus atsikrato „pažinimo šiukšlių“. Sapnuose matome tik šią nenaudingą informaciją, nereikalingas mintis, kurios persikelia į „krepšelį“. Tai gali paaiškinti faktą, kad per 10 minučių nuo pabudimo pamirštame daugiau nei 90 proc. to, ką sapnavome.
- Informacijos sisteminimas ir archyvavimas
Pagal kitą mokslinę hipotezę, sapne pilkosios ląstelės pirmiausia suvokia per dieną gautą informaciją, rūšiuoja ir sistemina. Ir tada jos tiesiog nusprendžia, ką pasilikti, o ką siųsti į archyvą ir ko atsikratyti.
Įdomų pasiūlymą pateikė japonų psichiatras Zhang Jie. Anot jo, sapne žmogus mato informaciją, kuri tuo momentu juda į tolimus jos kampelius, vadinamuosius „archyvus“.
- Ar įmanoma pratinti save mažiau miegoti?
Įrodytas faktas, kad miegodamas žmogus išeikvoja tik 10 proc. mažiau energijos nei pabudimo metu. Bet miegas yra gyvybiškai svarbus. Jei žmogui nuolat trūksta miego, jis lėtai, bet užtikrintai eikvoja jėgas ir ardo organizmą. Kitas dalykas, kad kiekvieno miego poreikis yra skirtingas.
Tinkamam miegui vaikams reikia ne mažiau kaip 10 valandų per parą, jaunimui ir vidutinio amžiaus žmonėms – 7–8, seniems – 5–6. Didžiausios žinduolių miegalės yra katės, kurios iki 70 proc. savo gyvenimo praleidžia ramybės būsenoje. Atrajotojai nuolat stovi ant kojų. Jiems reikia 2 valandų pailsėti. Blogiau delfinams ir banginiams – jie negali užmigti vandenyje, nes kvėpuoja oru. Žinduolių smegenys rado išeitį iš situacijos ir vieną po kito išjungia pusrutulius.
- Miego režimai
Žmonių ir žinduolių miegas susideda iš 1,5–2 valandų ciklų, kurių kiekvienas skirstomas į dvi fazes – lėtą ir greitą, dar vadinamą paradoksaliu. Fazių pavadinimas rodo ne jų trukmę, o miego kokybę.
Miegas yra gilesnis ir be sapnų. Tuo metu kūnas visiškai ilsisi. Lėtųjų fazių trukmė mažėja su kiekvienu ciklu.
REM miegas taip vadinamas, nes tuo metu akys juda – smegenys mums rodo „filmą“. Būtent REM miego fazėje registruojami trumpalaikiai širdies, kvėpavimo ir žarnyno peristaltikos sustojimai.
Oneirologai rekomenduoja skaičiuoti miego laiką taip, kad jo trukmė būtų pusantros valandos kartotinė. Jei nuolatos nepaisysite greitosios fazės, patirsite miego trūkumo jausmą, net jei lovoje praleidote reikiamas 8 valandas. Be to, žmogus tampa irzlus, blogiau susikaupia.
- Kas daugiausiai sapnuoja?
Anot mokslininkų, visi sapnuoja, bet tik intelektualūs ir protingi žmonės juos prisimena. Tokią išvadą padarė amerikiečių oneirologai, išanalizavę daugiau nei 2 milijonų žmonių sapnų patirtį. Tai paaiškinama smegenų veikla. Jei žmogus niekuo nesidomi, naktį nėra ką analizuoti – tada vaizdai būna primityvūs, trumpi, neprisimenami. Ir atvirkščiai, kuo daugiau informacijos gaunama per dieną, tuo ryškesni ir spalvingesni būna sapnai.
- Kaip sapne teka laikas?
Laiko bėgimas sapne suvokiamas kitaip nei realybėje. Serialo trukmės sapnas kartais sutelpa į 3–5 minutes. Taip atsitinka todėl, kad smegenys vaizdus rodo ne tiesiškai ir nuosekliai, o vienu metu ir iš visų pusių. Be to, sapnus matome fragmentiškai, tarsi supjaustytus į gabalus. O tada, remdamiesi siužeto logika, išsiaiškiname jų tarpusavio ryšius.
- Kodėl sapne reikia slėptis?
„Jis sušals, pabus“, – galvoja vaiko mama, nuolat užklodama jį šilta antklode, kurią jis nusimeta. Jis nepabus. REM miego metu smegenys nustoja termoreguliuoti kūną, ir jis atvėsta iki išorinės aplinkos temperatūros – kaip ir šaltakraujų gyvūnų. Galbūt tai yra evoliucijos išdava, užfiksuota genetiniame lygmenyje ir paveldėta iš mūsų gyvūnų protėvių, kurie, norėdami išvengti pavojaus, apsimesdavo „negyvais“.
- Diagnostinis sapnų vaidmuo
Ar įmanoma sapne pamatyti sveikatos problemas? Mokslininkai mano, kad nuolat pasikartojantis nerimą keliančios gamtos sapnas signalizuoja apie artėjančią nelaimę. Pastebėta, kad sapnai rudais atspalviais rodo virškinimo trakto problemas, juodi – apie artėjančią neurozę, raudoni – apie infekcines ir peršalimo ligas. Jei nuolat sapnuojate košmarus, girdite verkimą, dejavimą, rėkimą, vertėtų pasikonsultuoti su psichiatru.
- Miego problemų sprendimas
Amerikiečių psichologas Deirdre‘as Barrettas mano, kad jei žmogus suformuluoja problemą prieš eidamas miegoti, tai pabudęs jis ją išspręs efektyviau. Sapne smegenys atkreips dėmesį į problemą, sukurs asociatyvius ryšius ir leis jums pamatyti sprendimą.
- Terapinis sapnų vaidmuo
Pasak profesoriaus Ernesto Hartmano, miegas yra terapinis seansas, kuris atsikrato negatyvo. Per simbolinę baimę ir nerimą sapnuose smegenys sušvelnina tikrus išgyvenimus ir gydo psichologines traumas.
Nors daugelis aukščiau išvardintų dalykų vis dar yra tik spėlionės, galbūt studijuodami miego sferą vis tiek išmoksime valdyti ir naktinę savo gyvenimo pusę.
