Kurie nėštumo požymiai yra patikimi, o kurie ne?

„Spėlioti galite dar prieš vėluojant mėnesinėms, tačiau norint gauti tikslų rezultatą, teks palaukti“, – sakė „Sniego Pilys“ redakcijos kalbinta gydytoja ginekologė Aušrinė Burgelytė

 

• Kaip greitai po lytinių santykių pastojama?
• Nėštumas neatsiranda iš karto po to, kai kiaušinėlis ir spermatozoidas susijungia. Po jų susijungimo organizmui reikia nemažai laiko, kad pradėtų keistis.

Maždaug po 30 valandų apvaisintas kiaušinėlis pasidalija į dvi ląsteles, o po dar 15 valandų jį sudaro keturios. Trečios dienos pabaigoje susidaro daugialąstelinė struktūra, primenanti šilkmedį – morula.

Tada būsimas embrionas lėtai juda gimdos link ir, praėjus 6–12 dienų po apvaisinimo, implantuojasi į gimdos gleivinę – endometriumą.

Maždaug puse atvejų šis procesas yra sėkmingas ir embrionas pradeda augti. Po implantacijos organizmas išskiria hormonus, kurie neleidžia endometriumui atsisluoksniuoti ir pasiruošia nėštumui.

Todėl nuo apvaisinimo momento turi praeiti bent savaitė, kad embrionas implantuotųsi gimdoje.

Būtent tuo metu kai kurios moterys gali pastebėti pirmuosius nėštumo požymius, nors paprastai tai įvyksta šiek tiek vėliau.

Žinomas vienas tyrimas, kuriame dalyvavo 136 moterys. Maždaug pusė jų teigė, kad pirmuosius nėštumo požymius pajuto 36 dieną nuo paskutinių menstruacijų datos. Tai yra, maždaug po savaitės po vėluojančių mėnesinių.

• Kokie požymiai gali rodyti nėštumą?
• Išvardinsiu požymius, kurie gali pasireikšti praėjus 1–2 savaitėms po pastojimo. Atminkite, kad jie yra labai individualūs ir pasireiškia ne visoms moterims.

1. Vėluojančios mėnesinės

Tai vienas patikimiausių nėštumo požymių. Jei mėnesinės vėluoja savaitę ar ilgiau, laikas atlikti nėštumo testą.

Tačiau nelaikykite šio simptomo nėštumo garantija. Vėluojančios mėnesinės gali būti dėl įvairių priežasčių: nuo streso ir staigaus svorio kritimo iki skydliaukės problemų ir policistinių kiaušidžių sindromo.

2. Pykinimas ir vėmimas

Tai antras pagal dažnumą nėštumo simptomas. Paprastai jis pasireiškia maždaug po mėnesio po pastojimo, tačiau kai kurioms moterims gali pasireikšti jau antrą savaitę.

Tiksli nėščiųjų rytinio pykinimo priežastis nežinoma. Manoma, kad tai lemia padidėjęs žmogaus chorioninio gonadotropino, hormono, kuris paruošia organizmą nėštumui, kiekis.

Tuo pačiu metu rytinis pykinimas gali būti apsinuodijimo maistu, streso, nerimo, hormoninių kontraceptikų pakeitimo ar skrandžio problemų požymis.

3. Patinusios, sukietėjusios krūtys ar speneliai

Krūtys gali tapti jautrios arba skausmingos dėl hormoninių pokyčių. Diskomfortas paprastai išnyksta per kelias savaites, kai organizmas prisitaiko prie pokyčių.

Taip pat krūtų jautrumą gali sukelti hormoninis disbalansas, nesusijęs su nėštumu, kontraceptikų pakeitimas ar artėjančios mėnesinės.

4. Šviesios spalvos išskyros

Maždaug 15–25 proc. nėščiųjų neišvengia pagausėjusių išskyrų. Jos yra šviesesnės spalvos nei mėnesinės.

Tai paprastai įvyksta, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi gimdoje, ir dažnai tęsiasi per pirmąsias 12 nėštumo savaičių.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad išskyros paprastai būna šviesios spalvos ir nedidelio kiekio. Jei kraujavimas gausus, tai gali būti infekcijos, negimdinio nėštumo arba persileidimo požymis.

5. Apatinės pilvo dalies spazmai

Kai kurios moterys ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučia lengvą spazminį skausmą apatinėje pilvo dalyje.

6. Nuovargis

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu išsiskiria daugiau progesterono, kuris padeda išlaikyti nėštumą. Progesterono perteklius gali sukelti nuovargį.

Be to, organizmas pumpuoja daugiau kraujo, kad padidintų maistinių medžiagų tiekimą vaisiui. Dėl to organizmas eikvoja daugiau energijos, o tai taip pat gali sukelti nepaaiškinamą nuovargį ir mieguistumą.

Tačiau tą patį poveikį gali sukelti ir stresas, depresija, psichikos sveikatos problemos, alergijos, prasta mityba arba virusinė infekcija.

7. Galvos skausmas

Padidėjęs hormonų kiekis gali sukelti galvos skausmą bet kuriuo paros metu. Jei jaučiate stiprų diskomfortą arba pojūtis atsiranda naktį ir trukdo miegoti, kreipkitės į gydytoją.

8. Pilvo pūtimas

Dėl padidėjusio hormono progesterono kiekio moteriai gali sulėtėti virškinimas, atsirasti vidurių užkietėjimas ir pilvo pūtimas.

9. Dažnas šlapinimasis

Pirmosiomis savaitėmis po pastojimo moterims smarkiai padidėja hCG lygis, dėl to padidėja kraujotaka dubens srityje ir gali padažnėti noras šlapintis.

10. Skonio pokyčiai

Jei staiga pajuntate nepakeliamą potraukį tam tikram maistui arba, atvirkščiai, kadaise mėgstamas maistas pradeda kelti pasibjaurėjimą, tai gali reikšti nėštumą.

11. Staigūs nuotaikų svyravimai

Hormonų šuoliai keičia neurotransmiterių – medžiagų, kurios perduoda signalus tarp nervinių ląstelių ir veikia nuotaiką – kiekį smegenyse.

Dėl to net ankstyvosiose stadijose galite patirti staigius svyravimus nuo nepagrįsto džiaugsmo iki liūdesio ir nerimo. Paprastai tai normalu, tačiau jei prastos nuotaikos periodai užsitęsia, verta pasikonsultuoti su psichiatru, kad būtų išvengta depresijos.

12. Neryškus matymas

Apie 15 proc. nėščiųjų patiria neryškų matymą, dažniausiai antrąjį ir trečiąjį trimestrus. Tačiau dėl hormoninių svyravimų ir padidėjusio skysčių kiekio neryškus matymas gali pasireikšti net ir ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Šį simptomą gali lydėti rytinis pykinimas ir galvos skausmas.

• Kaip tiksliai ankstyvieji požymiai rodo nėštumą?
• Nereikėtų per daug pasikliauti jokiais ankstyvaisiais nėštumo požymiais. Moters organizmas nuolat gamina hormonus. Ovuliacijos metu padidėja estrogeno kiekis, o liuteininės fazės metu – dvi savaites prieš menstruacijas – progesterono kiekis.

Todėl daugelis aukščiau išvardytų simptomų, tokių kaip vidurių užkietėjimas ir pilvo pūtimas, krūtų jautrumas, apatinės pilvo dalies spazmai, galvos skausmai, nuovargis ir nuotaikų kaita, gali būti priešmenstruacinio sindromo simptomai.

Tačiau jei visada turėjote reguliarias mėnesines ir niekada nepatyrėte PMS simptomų, o vėliau jie atsiranda praėjus 1–2 savaitėms po nesaugių lytinių santykių, tai iš tiesų gali rodyti nėštumą.

Tuo pačiu metu tokius požymius kaip nuotaikų svyravimai, skonio pokyčiai ir nuovargis sunku objektyviai įvertinti, ypač jei moteris labai nori pastoti ir stebi savo kūną, ieškodama norimos būklės požymių.

• Kaip tiksliai nustatyti nėštumą?
• Patikimiausias būdas patvirtinti nėštumą yra žmogaus chorioninio gonadotropino kiekio tyrimas. Šis hormonas išsiskiria į kraują po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos gimdoje ir padvigubėja kas 72 valandas. Tai kiekis, matuojamas greitaisiais nėštumo testo juostelėmis.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurioms moterims hCG lygis kyla lėtai, todėl juostelė gali pateikti klaidingai neigiamą rezultatą.

Kad išvengtumėte klaidų, greitąjį nėštumo testą reikėtų atlikti ne anksčiau kaip pirmąją vėluojančių mėnesinių dieną arba dar geriau – praėjus savaitei po to, kai jos būtų prasidėjusios. Jei nesekate savo ciklo kalendoriuje, įsigykite testo juostelę praėjus trims savaitėms po neapsaugoto lytinio akto.

Tos, kurios nenori tiek ilgai laukti, gali pasikonsultuoti su ginekologu ir paprašyti atlikti kraujo tyrimą dėl hCG. Hormono kiekis kraujyje padidėja anksčiau, todėl nėštumą galima patvirtinti dar prieš vėluojančias mėnesines – jau 8–10 dienų po numatomo pastojimo.

Hormono kiekis mažesnis nei 5 mIU/ml laikomas neigiamu, o didesnis nei 25 mIU/ml – teigiamu. Jei rezultatas yra nuo 6 iki 24 mIU/ml, testą reikia pakartoti po 48–72 valandų.

Dar kartą svarbu nepamiršti, kad kuo anksčiau atliekate testą, tuo didesnė klaidingai neigiamo rezultato rizika, nes apvaisintas kiaušinėlis dar nespėjo implantuotis, o hCG kiekis dar nepadidėjo. Todėl geriausia būti kantriai ir atlikti nėštumo testą po vėluojančių mėnesinių.

• Išvardinkite požymius, kurie mažai tikėtina, kad rodo nėštumą?
• Yra keletas simptomų, kurie gali pasireikšti nėštumo metu, bet daug vėliau nei po 1–2 savaičių. Todėl nereikėtų jais pasikliauti.

Sloga

31 proc. moterų nėštumo metu kenčia nuo slogos, tačiau pirmieji simptomai gali būti nepastebimi iki antrojo nėštumo mėnesio.

Taigi, jei nosies užgulimas pasireiškia praėjus 1–2 savaitėms po galimo pastojimo, tai greičiausiai nesusiję su pastojimu.

Melazma

Tai rausvos arba rudos dėmės ant veido, vadinamos „nėštumo kauke“. Melazma pasireiškia 50–70 proc. nėščiųjų, tačiau ji pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrus, kai žymiai padidėja moteriškų lytinių hormonų kiekis.

Melazma gali atsirasti ir be nėštumo, pavyzdžiui, dėl ilgalaikio tiesioginių saulės spindulių poveikio, skydliaukės problemų arba po hormoninių kontraceptikų vartojimo.

• Teko girdėti, kad sapnai apie žuvis ir kiti prietarai – tai ženklai, kad moteris laukiasi
• Šie variantai neturi nieko bendra su įrodymais pagrįsta medicina, nesvarbu, kada jie atsiranda. Taip pat nereikėtų bandyti nustatyti nėštumo būrimu ar mojuojant žiedu ant virvelės.