Patarimai merginoms: šie mitai turėtų padėti išsklaidyti jūsų iliuzijas ir apsisaugoti nuo nepageidaujam nėštumo (vaizdo įrašas)

Nėštumas, kaip seksas apskritai, yra sudėtinga tema, apipinta mitais ir stereotipais. Kol vieni baiminasi, kad spermatozoidas apvaisins kiaušialąstę per kelis drabužių sluoksnius, kiti, tikėdamiesi geriausio, praktikuoja nebaigtą lytinį arba naudoja kontracepcijos priemones. Nusprendėme paneigti kai kuriuos populiarius mitus apie tai, kaip ir nuo ko gali atsirasti nėštumas.

1. Neįmanoma pastoti per pirmąjį seksą

Daugeliui tai gali atrodyti akivaizdu, bet yra kitaip. Taigi, jei užsiimate seksu pirmą kartą, tikimybė pastoti niekur nedingsta – tad bet kokiu atveju reikėtų pasirūpinti kontraceptinėmis priemonėmis. Be to, net ir toms, kurioms menstruacijos dar neprasidėjo, po pirmo sekso atsiranda galimybė pastoti. Nors tai ir itin retas, bet ne neįmanomas reiškinys. Svarbiausia, nepamirškite apie lytiniu keliu plintančias infekcijas – nuo ​​jų reikės barjerinių kontraceptikų.

2. Negalima pastoti mėnesinių metu

Kitas populiarus mitas – neapsaugoti lytiniai santykiai menstruacijų metu yra saugūs ir nekelia pavojaus nėštumui. Deja, tai nėra taip paprasta. Tikriausiai žinote, kad nėštumas gali įvykti tik per kelias dienas po ovuliacijos (maždaug ciklo viduryje), kai kiaušinėlis iš kiaušidės patenka į kiaušintakį. Tačiau viskas neapsiriboja šiuo intervalu: patekę į moterišką organizmą spermatozoidai išlieka aktyvūs dar keletą dienų. Taigi, jei savaitę (ar šiek tiek mažiau) prieš ovuliaciją turėjote neapsaugoto sekso, taip pat gali prasidėti nėštumas. Tiksliai nuspėti ovuliacijos datos neįmanoma, o ją pamatyti galima tik atlikus tyrimą ultragarsu – tai viena iš priežasčių, kodėl nereikėtų naudoti kalendorinės kontracepcijos metodo. Be to, jei ciklas nereguliarus, gali būti dar sunkiau apskaičiuoti „pavojingas“ ir „saugias“ pastojimo dienas. Bet kokiu atveju geriau apsisaugoti ir naudoti įvairias kontracepcijos priemones.

Apskritai sekso menstruacijų metu situacija nėra tokia paprasta. Žinoma, pastojimas negali įvykti tiesiogiai jos metu, bet gali įvykti po to – spermatozoidai organizme išlieka gyvybingi dar keletą dienų. Pastoti tokioje situacijoje gana tikėtina, ypač jei kalbame apie trumpą (21-26 dienų) ciklą. Jei nėštumas neplanuojamas, patartina naudoti kontracepciją bet kurią ciklo dieną. Beje, nėštumo testas duos rezultatus iškart po sekso.

Nėštumo metu organizmas pradeda gaminti hormoną chorioninį gonadotropiną (hCG) – būtent jo kiekis matuojamas šlapime, atliekant nėštumo testą namuose. Tuo pačiu metu hCG pradedamas gaminti ne iš karto, o maždaug po šešių dienų po apvaisinimo. Per anksti atliktas testas gali parodyti klaidingai neigiamą rezultatą – nėštumas jau įvyko, bet jis nebus nurodytas teste. Štai kodėl namuose atliekamų testų instrukcijos rekomenduoja juos atlikti nuo pirmos menstruacijų nebuvimo dienos, o jei ciklas nereguliarus, palaukti tris savaites nuo galimo pastojimo datos.

Be to, vaistai gali turėti įtakos rezultatui – pavyzdžiui, kai kurie vaistai nuo nerimo ar diuretikai gali duoti klaidingai teigiamą rezultatą. Atidžiai perskaitykite atitinkamą instrukcijos skyrių, o jei kyla abejonių, kreipkitės į gydytoją – jis padės įsitikinti, ar esate nėščia, ar ne. Kraujo tyrimas dėl hCG suteikia patikimesnį rezultatą – jį gali paskirti tik gydytojas.

3. Du prezervatyvai vienu metu yra veiksmingesni už vieną

Stebėtinai paplitęs klaidingas supratimas. Kad ir kaip norėtumėt tikėti, kad du „vyriški“ prezervatyvai seksą padarys dvigubai saugesni, taip nėra. Dėl papildomos trinties du prezervatyvai gali net praplyšti. Beje, tas pats pasakytina ir apie varpos ir makšties („moteriškų“) prezervatyvų naudojimą vienu metu.

Prezervatyvų veiksmingumas, kai jie naudojami tinkamai, yra 98 proc. Tačiau naudojant vien juos, veiksmingumas yra mažesnis – 85 proc. Tai yra, po metų 15 iš 100 moterų, naudojančių tokius prezervatyvus kaip vienintelę kontracepcijos priemonę, bus nėščios. Todėl visada naudinga dar kartą peržvelgti atmintines. Nepamirškite, kad pakuotės negalima plėšyti dantimis ir nekirpti žirklėmis, nes galite pažeisti prezervatyvą. Nepamirškite, kad prezervatyvą reikia iškočioti tiesiai ant penio, o ne išvynioti ir bandyti užsidėti (be to, taip daug lengviau!). Prezervatyvas turi eiti lengvai – jei jums sunku ištempti, gali būti, kad jį uždėjote neteisingai. Jei pastebėjote, kad prezervatyvą uždėjote ne taip, nemėginkite jo nuimti ir vėl užsidėti, o paimkite naują – kitu atveju yra didesnė tikimybė, kad lateksas gali plyšti ar sugadinti. Nepamirškite prilaikyti prezervatyvo, kai nuimate  jį nuo varpos po ejakuliacijos, ir netraukite, nes po ejakuliacijos galite išlieti prezervatyvo turinį.

Nepamirškite ir šių taisyklių: stebėkite galiojimo laiką, prezervatyvus laikykite vėsioje ir nuo saulės apsaugotoje vietoje (o ne ilgai nešiotis rankinėje ar maišelyje, kur gali plyšti), kartu su jais naudokite vandens pagrindo lubrikantą – aliejų.  Nenaudokite to paties prezervatyvo, jei pereinate nuo vaginalinio prie analinio sekso ir atvirkščiai – rizikuojate užsikrėsti infekcija. Be to, nenaudokite to paties prezervatyvo kelis kartus iš eilės – tai tikrai nėra priežastis taupyti.4

4. Vartojant geriamuosius kontraceptikus, nėštumas nepasireikš

Geriamieji hormoniniai kontraceptikai apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, nes neleidžia  kiaušinėliui išeiti iš kiaušidės į kiaušintakį ir prisijungti prie spermos. Šis metodas yra daugiau nei 99 proc. veiksmingas: jei jis naudojamas  tinkamai, mažiau nei vienas iš šimto žmonių, turinčių tipišką moterų reprodukcinę sistemą ir naudojančių geriamuosius kontraceptikus kaip vienintelį kontracepcijos metodą, pastos. Tiesa, svarbu suprasti, kad tam iš tikrųjų reikia gerti tabletes kasdien tuo pačiu metu. Tabletės praleidimas gali sukelti nepageidaujamą nėštumą – todėl geriau papildomai naudoti prezervatyvą arba pasidomėti kitais kontracepcijos būdais.

Be to, tam tikri vaistai turi įtakos geriamųjų kontraceptikų veiksmingumui. Pavyzdžiui, tam tikri antibiotikai ar tam tikros antiretrovirusinės terapijos rūšys. Taigi, geriausia pranešti gydytojui, ką vartojate, ir išsiaiškinti, ar nėra kontraceptikų ir gydymo režimo prieštaravimų. Be to, geriamųjų kontraceptikų veiksmingumas sumažėja, jei vemiate ar viduriavote – tokiu atveju reikėtų pagalvoti ir apie papildomą apsaugą.

5. Skubi kontracepcija – šimtaprocentinė apsauga

Tais atvejais, kai jau įvyko neapsaugotas prasiskverbimas kontaktas arba kažkas nutiko ne taip, galite naudoti skubią kontracepciją. Ji būna dviejų formų – intrauterinė kontraceptinė priemonė, kurios pagrindas vario medžiaga arba tabletė su didele hormono levonorgestrelio doze. Pirmąjį metodą galima drąsiai naudoti visą laiką. Intrauterinis prietaisas veikia taip, kad varis keičia aplinkos sudėtį gimdoje, sumažindamas kiaušinėlių ir spermatozoidų gyvybingumą bei sumažindamas apvaisinimo tikimybę.

Skubios kontraceptinės tabletės neleidžia kiaušinėliui išsiskirti iš kiaušidės ir gali neleisti jam prisijungti prie spermos. Angliškai jis vadinamas „morning-after pill“, tai yra „tabletė ryte“: galima vartoti tris dienas, bet kuo greičiau, tuo didesnė sėkmės tikimybė. Svarbu suprasti, kad tai nėra abortas – tabletės nenutrauks esamo nėštumo, o gali tiesiog neveikti. Nevartokite dviejų tablečių iš eilės – tai nepadidins poveikio. Tačiau jei vemiate per dvi valandas po tabletės išgėrimo, jums reikės kitos dozės.

6. Galima pastoti tik esant tam tikrose padėtyse

Šis mitas dažniausiai naudojamas priešingai, kai norima padidinti nėštumo tikimybę. Intuityviai tai atrodo logiška: padėtis, leidžianti giliau įsiskverbti, leidžia spermai greičiau patekti į kiaušialąstę. Tačiau šią teoriją patvirtinančių duomenų nėra – specialistai pataria atminti, kad neapsaugotas įsiskverbiantis seksas daug labiau priklauso nuo kitų veiksnių. Pavyzdžiui, ovuliacijos, nei nuo padėties.

7. Jei nebuvo prasiskverbimo, pastoti neįmanoma

Neapsaugotas prasiskverbiantis seksas yra akivaizdžiausias būdas pastoti, bet ne vienintelis. Be prasiskverbimo tikimybė apvaisinti yra mažesnė, tačiau tai nereiškia, kad jis apskritai negali įvykti. Spermatozoidai į makštį gali patekti daugeliu būdų. Pavyzdžiui, pirštais, jei ant pirštų buvo ejakuliatas, po neapsaugoto analinio sekso (sperma gali ištekėti ir patekti į makštį) arba jei varpa trinasi į kitas kūno dalis šalia makšties. Už makšties ribų spermatozoidai po ejakuliacijos nėra beveik tokie gyvybingi kaip organizme – daug kas priklauso nuo to, kaip greitai sperma išdžiūsta. Tačiau galimybė vis dar egzistuoja – ir tą reikia atsiminti.

Be to, galima pastoti iš priešejakuliato – skysčio, kuris išsiskiria iš varpos prieš ejakuliaciją. Specialistai linkę manyti, kad pastoti įmanoma nuo sąlyčio su priešejakuliatu – nors jame neturėtų būti savaime spermos, spermatozoidai į jį gali patekti. Be to, tai dar vienas argumentas prieš nutrauktą lytinį aktą, kuris jau laikomas neveiksmingu kontracepcijos metodu.

8. Negalima pastoti maitinant krūtimi

Žindymas dažnai naudojamas kaip kontracepcijos priemonė, tačiau tai, švelniai tariant, nėra pats patikimiausias būdas. Kad viskas veiktų, turi susilieti daug veiksnių (pavyzdžiui, kūdikis turi valgyti tik motinos pieną be mišinių), o pats metodas veikia tik pirmuosius šešis kūdikio gyvenimo mėnesius – arba iki menstruacijų sugrįžimo. Tikimybė, kad kažkas nepavyks, yra labai didelė – todėl geriau griebtis patikimesnių metodų.

9. Galima pastoti baseine

Dažna miesto (ar atostogų?) siaubo istorija – viena moteris plaukiojo baseine, o paskui sužinojo, kad yra nėščia. Laimei, viskas nėra taip baisu: spermatozoidai vandenyje gyvena neilgai, plinta toli vienas nuo kito, taip pat labai mažai tikėtina, kad į makštį pateks spermatozoidų turintis vanduo. Kitas dalykas – neapsaugotas seksas baseine: spermatozoidai gali patekti į makštį, nepaisant to, kur įvyko kontaktas, ir tai gali lemti nėštumą.

“YouTube” vaizdo įrašas