
Pagal tradicinį seksualinės aistros modelį, yra skiriami trys tipai: harmoningas, slopinantis, apsėstasis. Priklausomai nuo tipo ir veikia jūsų santykius bei mėgavimąsi intymumu.
- Harmoningas
Šiuo atveju žmogus palaiko pusiausvyrą tarp sekso ir kitų gyvenimo sričių. Besilaikantys šio seksualinės aistros modelio žmonės atvirai mėgaujasi intymumu, bet neteikia jam pirmenybės. Paprastai jie yra patenkinti savo santykiais su partneriu ir sekso kokybe.
- Slopinantis
Esant šio tipo aistrai, žmogus per daug kontroliuoja save. Jis taip nerimauja dėl savo seksualumo, kad negali laisvai elgtis ir patirti malonumo. Žmogus negali atsipalaiduoti, aptarti savo poreikių ar mėgautis akimirka. Tai sumažina pasitenkinimą tiek intymumu, tiek santykiais apskritai.
- Apsėstasis
Šiam tipui būdinga kontrolės stoka. Partneriai taip užsiėmę seksu, kad mažai domisi kita veikla. Jie prastai kontroliuoja savo impulsus ir apleidžia kitas gyvenimo sritis. Apsėstoji aistra gali būti ir maloni, ir problemų šaltinis.
Žmonės dažnai tai patiria pačioje santykių pradžioje: jie nuolat galvoja apie savo mylimąjį, dažnai ir ilgai mylisi. Tiesa, laikui bėgant šis poveikis gali nuslopti ar net visai išnykti išnyksta, o partneriai pereiti prie harmoningų santykių.
Tačiau taip gali ir nenutikti. Tuomet žmonės, apsėsti sekso, teiks pirmenybę šiai gyvenimo sričiai, apleisdami kitus svarbius veiksnius: emocinį intymumą ar laiką, praleistą prasmingai, kartu. Ši manija mažina pasitenkinimą santykiais ir, atitinkamai, sekso kokybę.
Paprastai seksualinės aistros tipas priklauso nuo to, kaip išreiškiate savo seksualumą. Labai priklauso ir nuo jūsų santykių su partneriu bei savimi.
Lengvai prisiriša prie kitų
Tada gali atsirasti ir prisirišimas prie žmogaus. Tai yra būdas, kurio jis išmoksta vaikystėje ir suaugęs bendrauja su kitais.
Prisirišimas paprastai atsiranda, kai tėvai teikia gerą priežiūrą ir meilės bei saugumo atmosferą. Augant, vaikas pasitiki aplinkiniais, lengvai prisiriša prie kitų, tačiau vis tiek suteikia partneriui laisvę ir nevaržo jo jokiais apribojimais ir kontrole.
Tačiau, jei tėvai buvo nenuoseklūs ir nepatikimi, nerimastingi, savimi apsėsti arba, atvirkščiai, pernelyg globėjiški, vaikui gali išsivystyti nerimastingas prisirišimo stilius. Suaugęs toks žmogus nuolat nerimaus dėl santykių, varžys partnerio laisvę, stengsis jį kuo tvirčiau „surišti“.
Žmonės, kuriems būdingas nerimastingas prisirišimas, dažnai seksą laiko santykių barometru. Intymumo atsisakymas laikomas ženklu, kad partneris nebemyli, nebevertina, prarado susidomėjimą ir nori palikti.
Norėdami atkurti ir palaikyti ramybę, nerimastingi žmonės gali išsiugdyti apsėstą seksualinę aistrą.
Jie gali manipuliuoti savo partneriu, priversti jį suartėti fiziškai darant emocinį spaudimą. Pavyzdžiui, kurstydami kaltės jausmą: „Tu manęs nemyli, jei nenori sekso.“ Tuo pačiu metu jie gali sutikti su intymumu, kai visiškai to nenori. Ir visa tai, žinoma, neigiamai veikia sekso kokybę ir visus santykius.
Siekia meilės, bet jos tuo pačiu ir bijo
Nerimastingas prisirišimas taip pat siejamas su slopinama aistra. Kadangi žmonės seksą naudoja kaip savo santykių žymeklį, jie stengiasi jį kontroliuoti. Nuolat tikrinant, ar partneris yra pakankamai patenkintas, o gal jo troškimas išblėso?.. Tada neįmanoma sutelkti dėmesio į malonumą ir jį iš tikrųjų patirti.
Tuo tarpu vadinamasis vengiantis prisirišimas atsiranda tada, kai tėvai rūpinasi vaiku, bet daro jam neigiamą įtaką. Pavyzdžiui, jie nuolat barasi arba demonstruoja šaltumą ir abejingumą.
Tada suaugus, jie vengia ar net bijo intymumo, atsisako kitų paramos ir visiškai pasikliauja savimi. Jie siekia meilės, bet jos tuo pačiu ir bijo. Todėl dažnai keičia partnerius: vos tik kas nors suartėja, jie išsigąsta ir nutraukia santykius.
Žmonės, kuriems būdingas vengiantis prisirišimas, dažnai turi slopinamą aistrą. Jie linkę į naujumą, tyrinėjimus ir savęs tobulinimą, tačiau jiems sunku užmegzti santykius. Tuo pačiu metu, seksualiniam pasitenkinimui jiems svarbu ne tik pats lytinis aktas, bet ir visų santykių kokybė.
Kitaip tariant, emocinis artumas, laisvas bendravimas, pagarba ir meilė partneriui stiprina seksualinį pasitenkinimą.
Tuo tarpu vengiantis ar bijantis intymumo ir savęs atskleidimo, žmogus kontroliuos savo emocijas, negalės užmegzti bendravimo su partneriu ir slopins aistrą, kad išvengtų santykių. Suprantama, visa tai neigiamai veikia sekso kokybę.
Prastas kūno įvaizdis susijęs su slopinama aistra
Beje, vieno tyrimo metu mokslininkai išnagrinėjo beveik 1500 žmonių duomenis ir nustatė, kad prisirišimas prie kito žmogaus yra tiesiogiai susijęs su seksualine aistra. Tiek vengiančiam, tiek nerimastingam prisirišimo stiliui būdingas žemas harmonijos lygis seksualiniuose santykiuose.
Be to, mokslininkai atliko ir kitą tyrimą, per kurį buvo apklausta daugiau nei 2000 porų, siekiant nustatyti, ar kūno įvaizdis veikia bendrą pasitenkinimą seksu.
Žmonių buvo klausiama, kiek jiems patinka jų išvaizda. Tada jų buvo paprašyta įvertinti savo seksualinių santykių kokybę. Paaiškėjo, kad tarp šių veiksnių yra tiesioginis ryšys.
Tie, kuriems patiko jų kūnas, dažniau pranešė apie teigiamą patirtį. Be to, su tuo sutiko ir jų partneriai/ės. Ir atvirkščiai, prastas kūno įvaizdis buvo susijęs su slopinama seksualine aistra abiejų lyčių atstovams. Be to, porose, kuriose vyras buvo nepatenkintas savo išvaizda, tokio paties tipo aistra buvo būdinga ir jo partnerei, net jei ji buvo patenkinta savimi.
Todėl mokslininkai priėjo prie išvados, kad moterys „atspindi“ savo partnerius, jausdamos jų diskomfortą ir nesaugumą.
Abu šie veiksniai trukdo atsipalaiduoti ir mažina seksualinį malonumą. Kita galima priežastis – įsitikinimas, kad jei vyras griežtai save teisia, jis tą patį padarys ir su savo partnere, o tai sukelia nerimą ir nepasitikėjimą savimi.
Anot tyrėjų, viena iš slopinamos seksualinės aistros priežasčių gali būti ankstyva traumuojanti patirtis. Patyręs smurtą vaikystėje, žmogus mažiau pasitiki kitais ir jaučiasi nesaugus, o tai trukdo kurti darnius santykius.
Jie gali kentėti nuo slopinamos aistros arba tapti apsėsti bandydami susidoroti su seksualine įtampa ir su išgyventa praeities trauma.
Kaip padaryti savo lytinį gyvenimą harmoningesnį
Jei jaučiate, kad jūsų seksualinis gyvenimas nėra toks turiningas ir patenkinantis, kokio norėtumėte, išbandykite šiuos veiksmus.
Spėlionių žaidimai- tai yra geriausias būdas niekada nesiaiškinti, kas patinka jūsų partneriui. Išmokite kalbėtis apie seksą tiek prieš lytinį aktą, tiek jo metu. Kalbėkite apie savo pojūčius, pageidaujamus dalykus bei tai, ką norėtumėte išbandyti. Stenkitės nespėlioti galimų partnerio reakcijų. Jei norite ką nors sužinoti, paklauskite ir atidžiai klausykite.
Niekada nenaudokite sekso kaip santykių rodiklio. Tai bloga strategija, nes ji sukelia nereikalingą nerimą ir problemų kūrimą ten, kur jų nėra. Noras mylėtis priklauso ne tik nuo santykių kokybės, bet ir nuo bendros nuotaikos, streso lygio, nuovargio ir kitų veiksnių. Šie veiksniai taip pat gali turėti įtakos tam, ar žmogus pasieks orgazmą. Tai ypač pasakytina apie moteris.
Stenkitės mylėti savo kūną, koks jis bebūtų. Jums nereikia dievinti savo išvaizdos ir valandų valandas ja žavėtis veidrodyje. Pakanka priimti save tokį, koks esate ir paleisti niūrią savijautą. Pabandykite sportuoti – fiziniai pratimai gali padėti pagerinti jūsų kūno įvaizdį, net jei jie reikšmingai nepakeičia jūsų išvaizdos.
Užmegzkite glaudesnius santykius su savo partneriu, jei jaučiate, kad tolstate vienas nuo kito. Bet vien seksas tikrai to neišspręs. Tai reiškia, kad trumpas hormonų antplūdis po orgazmo kurį laiką jus suartins, bet neišspręs tikrųjų problemų.
Pagalvokite, kas vyksta ne taip. Galbūt praleidžiate nepakankamai laiko kartu, nustojote klausytis ir nuoširdžiai domėtis vienas kitu arba praradote bendrus tikslus ir vertybes. Pabandykite išsiaiškinti, kas vyksta ne taip, o jei negalite susitvarkyti patys, kreipkitės pagalbos į santykių terapeutą.
Atkurdami pasitikėjimą, meilę ir atvirumą, aistra taps harmoningesnė, o seksas iš manipuliavimo metodo virs malonia patirtimi abiem partneriams.
sniegopilys.lt




