Kodėl žmonės sako apie gėjus, kad jų negalima pakeisti ir „tai amžinai“, o lesbietės „išdykauja tik iki pirmo vyro“?

Kadangi daugelis atskiria moters seksualumą nuo vyro seksualumo, o tai tikrų tikriausia „lytinė nelygybė“. Nepaisant to, daugelis neįsivaizduoja, kaip moterys gali pasimylėti ir pasiekti orgazmą be vyriško lyties organo. Kai kurie išvis netiki, kad tai įmanoma padaryti be penio ar jo imitacijų pagalbos.

Lesbiečių seksą neretai  vadina „žaidimais“, „glamonėmis“, savotiška heterosekso imitacija. Kad ir kaip bebūtų, visa tai yra smagu ir paįvairindamos žaidimus įvairiausiais eksperimentais, nedalyvaujant vyrui, merginos siekia patenkinti savo seksualines fantazijas. O kur dar lesbiečių pornografijos filmai, kuriuose anksčiau ar vėliau pasirodo vyras, o moterys beprotiškai džiaugiasi jo pasirodymu ir apskritai, paaiškėja, kad susirinko tik dėl jo. Patikėkite – visos moterys svajoja apie motinystės ir namų laimę, bet to, kaip žinote, neįmanoma pasiekti be vyro lyties organo pagalbos. Suprantama, išskyrus dirbtinį apvaisinimą.

Tuo tarpu gėjai, tų pačių žmonių supratimu, tapo netradicinės seksualinės orientacijos dėl savo nesėkmių su moterimis, dėl nesėkmingų pirmųjų lytinių santykių, todėl ir nebesitiki, kad kas nors gali pavykti su priešingos lyties atstovėmis. Nors situacijoje su homoseksualiais vaikinais taip pat vyrauja mintis, kad kiekvienas vyras anksčiau ar vėliau nori vaiko. Žinoma, tik tuo atveju, jei  homofobiškai samprotaujantis asmuo gėjus laiko vyrais.

Iš tikrųjų kai kurie vaikinai mėgsta pasilinksminti su tos pačios lyties atstovais dėl savo tuštybės galvodami, kad bet kada galės pereiti prie santykių su merginomis. Net jei jie to nepasakys garsiai, visada galės ištaisyti šį „nesusipratimą“.

Iš tikrųjų gali nutikti bet kas: gėjus gali papildyti tradicinės seksualinės orientacijos vyrų gretas, o lesbietė gali papildyti atsiskyrėlės senmergės gretas. Nes viskas vien nuo lyties nepriklauso.

Reikalo esmė yra žmogaus prigimtis. O vyriškasis pradas – falas yra laikomas  atributu ir natūralios, fizinės, žmogiškosios, dvasinės jėgos demonstruotojas.

Bet kurioje kultūroje didžiąja dalimi galite aptikti tą patį simbolį – hipertrofinį iškilų falą. Kaip žinote, moterys neturi falo, todėl joms trūksta jėgų. Ir dėl tos pačios priežasties jos yra silpnosios lyties atstovės.

Tuo tarpu vyrai priklauso stipriajai lyčiai ir yra priversti amžinai įrodyti savo jėgas konkuruojant, lenktyniaujant ir varžantis. Kadangi moteris laikoma silpnesnės lyties atstove, todėl turi būti užkariauta. Vyras medžiotojas, o moteris yra nimfa, trofėjus.

Šį postulatą  netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms galima pritaikyti taip: gėjus vyras neužkariavo moters, todėl jis yra silpnas ir bejėgis.  Tuo tarpu lesbietė moteris tiesiog nesulaukė savo svajonių vyro ir iš nuobodulio bei lengvabūdiškumo susirado moterį.

Vaizdžiai kalbant, gėjus yra silpnas, nekokybiškas ir jis nepajėgia išsikapanoti iš savo duobės, į kurią įkrito. O žmogaus, kaip žinote, negalima nei pataisyti, nei pakeisti, nes jis nėra robotas. Be to, „brokuotam“, silpnam vyrui visada lengviau parodyti silpnumą. Užtat lesbiečių glamonėse nėra silpnumo elementų, todėl jos (lesbietės) nėra sugadintos. Tiesiog dar nesulaukė savojo vyriško lyties atstovo. Bet anksčia ar vėliau tikrai sulauks.

Kita vertus, gėjų atžvilgiu tvirtai įsitvirtino stereotipas, kad kadangi pasirinko vadinamąjį homoseksualų gyvenimo būdą, turėtų nešti šį kryžių iki gyvenimo pabaigos. Iš tikrųjų aptariamas žmogus, nesutinkantis su viešąja nuomone, gali ir nebūti prisirišęs prie homoseksualių santykių.

Beje, falas, kaip jėgos ir agresijos demonstravimo smbolis, įsišaknijo mūsų laikais. Ir lytis su tuo neturi nieko bendra.

Kaip ir neegzistuoja klinikinis homofobijos supratimas. Tiesiog yra žmonių pasibjaurėjimas savo lyties atžvilgiu. Gėjai ir heteroseksualūs vyrai iš esmės yra šiuolaikinės kultūros primestos etiketės. Pavadinimai, kurie dažnai naudojami prisidengus pretekstu ir visai be jokio reikalo. Todėl neįmanoma nubrėžti aiškios ribos tarp jų ir tiksliai pasakyti, kas yra visada, o kas niekada.

Tai labiau heterocentrinis požiūris į Abraomo religijas, kuriose gėjai būtinai yra moteriškai silpni ir „ne vyrai“. Nors daugelyje tautų, toje pačioje Europoje, prieš krikščionybės pergalę, homoseksualumas nebuvo laikomas nei nuodėme, nei silpnybe. Priešingai – gėjai dažnai buvo karingiausia, žiauriausia, drąsiausia visuomenės dalis. Kad ir toje pačioje senovės Spartoje, Romoje. Tars pats buvo ir tarp senovės vokiečių, keltų ir panašiai.