Įsimylėjimas laikomas vienu maloniausių žmogaus gyvenimo periodų. Neurologai ją apibrėžia kaip pirmąjį ilgalaikių poros santykių vystymosi etapą (iš viso išskiriami 4 etapai: euforinė meilė; ankstyvas prisirišimas; krizė; gilus prisirišimas). Įsimylėjimo laikotarpiu kitas žmogus (kurį esate įsimylėjęs) užima svarbiausią vietą gyvenime. Visa kita atsiduria antrame plane: tėvai, broliai, seserys, karjera.
Svarbiausia, viskas šiame žmoguje, kurį įsimylėjote, džiugina, viskas malonu, bet kokie jo trūkumai atleidžiami ar net nepastebimi, o akivaizdžios ydos netgi gali būti priimtos kaip teigiamos savybės.
Įsimylėjėliai elgiasi kaip apsvaigę nuo alkoholio. „Aš esu apsvaigęs iš laimės“ – tokia frazė egzistuoja visomis be išimties kalbomis.
Dabar mokslininkai šį faktą patvirtino ir daugybe tyrimų. Įsimylėjusio žmogaus smegenų veikla ir kraujo sudėtis tikrai labai panaši į apsvaigimo nuo narkotikų būseną.
Tačiau kadangi visus šiuos vaistus sintezuoja pats kūnas, žmogus išsaugo gebėjimą aktyviai judėti ir protingai kalbėti temomis, kurios nėra susijusios su meilės tema. Deja, pati maloniausia euforiško įsimylėjimo fazė negali tęstis amžinai. Ji, anksčiau ar vėliau, baigiasi. Tiesa, daugeliui skirtingai.
Daugumai žmonių įsimylėjimas trunka apie šešis mėnesius. Tada pora arba išsiskiria, arba patenka į ankstyvą prisirišimo fazę. Santykiai išlieka stabilūs, bet jau be entuziazmo ir svaiginančio laimės jausmo.
Laimingesni mėgaujasi įsimylėjimu iki dvejų metų. Labai retai įsimylėjimas, tiksliau, meilė užsitęsia 15 metų – tai stipriausios ir laimingiausios poros, kurios tiesiogine prasme negali gyventi vienas dėl kito.
psichologė Angelė Kazlauskienė