sniegopilys.lt
Empatija (iš graikų kalbos žodžio „empatheia“) yra gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas. Ji padeda mums nustatyti pašnekovo nuotaiką, ko jis nori ir ką jaučia apie mus.
Kai suprantame kitų jausmus, galime lengviau juos įsijausti ir su jais bendrauti. Būtent empatijos dėka vengiame konfliktų, klestime bendruomenėje, rodome užuojautą ir randame motyvaciją kreiptis į kitus.
Empatiškas žmogus jaučia kito skausmą kaip savo
Empatija pasireiškia užuojauta, altruizmu, labdara ir pasiaukojimu. Tačiau empatijos stoka siejama su smurto veiksmais: žmonės apgaudinėja ir skaudina kitus, nes neįsivaizduoja savęs jų vietoje ir neatpažįsta skausmo, kurį suteikia savo veiksmais.
Empatija dažnai apibrėžiama kaip užuojauta. Šios sąvokos yra panašios, tačiau praktikoje šiek tiek skiriasi.
Empatija reiškia, kad suprantame žmogaus patiriamas emocijas, nuoširdžiai jo gailisi, kai atsiduria sunkioje situacijoje. Kitaip tariant, esame šalia, tačiau stebime tarsi iš šalies.
Empatiškas žmogus jaučia kito skausmą kaip savo ir giliai išgyvena jo sielvartą. Tai leidžia žmonėms užmegzti ryšį ir patirti vienas kito sielvartą taip, lyg jie būtų dviese. Pavyzdžiui, draugė ašarodama papasakoja apie kivirčą su savo mylimuoju, ir jūs taip pat norite verkti, nes jaučiate, kaip stipriai šis konfliktas ją skaudina.
Psichologijoje empatija suprantama kaip įgūdis, kai sugebame suprasti kitų jausmus: artimųjų ir nepažįstamųjų, gyvūnų, filmų ar knygų herojų.
Pavyzdžiui, empatija pasireiškia, kai žiūrime filmą ir negalime pakęsti, kaip vienas veikėjas tyčiojasi iš kito. Jaučiame skausmą dėl gatvėje pargriuvusio žmogaus. Kartu su savo vaiku liūdime dėl jam nepasisekusios dienos mokykloje.
Kiekvienas iš mūsų turime empatijos potencialą. Nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikiai išsiugdo šį pojūtį: jie sutelkia dėmesį į suaugusiųjų veidus, nerimauja ir džiaugiasi reaguodami į tėvų šypsenas, niurna ir verkia, kai mato susiraukusius ar išsigandusius veidus. Tai yra pagrindinė, pirminė empatija, kai išmokstame suprasti, ką jaučia kitas žmogus, ir įsiklausyti į jo emocijas.
Tolesnis empatijos vystymasis priklauso nuo vaikystės sąlygų. Jei vaikas auga griežto auklėjimo aplinkoje, patiria fizinį ar psichologinį smurtą, arba jei suaugusieji nuolat ignoruoja jo jausmus, baudžia jį ir neleidžia jam išreikšti savo emocijų, vaikas turi du pasirinkimus. Arba jis per daug išgyvens ir užaugs labai jautriu ir empatišku žmogumi, arba niekada neišmoks kalbėti apie savo jausmus ar rodyti rūpesčio. Empatijos stoka vaikystėje sukels bendravimo sunkumų suaugus.
Dažnai tampa priklausomi nuo poreikio padėti
Kuo gali būti žalinga empatija? Empatiškiems žmonėms sunku atsisakyti pokalbių su artimaisiais, net jei jiems trūksta jėgų juos palaikyti. Tai gali išsekinti paskutinius jų išteklius.
Empatais taip pat lengviau manipuliuoti ir jie dažnai kenčia nuo kito emocinės būsenos. Taip nutinka, kai mes taip stipriai sugeriame kitų emocijas, kad negalime atskirti savo jausmų nuo jų. Dėl to mes taip pat patiriame stresą dėl dalykų, kurie nutinka kitiems, kad negalime dirbti ar rūpintis asmeniniais reikalais.
Empatai taip pat dažnai tampa priklausomi nuo poreikio padėti. Tai neleidžia jiems rūpintis savimi ir savo poreikiais. Kai niekam aplinkui nereikia palaikymo, empatiškas žmogus gali patirti susvetimėjimo, nerimo ir net depresijos jausmus.
Beje, užuojauta ir empatija reiškia skirtingus emocinius procesus.
Užuojauta reiškia malonų, teigiamą požiūrį į kitus. Šis jausmas paprastai kyla artimuose santykiuose ir draugystėje, pagrįstose bendromis vertybėmis ir abipuse meile.
Empatija taip pat gali būti reiškiama nepažįstamiems žmonėms, kurių ne itin mėgstame: galime atpažinti kažkieno skausmą ar džiaugsmą ir jausti tą patį, net jei jie mums nepatinka.
Galima atlikti empatijos gebėjimų vertinimą
Užuojauta yra jausmas, kurį jaučiame kam nors, o empatija – emocijų išgyvenimas su kuo nors.
Pavyzdžiui, empatiškas Petras nejaučia užuojautos naujam kolegai darbe, nes tarp jų trūksta draugiško ryšio. Tačiau jei Petras mato savo bendradarbę verkiančią po griežto viršininko papeikimo, jis greičiausiai norės palaikyti ją ir pasidalinti jos skausmu ir pažeidžiamumo jausmais.
Dabar įsivaizduokime Tomą, kuris dėl savo atvirumo jaučia užuojautą net žmonėms, kuriuos vos pažįsta. Tuo pačiu metu vaikinas turi silpnai išvystytą empatiją, todėl jam sunku palaikyti net ir artimus žmones: jam sunku rasti žodžių ir jis jaučiasi nejaukiai nusiminusiojo akivaizdoje.
Patikimiausias būdas įvertinti savo empatijos lygį yra atlikti empatijos gebėjimų vertinimą. Testas vertina žmogaus empatijos lygį pagal šešis kriterijus:
- Racionalumas
Atsakingas už mūsų dėmesio, mąstymo ir kitų suvokimo nukreipimą – tai yra mūsų susidomėjimą kitų jausmais ir problemomis bei bendrą norą padėti.
- Emocionalumas
Reaguoja per gebėjimą įsijausti į kitus ir būti su jais „ant tos pačios bangos“, suprasti jų vidinį pasaulį ir gebėti suteikti jiems kokybišką ir veiksmingą paramą.
- Intuicija
Padeda mums pasirinkti tinkamus žodžius, kai turime mažai informacijos apie kitus, bet galime remtis savo asmenine patirtimi.
- Nuostatos
Tiesiogiai veikia ir/arba sustiprina mūsų empatiją kitiems, arba trukdo parodyti užuojautą (pavyzdžiui, įsitikinimas, kad „apgauti galima tik išsiblaškiusius žmones“, reiškia tam tikrą vertinimą ir išankstinį nusistatymą, dėl kurio neįmanoma ugdyti empatijos kitam asmeniui).
- Gebėjimas įsiskverbti
Tai reiškia, kad galime sukurti pasitikėjimo ir saugią atmosferą pokalbiui, tuo palengvindami kitiems dalintis savo asmenine patirtimi.
- Identifikacija
Tai išreiškiama empatijos gebėjimu įsivaizduoti save kito vietoje.
Empatiją taip pat galima įvertinti pagal tam tikras asmenines savybes. Dažnai labai jautrūs žmonės greitai perpranta kitų nuotaikas, turi aktyvaus klausymosi įgūdžių, lengvai reaguoja į kitų prašymus ir atpažįsta emocijas tiesiog pagal jų veido išraiškas. Empatas gali iš karto suprasti, kas ką nors neramina ar liūdina ir kaip jam galima padėti dabar.
Išsiugdyta empatija padeda šiltai ir artimai bendrauti su kitais
Kaip ugdyti empatiją? Pirmiausia turėtumėte suprasti, kodėl reikia ugdyti empatiją.
Kai kurie mano, kad per didelė empatija sukelia keistų šalutinių poveikių. Žmogus gali prarasti vidinę jėgą užjaučiant kitus ir nesugebėti rasti jėgų sau padėti, sunkiai susidoroti su neteisybe arba neapsaugoti savo saugumo akivaizdaus pavojaus akimirkomis (pavyzdžiui, smurtiniuose santykiuose).
Tai netiesa: išugdyta empatija, priešingai, padeda šiltai ir artimai bendrauti su kitais, neapleidžiant savęs. Juk tik turėdami vidinį atsparumą galite padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia.
Jei suprantate, kad empatijos stoka blogina jūsų šeimos gyvenimą arba didina atstumą tarp jūsų ir jūsų artimųjų, svarbu sąmoningai stiprinti savo empatijos įgūdžius. Tai padės jums geriau suprasti vieniems kitus, neapsunkinant vienas kito patirtimi.
Taigi, ką galite padaryti, kad ugdytumėte empatiją? Pirmiausiai lavinti savo emocinį intelektą.
Ką tai reiškia? Emocinis intelektas yra intelekto forma, leidžianti mums geriau suprasti savo ir kitų emocijas. Norėdami jį lavinti, stenkitės atkreipti dėmesį į savo reakcijas, tai yra, atskirti: ką jaučiate visą dieną; kokiose situacijose jaučiatės pikti, gėdą ar laimingi; kurios emocijos jus visiškai užvaldo ir išmuša iš pusiausvyros.
Tas pačias problemas žmonės suvokia skirtingai
Taip pat išsiugdykite įprotį dažniau klausinėti savo artimųjų, kas jiems nutinka, kokias emocijas jie patiria ir kokios pagalbos jiems reikia. Ir klauskite žmonių ne tik apie jų jausmus, bet ir ką jiems reiškia konkreti emocija ar situacija.
Tokiu būdu mes išsiugdome vidinę poziciją, taip pat suprantame, kad tas pačias problemas žmonės suvokia skirtingai. Pavyzdžiui, vieniems atleidimas iš darbo gali reikšti katastrofą, o kitiems tai gali būti tiesiog intriguojantis perėjimas į naują etapą.
Be to, empatija tampa aktyvesnė, kai suteikiame žmonėms galimybę kalbėti sąžiningai, atvirai ir neskubant. Todėl svarbu nepertraukinėti kiekvieną minutę ir atidžiai klausytis.
Aktyvus klausymasis reiškia atidžiai stebėti, ką sako kitas žmogus, ir atkreipti dėmesį į: kaip jis kalba; kaip aktyviai gestikuliuoja; ar jis sėdi tyliai, ar nervingai nerimsta; apie ką jis kalba aistringiau, o kada sulėtina tempą; kaip jo fizinės reakcijos atitinka emocines; kada jo energija kyla ir krenta; kokius patikslinančius klausimus galite užduoti. Žodžiu, stenkitės pamatyti situaciją kito žmogaus akimis.
Padedami specialisto, išmoksite apmąstyti savo būseną ir užmegzti ryšį su savo vidiniu pasauliu.
O psichoterapijos metu išmoksite išlaisvinti užgniaužtas emocijas ir padidinsite savo empatijos lygį. Norint empatiškai suprasti kitus, būtina susikurti savyje erdvę, kurioje galėtumėte suprasti jų emocijas, jas apdoroti ir rasti jėgų juos palaikyti.
Be to, psichoterapija skatina žmogaus brandumą. Deja, skaičiai pase ne visada koreliuoja su žmogaus psichologine branda. Ir dažnai žmonės nesugeba įsijausti vien dėl to, kad patys yra vaikiški, reikalaujantys kitų dėmesio, nenorintys priimti kitų žmonių emocijų ir aplinkybių.
Geros žinios yra tai, kad empatiją, kaip ir bet kurią kitą savybę, galima išsiugdyti. Jei būsite dėmesingi savo ir kitų emocijoms, pamažu išmoksite atskirti žmonių būsenas ir tinkamu laiku suteikti jiems veiksmingą paramą.
Psichologė Angelė Kazlauskienė
________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
„YouTube“ vaizdo įrašas
